P. Kovas: „Reikia pamiršti žodį problema“
Parengė Vaida Tamkienė
Paulius Kovas lietuviams palinkėjo pasitikėjimo savimi ir daugiau drąsos. © JKLJS
Patyrusio kapitono Pauliaus Kovo vardas gerai žinomas ne tik tarp buriuotojų, sausumoje šis aistringas keliautojas garsus kaip ilgametis vadovas, lektorius, konsultantas, įgyvendinęs daug sėkmingų žiniasklaidos projektų. Savo unikalų požiūrį į supantį pasaulį bei verslą jis atskleidė ir londoniečiams, sausio 19 d. susirinkusiems į Lietuvos ambasadą dalyvauti Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos surengtame seminare.
Apsukę Žemės rutulį suvienijo Lietuvos patriotus
Kaip vienas „Tūkstantmečio odisėjos“ – Lietuvos buriuotojų žygio aplink pasaulį – idėjos sumanytojų ir net kelių jos etapų dalyvis, P. Kovas kalbėdamas niekad nepristinga vaizdingų palyginimų iš jūrose patirtų nuotykių. „Per tuos metus aplankiau visus pasaulio žemynus, iš viso per vienuolika odisėjos etapų įveikta beveik 80 tūkstančių kilometrų, aplankytos 26 pasaulio lietuvių bendruomenės dvidešimtyje pasaulio šalių, – ypatingus 2009-uosius prisiminė P. Kovas. – Ši misija daug kainavo, teko įveikti daug iššūkių, bet taip mes tarsi pasakėm pasauliui, kad didžiuojamės savo šalimi, žmonėmis ir esame verti kitų pagarbos.“
P. Kovui teko lankytis ne viename uoste ir matyti daug jaudinančių sutikimų: „Pastebėjau, kad iš Lietuvos išvykę lietuviai neretai yra netgi didesni patriotai nei likusieji gyventi Lietuvoj. Matyt, tas nutrūkęs ryšys vis dėlto yra labai jautrus ir nesvarbu, kaip giliai savy patriotizmo jausmas laikomas, reikiamu momentu visos langinės, visos durys atsidaro ir jo nebenuslėpsi.“ Išties bene kiekvienam mūsų suvirpa širdis skambant tautiškai giesmei, tad brangi kiekviena proga džiaugtis ir didžiuotis savo tėvyne – ką jau kalbėti apie tokius žymius pasiekimus kaip „Tūkstantmečio odisėja“, suvienijusi viso pasaulio lietuvius.
Būtent šios kelionės aplink pasaulį įvykiais yra paremta P. Kovo paskaita „Navigacija verslo jūroje“, kurią iliustruoja apie septyniasdešimt nuotraukų ir trys vaizdo įrašai. Kaip pats juokaudamas sako, buriuoti jis pradėjo dar prieš gimimą, taigi dalydamasis už gyvenimą ilgesne buriavimo ir dvidešimties metų vadovavimo patirtimi 48-erių P. Kovas siūlė įsivaizduoti, kad jūra – tai verslo erdvė, jachta – įmonė su savomis taisyklėmis, įgula – kolektyvas, kapitonas – vadovas, o audra – krizė. Tokia paralelę jis išlaikė visos paskaitos metu ir nustebino, kiek daug jūros pamokų galima pritaikyti versle ar tiesiog kasdienybėje.
Sunkumai – irgi gyvenimo dovana
P. Kovas yra tvirtai įsitikinęs, kad nesvarbu, kas gyvenime atsitiktų, kokie planai sugriūtų, visada galima rasti būdą tai nepalankiai padėčiai išspręsti. „Reikia suvokti, kad kiekvienas iššūkis yra jums gyvenimo padovanota situacija, kurią jūs visi tikrai galite įveikti. Juk jeigu gyvenimas neduotų tokių dovanų, mes apkerpėtumėme – kiekvienas iššūkis mums turi tapti varomąja jėga“, – pataria kapitonas ir pabrėžia, kad stengiasi niekada nevartoti žodžio „problema“. Anot jo, vos tik kokia nors situacija įvardijama kaip problema, ji tartum nukeliama ant kito pečių, atsisakoma ją spręsti savarankiškai: „Tokiu atveju tarsi pastatom sieną, o kuo daugiau sienų, tuo sunkiau surasti išeitį. Taigi patariu tą žodį visai išmesti iš savo žodyno.“
Prireikus motyvacijos, P. Kovas ragina prisiminti, kokia didelė galia glūdi žodžiuose ir pateikia pavyzdį apie du kapitonų tipus. Vienas kapitonas, gavęs prognozę apie audrą, išlipęs į denį pasakytų įgulai: „Mūsų laukia neregėtai baisi audra ir nežinau, kaip išgyvensim“; kito tipo kapitonas pasakytų: „Mūsų laukia neregėtai baisi audra – tokia, kad grįžę į krantą mes apie ją pasakosim savo vaikams ir anūkams!“. Akivaizdu, kad komandą galima teigiamai nuteikti ir paskatinti vien parinkus tinkamus žodžius.
O jei jau nutiko taip, kad užklupo audra ir reikia kovoti už išlikimą, svarbiausia asmeninis sprendimas ir pasiryžimas – jokiu būdu nedvejoti savo jėgomis ir nė neprisileisti neigiamų minčių. Mat vos tik pasiduodam panikai, sau pasakom „Viskas, negaliu, man nepavyks“, tai akimirksniu persiduoda į kūną ir susilpnina jėgas, priešingai nei įsitikinimas, kad tikslas visai šalia, priduoda papildomų galių.
Pasakyti „Tu gali“ – tai suteikti sparnus
Paklaustas, kokius savo bruožus sėkmės siekiantys lietuviai turėtų puoselėti, P. Kovas palinkėjo pasitikėjimo savimi ir daugiau drąsos. „Lietuvių tautai gan būdingas bijojimas išsišokti. Nebūkit šia prasme lietuviai: čia esat kitokioje aplinkoje, kur reikia prasimušti, gebėti pasakyti „aš galiu“. Juk yra daug pavyzdžių, kai nuo paprasčiausių pareigų pradėję darbuotojai greit tampa skyrių ar net įmonių vadovais, ir tik todėl, kad prireikus išdrįso pasakyti „galiu“, ryžosi apsiimti daugiau darbų, kuriuos sėkmingai įveikė ir taip įrodė savo pranašumą.“
Kita vertus, taip pat svarbu savo aplinkoje pastebėti tuos, kurie galbūt galėtų tam tikrą užduotį atlikti geriau, tik nedrįsta pasisakyti. P. Kovo patirtis byloja, kad kartais tereikia žmogui sukurti progą ir parodyti pasitikėjimą – tai jam suteiks sparnus, paskatins pasitempti ir iškilti. „Mums, lietuviams, labai trūksta mokėjimo save pagirti, esam linkę neteisingai manyti, kad kitas galbūt tai padarys geriau nei aš pats. Turime suprasti, kad jei neparodysim, ką galim, kiti taip ir nesužinos. Dėl to labai dažnai mes negaunam tų pozicijų, kurių iš tikrųjų esam verti – vien dėl savo lietuviško kuklumo“, – taip P. Kovas vadovams pataria būti pastabesniems, o darbuotojams – ne tokiems kukliems.
Tačiau persistengti, pasak pašnekovo, vis dėlto nereikėtų: „Pagrindiniu pranašumu laikant energiją ir optimizmą, didelius polėkius, nevalia pamiršti savisaugos jausmo. Verslo planavimą vėlgi galima palyginti su ruošimusi į kelionę jūromis: daug svarbiau žinoti pereinamuosius taškus (nusukimus, uostus, ką darysi audros metu) nei tik patį galutinį tikslą – reikia viską apgalvoti, stengtis visada matyti 360 laipsnių kampu ir gebėti prisitaikyti keičiantis aplinkybėms, nes ypač versle viskas nuolatos juda.“
Keliautojas užsienyje gyvenančių tautiečių patirtį laiko pranašumu, bet tik tuomet, kai svetur įgytos žinios yra pritaikomos atsižvelgus į aplinką. Būtų naivu tikėtis verslo sėkmės neperpratus tos šalies nacionalinių subtilybių, bendravimo principų, kalbėjimo manieros, taip pat kaip neįmanoma tiesiogiai imti taikyti sausas teorines žinias. „Jei viena formulė galioja vienoje šalyje, dar nereiškia, kad veiks ir kitoje. Reikia atsinešti tik tai, ką geriausia gavai, ir priderinti, kad išvengtum neigiamo atoveiksmio“, – dar vienu patarimu esamiems ar būsimiems verslininkams pasidalijo lektorius P. Kovas.
Apsukę Žemės rutulį suvienijo Lietuvos patriotus
Kaip vienas „Tūkstantmečio odisėjos“ – Lietuvos buriuotojų žygio aplink pasaulį – idėjos sumanytojų ir net kelių jos etapų dalyvis, P. Kovas kalbėdamas niekad nepristinga vaizdingų palyginimų iš jūrose patirtų nuotykių. „Per tuos metus aplankiau visus pasaulio žemynus, iš viso per vienuolika odisėjos etapų įveikta beveik 80 tūkstančių kilometrų, aplankytos 26 pasaulio lietuvių bendruomenės dvidešimtyje pasaulio šalių, – ypatingus 2009-uosius prisiminė P. Kovas. – Ši misija daug kainavo, teko įveikti daug iššūkių, bet taip mes tarsi pasakėm pasauliui, kad didžiuojamės savo šalimi, žmonėmis ir esame verti kitų pagarbos.“
P. Kovui teko lankytis ne viename uoste ir matyti daug jaudinančių sutikimų: „Pastebėjau, kad iš Lietuvos išvykę lietuviai neretai yra netgi didesni patriotai nei likusieji gyventi Lietuvoj. Matyt, tas nutrūkęs ryšys vis dėlto yra labai jautrus ir nesvarbu, kaip giliai savy patriotizmo jausmas laikomas, reikiamu momentu visos langinės, visos durys atsidaro ir jo nebenuslėpsi.“ Išties bene kiekvienam mūsų suvirpa širdis skambant tautiškai giesmei, tad brangi kiekviena proga džiaugtis ir didžiuotis savo tėvyne – ką jau kalbėti apie tokius žymius pasiekimus kaip „Tūkstantmečio odisėja“, suvienijusi viso pasaulio lietuvius.
Būtent šios kelionės aplink pasaulį įvykiais yra paremta P. Kovo paskaita „Navigacija verslo jūroje“, kurią iliustruoja apie septyniasdešimt nuotraukų ir trys vaizdo įrašai. Kaip pats juokaudamas sako, buriuoti jis pradėjo dar prieš gimimą, taigi dalydamasis už gyvenimą ilgesne buriavimo ir dvidešimties metų vadovavimo patirtimi 48-erių P. Kovas siūlė įsivaizduoti, kad jūra – tai verslo erdvė, jachta – įmonė su savomis taisyklėmis, įgula – kolektyvas, kapitonas – vadovas, o audra – krizė. Tokia paralelę jis išlaikė visos paskaitos metu ir nustebino, kiek daug jūros pamokų galima pritaikyti versle ar tiesiog kasdienybėje.
Sunkumai – irgi gyvenimo dovana
P. Kovas yra tvirtai įsitikinęs, kad nesvarbu, kas gyvenime atsitiktų, kokie planai sugriūtų, visada galima rasti būdą tai nepalankiai padėčiai išspręsti. „Reikia suvokti, kad kiekvienas iššūkis yra jums gyvenimo padovanota situacija, kurią jūs visi tikrai galite įveikti. Juk jeigu gyvenimas neduotų tokių dovanų, mes apkerpėtumėme – kiekvienas iššūkis mums turi tapti varomąja jėga“, – pataria kapitonas ir pabrėžia, kad stengiasi niekada nevartoti žodžio „problema“. Anot jo, vos tik kokia nors situacija įvardijama kaip problema, ji tartum nukeliama ant kito pečių, atsisakoma ją spręsti savarankiškai: „Tokiu atveju tarsi pastatom sieną, o kuo daugiau sienų, tuo sunkiau surasti išeitį. Taigi patariu tą žodį visai išmesti iš savo žodyno.“
Prireikus motyvacijos, P. Kovas ragina prisiminti, kokia didelė galia glūdi žodžiuose ir pateikia pavyzdį apie du kapitonų tipus. Vienas kapitonas, gavęs prognozę apie audrą, išlipęs į denį pasakytų įgulai: „Mūsų laukia neregėtai baisi audra ir nežinau, kaip išgyvensim“; kito tipo kapitonas pasakytų: „Mūsų laukia neregėtai baisi audra – tokia, kad grįžę į krantą mes apie ją pasakosim savo vaikams ir anūkams!“. Akivaizdu, kad komandą galima teigiamai nuteikti ir paskatinti vien parinkus tinkamus žodžius.
O jei jau nutiko taip, kad užklupo audra ir reikia kovoti už išlikimą, svarbiausia asmeninis sprendimas ir pasiryžimas – jokiu būdu nedvejoti savo jėgomis ir nė neprisileisti neigiamų minčių. Mat vos tik pasiduodam panikai, sau pasakom „Viskas, negaliu, man nepavyks“, tai akimirksniu persiduoda į kūną ir susilpnina jėgas, priešingai nei įsitikinimas, kad tikslas visai šalia, priduoda papildomų galių.
Pasakyti „Tu gali“ – tai suteikti sparnus
Paklaustas, kokius savo bruožus sėkmės siekiantys lietuviai turėtų puoselėti, P. Kovas palinkėjo pasitikėjimo savimi ir daugiau drąsos. „Lietuvių tautai gan būdingas bijojimas išsišokti. Nebūkit šia prasme lietuviai: čia esat kitokioje aplinkoje, kur reikia prasimušti, gebėti pasakyti „aš galiu“. Juk yra daug pavyzdžių, kai nuo paprasčiausių pareigų pradėję darbuotojai greit tampa skyrių ar net įmonių vadovais, ir tik todėl, kad prireikus išdrįso pasakyti „galiu“, ryžosi apsiimti daugiau darbų, kuriuos sėkmingai įveikė ir taip įrodė savo pranašumą.“
Kita vertus, taip pat svarbu savo aplinkoje pastebėti tuos, kurie galbūt galėtų tam tikrą užduotį atlikti geriau, tik nedrįsta pasisakyti. P. Kovo patirtis byloja, kad kartais tereikia žmogui sukurti progą ir parodyti pasitikėjimą – tai jam suteiks sparnus, paskatins pasitempti ir iškilti. „Mums, lietuviams, labai trūksta mokėjimo save pagirti, esam linkę neteisingai manyti, kad kitas galbūt tai padarys geriau nei aš pats. Turime suprasti, kad jei neparodysim, ką galim, kiti taip ir nesužinos. Dėl to labai dažnai mes negaunam tų pozicijų, kurių iš tikrųjų esam verti – vien dėl savo lietuviško kuklumo“, – taip P. Kovas vadovams pataria būti pastabesniems, o darbuotojams – ne tokiems kukliems.
Tačiau persistengti, pasak pašnekovo, vis dėlto nereikėtų: „Pagrindiniu pranašumu laikant energiją ir optimizmą, didelius polėkius, nevalia pamiršti savisaugos jausmo. Verslo planavimą vėlgi galima palyginti su ruošimusi į kelionę jūromis: daug svarbiau žinoti pereinamuosius taškus (nusukimus, uostus, ką darysi audros metu) nei tik patį galutinį tikslą – reikia viską apgalvoti, stengtis visada matyti 360 laipsnių kampu ir gebėti prisitaikyti keičiantis aplinkybėms, nes ypač versle viskas nuolatos juda.“
Keliautojas užsienyje gyvenančių tautiečių patirtį laiko pranašumu, bet tik tuomet, kai svetur įgytos žinios yra pritaikomos atsižvelgus į aplinką. Būtų naivu tikėtis verslo sėkmės neperpratus tos šalies nacionalinių subtilybių, bendravimo principų, kalbėjimo manieros, taip pat kaip neįmanoma tiesiogiai imti taikyti sausas teorines žinias. „Jei viena formulė galioja vienoje šalyje, dar nereiškia, kad veiks ir kitoje. Reikia atsinešti tik tai, ką geriausia gavai, ir priderinti, kad išvengtum neigiamo atoveiksmio“, – dar vienu patarimu esamiems ar būsimiems verslininkams pasidalijo lektorius P. Kovas.
Straipsnio komentarai
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
