JULIJA ŠREDERSAITĖ Londone baigė muzikos ir meno vadybą, čia ji penkis metus gyveno ir dirbo skirtingose muzikos renginių ir įrašų kompanijose, organizavo koncertus bei atstovavo atlikėjus. Nors niekada neturėjo nieko bendro nei su politika, nei viešuoju sektoriumi, visgi dabar Julija yra nepakeičiama inovacijų gerinimo ekspertė Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje Lietuvoje. Naują profesinę krypti ji rado „Kurk Lietuvai” programos dėka. Šiuo metu, iki Balandžio 7 d. vyksta atrankos į šią programą - ta proga mes susitinkame su Julija, kuri lankosi Londone ir šeštadienį kalbėjo Londono Sičio klubo bendruomenės ir „Kurk Lietuvai” organizuotoje diskusijoje „Kas jei ne mes? Pokalbiai apie modernią Lietuvą?”. Kokiomis akimis ji mato šalį, kodėl sugalvojo grįžti ir kaip jai sekėsi adaptuotos Vilniuje? 

Prieš kelis metus gyvenote Londone, kokios tuomet buvo jūsų ambicijos?

Bandžiau užkariauti muzikos pasaulį! O jei kiek rimčiau - į Londoną, kuris tituluojamas Europos muzikos industrijos sostine, išvykau studijuoti Muzikos ir meno vadybos bakalauro. 

Kaip atrodydavo jūsų diena ir rutina?

Per beveik penkis metus Londone dienos rutina ne vieną kartą buvo pasikeitusi. Vos atsikrausčius keldavausi 4 ryto. Į dieną sutalpindavau paskaitas universitete, praktiką skirtingose muzikos kompanijose ir padavėjos darbą restorane. Kiek įsivažiavusi į universiteto ritmą, kuriame turėjome vis daugiau laisvės, dar apsiėmiau vadybinti vietinę muzikantų grupę ir papildomai organizuoti lietuvių atlikėjų koncertus. 

Kokios jūsų Top 5 pusryčių, pietų ir vakarienės vietos Londone?

Leidau sau atsipalaiduoti ir pagaliau imti mėgautis Londono gyvenimu gal tik po poros metų, nes iš pradžių visą laiką skyriau studijoms ir darbui, labai norėjau kaip įmanoma greičiau įsisukti į vietinę muzikos rinką. Daugiau atsipalaidavau jau tik atsikrausčiusi gyventi į Shoreditch rajoną, kuriame nardžiau su didžiausiu malonumu. Londonas žavus tuo, kad gali atrasti vietą atliepti bet kokiai savo nuotaikai, tad ir mano Top 5 vietas būtų sunku išvardinti, nes ir pati esu nuotaikos žmogus. Kai norėdavau kavos – eidavau į Broadway Market kavinukes. Iš visų pasaulio virtuvių paskutiniu metu buvau pamėgusi Korėjietiško gatvės maisto restoraną ,,On the Bab’’, kuriame nerezervuoja staliukų ir yra vietos vos 10-12 žmonių. o pusryčiams eidavau į šalia namų esančia muzikos įrašų studijos „Premises‘‘ kavinę, kur buvo neįtikėtinai pigu ir milžiniško dydžio patiekalai, bet svarbiausia – galėjau karts nuo karto persimesti žodžiu ar bent akis paganyti į ten užsukančius muzikantus (Haim, The xx, Bonobo ir pan.). Dirbti mėgdavau eiti į menininkams skirtą ,,Ace‘‘ viešbutį.

Įsimintiniausia darbinė patirtis? 

Muzikos verslas nėra lengvas. Jame dirbantys žmonės sukasi, kaip įmanydami, todėl dienos dažnai būna įtemptos, o viršvalandžiai ir darbas savaitgaliais – savaime suprantamas dalykas. Tačiau jame ir daug dovanų, jeigu moki jas pasiimti Iš asmeninių pasiekimų - didžiuojuosi, kad man pavyko užtikrinti Lietuvos bendradarbiavimą su ,,The Great Escape’’ festivaliu Brighton’e, kur pirmą kartą mūsų šalį atstovavo grupė ,,Garbanotas Bosistas’’. Iš darbinių - niekada nepamiršiu to begalinio pasitenkinimo, kai mano tuo metu prižiūrimas atlikėjas Dan Owen, užlipęs ant scenos susijaudino, jog salėje netelpa jį norintys pamatyti žmonės legendiniame (dabar jau uždarytame) „12 Bar Club’’ ir kaip švytėjo jo akys, kai gavo pasiūlymą dirbti su ,,The Orchard’’ muzikos kompanija. Žinoma, neslėpsiu, buvo smagu dalyvauti ir VIP vakarėliuose, nemokamai eiti į koncertus ir juos stebėti bei bendrauti su muzikantais užkulisiuose ir pan. Ypatingai įsiminė ,,XL Recordings’’ leidybinės kompanijos Waterloo metro stoties požemiuose organizuotas dienos metu vykęs „vakarėlis’’, kur buvo pristatytas naujas Jack White vaizdo klipas ir ką tik naujai darbo sutartis su kompanija pasirašiusių grupių Ibeyi ir Jungle pirmieji pasirodymai. 

Kaip sugalvojote grįžti į Lietuvą?

Visada žinojau, kad anksčiau ar vėliau grįšiu į Lietuvą. Beveik visas atostogas praleisdavau Lietuvoje, visi mano artimiausi draugai liko čia, ilgėdavausi mamos gaminto maisto, laiko gamtoje, netikėtų susidūrimų su draugais gatvėje, asmeninės erdvės ir aukštos gyvenimo kokybės, kurią gali įvertinti tik pagyvenęs svetur.

Ar buvo sunku vėl adaptuotis?

Esu labai lankstus žmogus, tad adaptacija man buvo greita ir neskausminga. Visgi, vienas dalykas mane neramina iki šiol - Lietuvoje žmonės dažnai nesisveikina su kaimynais, nesišypso susidūrus žvilgsniams ar retai padeda nepažįstamiems. Vis dar gajus nepasitikėjimas ir įtarumas. Tad nuo pat pirmos dienos sau pasakiau, kad nepasiduosiu tokiai dinamikai. Esu susikūrusi savo aplinką, kurioje paprasta kalbėti su nepažįstamais, kur žinau savo mėgstamų kavinės darbuotojų vardus, kur su kaimynais galiu aptarti dienos įvykius, o reikalui esant draugai žino, kur rasti raktą nuo mano namų durų. Banaliai skamba, bet tikiu, kad visi pokyčiai prasideda tik nuo savęs. 

Kaip šalis pasikeitė per tuos metus?

Lietuvoje išaugo skirtingų tautybių žmonių skaičius, taip pat išaugęs kultūrinių ir laisvalaikio renginių pasirinkimas, žmonės po truputį darosi atviresni kalbėtis jautriomis temomis viešai, todėl matau ir didelį asmeninio tobulėjimo renginių kiekį. Žmonės vis drąsiau važiuoja į Lietuvos regionus kurti verslus ir auginti šeimas. Smagu, kad vis dažniau kavinėse pamatau ir senjorų, kurie noriai šnekučiuojasi su kitais kavinės lankytojais. Norėtųsi dar labiau mažinti atskirtį tarp skirtingų amžiaus grupių, bet po truputį judame tinkama linkme.

Kaip sekėsi vėl iš naujo kurti karjerą?

Grįžau su savo patirtimi ir idėjomis, kaip vystyti šalies muzikos rinką užsienyje, todėl tiksliau būtų sakyti, kad ne kūriau karjerą iš naujo, o tiesiog ją tęsiau čia, savo tėvynėje. Buvo išties labai margi metai – nuo lietuvių muzikos rinkos atstovavimo tarptautinėse verslo konferencijose iki leidybinės kompanijos įkūrimo. Lietuvoje viskas vyksta kur kas greičiau, nei Londone, tad jeigu tik matai neišnaudotą nišą ar turi idėjų – tereikia imti veikti. 

O dabar, kokios jūsų Top 5 vietos Vilniuje?

O, šis klausimas itin lengvas: 

Backstage – nuostabi kava.
Chaika – geriausi veganiški desertai ir arbatų mišiniai.
Mint Vinetu – atmosfera ir pokalbiai.
Fitness World by Tomas Stuglys – draugiškiausias sporto klubas.
Miškas – nes ten gimsta geriausios idėjos.

Kodėl aplikavote į Kurk Lietuvai programą?

Apie ,,Kurk Lietuvai’’ išgirdau dar gyvendama Londone. Mane žavėjo mintis dirbti prie nacionalinio lygio projektų, visada buvau linkusi į didelės apimties veiklas. Tačiau tą kartą suabejojau ir neaplikavau, nes neturėjau politinio ar ekonominio išsilavinimo, kurio, tikėjau, būtinai reikėjo. Tačiau praeitais metais draugė man atsiuntė nuorodą į programą ir paragino bent pabandyti, tad nusprendžiau duoti sau šansą. 

Ką jums davė ši patirtis?

,,Kurk Lietuvai’’ bendruomenė turi posakį ‚"Once Kurk Lietuvai Always Kurk Lietuvai’’. Aš būtent taip ir jaučiuosi. Dirbu su šviesiausių protų žmonėmis, sugrįžusiais namo iš viso pasaulio, kurie mane moko kūrybiškumo, laisvės, drąsos, nestandartinių sprendimų, veržlumo. Pirmoje rotacijoje dirbau tobulindama inovatyvaus verslo finansavimo sistemą Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje. Turėjau galimybę susipažinti su progresyviausiais šalies talentais lazerių, robotikos, dirbtinio intelekto ir net kosmoso srityse, įsigilinti į pagrindinius iššūkius, kurie kyla pradedant inovatyvų verslą. Džiaugiuosi, kad pavyko sukurti naują ir greitai pasiekiamą finansavimo priemonę jauniems, idėjos stadijoje esantiems verslams, kuri turėtų išvysti dienos šviesą dar šį pavasarį. Taip pat, greitu metu paleisime internetinę platformą, kurioje verslininkai galės kelių klausimų pagalba gauti informaciją apie būtent jiems tinkamą ir tuo metu atvirą finansavimo programą ir papildomas nemokamas paslaugas verslo vystymui. 

Kaip jūsų akimis atrodo darbas viešajame sektoriuje?

Viskas labai priklauso nuo paties žmogaus, turimos užduoties ir pozicijos, kurioje jis yra. Mano atveju, kuomet projektas turi palaikymą ministerijos viduje ir suinteresuotos šalys aktyviai įsitraukia į darbo procesą, darbas yra įdomus ir kūrybiškas. Žinoma, biurokratinė mašina vis dar labai gaji, tad reikia turėti kantrybės bei daug atkaklumo, norint greitų rezultatų.  

Ką jums reiškia galimybė kurti šaliai? 

,,Kurk Lietuvai’’ yra išties unikali galimybė kurti šaliai, kuri suteikia galimybę susipažinti su viešuoju sektoriumi ir dalyvauti šalies tobulinime konkrečiais veiksmais nacionaliniame lygmenyje. Tokios patirties linkėčiau kiekvienam. Tačiau, mano manymu, dar svarbiau yra nešiotis tvirtą supratimą, kad savo šaliai kuriame kiekvieną dieną ir šiuo aspektu nėra tokios atskirties kaip kad “jie – seime, o mes - gatvėse”. Skiriasi tik įrankiai, kaip mes prisidedame prie šalies kūrimo, bet tą neišvengiamai darome visi. Kiekvienas mūsų sprendimas daro įtaką aplinkai – nuo ištarimo ‘’labas’’ ir savo vietos užleidimo pilnutėliame troleibuse iki pasiekimų gyvybės moksluose ir šalies garsinimo visame pasaulyje. Tad labai linkiu pajusti savo vertę šalies kontekste bei reiškiant save bet kurioje srityje prisiminti, kad patys ir esame pasaulis, kurį norime matyti. 

Ar daug jūsų draugų grįžta ir ar daug jų išvažiuoja iš Lietuvos? 

Į Lietuvą grįžo labai didelė dalis mano draugų ir kol kas nei vienas jų neišvažiavo. Dauguma jų turi savo verslus arba freelance’ina, aktyviai domisi Lietuvos politiniu gyvenimu, patys įsitraukia tiek į pilietines, tiek į kultūrines iniciatyvas. 

Kaip manote, ką veiksite po penkių metų?

Lygiai tą patį, ką ir dabar - darysiu tai, kuo tikiu ir būsiu dėkinga už tai, kad esu.

Ačiū Julijai, o visus norinčius grįžti į Lietuvą kviečiame pildyti „Kurk Lietuvai” dalyvio anketą ir dalyvauti atrankoje: kurklt.lt/en/atranka.