Sibiro kalnakasybos regione, kur per išvakarėse vienoje iš anglių kasyklų įvykusį incidentą ir tragedija virtusią gelbėjimo operaciją žuvo daugiau pusšimtis žmonių, penktadienį prasidėjo gedulo laikotarpis.
Pareigūnai, iš pradžių pranešę, kad šeši gelbėtojai žuvo bandydami pasiekti kalnakasius, penktadienį patikslino, kad vienas iš jų vėliau buvo rastas gyvas ir nugabentas į ligoninę.
Tačiau žinia, kad jis liko gyvas, buvo menka paguoda bendruomenei, priblokštai 51 žmogaus, įskaitant 46 kalnakasius, žūties. Tai buvo didžiausia Rusijos kasybos pramonės katastrofa per daugiau nei dešimtmetį.
Pareigūnų duomenimis, ketvirtadienį Kemerovo srityje esančioje kasykloje „Listviažnaja“ įvykusią nelaimę sukėlė metano sprogimas.
Tyrėjai iškėlė keletą bylų dėl galimų saugos pažeidimų, o bendrovės vadovai buvo suimti.
Penktadienį Kemerove prie valstybinių pastatų plevėsavo iki pusės stiebo nuleistos vėliavos, o prie sniegu padengtos kasyklos raudojo gedintys aukų artimieji.
„Negaliu to ištverti“, – sakė viena moteris, šeimoms susirinkus esant minusinei temperatūrai.
Buvęs kasyklos darbuotojas Denisas Timochinas nepriklausomai televizijai „Dožd“ sakė, kad šioje kasykloje dažnai būdavo pažeidžiamos saugos normos. Jis taip pat apkaltino vadovybę vertus kalnakasius dirbti nepaisant didelės metano koncentracijos.
„Esą, jei nenorite dirbti – išeikite, – teigė vyras. – Jokių saugos protokolų, visi jutikliai užkimšti maišais.“
„Stebuklingas“ išsigelbėjimas
Nelaimingi atsitikimai yra kalnakasybos regiono gyvenimo dalis. Kai kurie šalia „Listviažnaja“ esančio Gramoteino kaimo gyventojai dėjo gėles prie paminklo, skirto gelbėtojams, žuvusiems per ankstesnę nelaimę šioje kasykloje 2000 metais.
Pasak pareigūnų, ketvirtadienio rytą po numanomo sprogimo „Listviažnaja“ tuneliai prisipildė dūmų. Tuo metu po žeme dirbo 285 žmonės.
Kalnakasiai pasakojo apie karštligiškas evakuacijos pastangas.
„Ištiesiau rankas – jie patys negalėjo manęs rasti, nes matomumas buvo blogas, – sakė vienas iš jų. – Mane sugriebė... Nesupratau, kas tai buvo ir kur mane tempė.“
Ketvirtadienį pradėtą gelbėjimo operaciją teko laikinai atšaukti, nes buvo baimintasi dar vieno sprogimo.
Šeši gelbėtojai dingo ir buvo laikomi žuvusiais, bet penktadienį medikas Aleksandras Zakovriašinas buvo rastas gyvas.
Regiono valdžia nurodė, kad jis praleido naktį šachtoje, o paskui sugebėjo išlipti į paviršių ir išsikviesti pagalbą.
Laikinasis Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras Aleksandras Čiuprijanas jo išsigelbėjimą pavadino „stebuklu“, taip pat pareiškė pagarbą aukoms.
„Tai didžiulė tragedija visai šaliai ir Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijai“, – pabrėžė A. Čiuprijanas.
Anot jo, „gelbėtojai, kaip ir kalnakasiai, atliko savo pareigą iki galo“, o jų vardai „visiems laikams išliks mūsų atmintyje“.
A. Zakovriašiną ir penkis jo žuvusius kolegas ruošiamasi apdovanoti Narsumo ordinu – vienu aukščiausių Rusijos apdovanojimų, pranešė ministerija.
Po tragedijos beveik 50 asmenų buvo hospitalizuoti, pranešė regiono valdžia.
Iškeltos bylos dėl saugos pažeidimų
Sunkius nusikaltimus nagrinėjantis Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą ir pranešė, kad ketvirtadienį buvo sulaikyti trys asmenys, įskaitant kasyklos direktorių ir jo pirmąjį pavaduotoją.
„Per pirminį tyrimą nustatyta, kad sulaikytieji pažeidė pramoninės saugos reikalavimus“, – nurodė komitetas.
Penktadienį tyrėjai taip pat pareiškė kaltinimus dviem valstybinės saugos priežiūros tarnybos „Rostechnadzor“ vietos padalinio pareigūnams, kaip įtariama, neatlikusiems tinkamų patikrinimų kasykloje.
Tuo metu srities gubernatorius informavo, kad tarnybos pradėjo tikrinti sąlygas visose regiono kasyklose.
Nelaimės Rusijos ir buvusių sovietinių respublikų kasyklose yra palyginti dažnos dėl menkų saugos standartų, nepakankamo dėmesio darbo sąlygoms ar senstančios infrastruktūros.
Netoli Belovo miesto esanti kasykla „Listviažnaja“, pradėjusi veikti 1956 metais, priklauso Kemerove įsikūrusiai bendrovei bendrovei „SDS-Ugol“.
2004 metais „Listviažnaja“ per metano sprogimą žuvo 13 žmonių. 1981 metais panašus incidentas šioje šachtoje pareikalavo penkių žmonių gyvybių.
Viena daugiausiai gyvybių pareikalavusių Rusijos kasybos pramonės katastrofų įvyko 2010 metų vasarą kasykloje „Raspadskaja“, taip pat esančioje Kemerovo srityje. Sprogus metano dujoms ten žuvo 91 žmogus ir dar daugiau kaip 100 buvo sužeisti.
2007 metais tame pačiame regione esančioje šachtoje „Uljanovskaja“ sprogus dujoms žuvo 110 žmonių.
BNS inf.
