Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad apie trečdalis į Lietuvą atvykstančių Vokietijos karių galės atvykti su savo šeimomis.
Taip jis kalbėjo Į Lietuvą pirmadienį atvykus pirmiesiems šalyje dislokuojamos Vokietijos brigados kariams.
„Vokietijos pusė geriausiai žino atsakymą į šitą klausimą, mes esame pasiruošę bet kokiam variantui. Savo modeliavimuose matome galimybę, kad apie trečdalį Vokietijos karių galėtų būti su šeimomis. Ruošiamės tokiam scenarijui, jeigu bus kitoks, būsime pasiruošę ir kitokiam“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu kalbėjo L. Kasčiūnas.
Kalbėdamas apie infrastruktūros klausimus, ministras pažymėjo, kad praėjusiais metais šalių gynybos ministrų veiksmų plane numatyta, kad iki šių metų visos techninės detalės ir poreikiai bus aiškūs.
„Mes turime aišku planą tiek karinės infrastruktūros prasme, tiek esame pasirengę atliepti poreikį civilinėje infrastruktūroje. Žinome, kad Rūdininkai taps naująja Vokietijos karine baze, ten bus daugiausiai investicijų, ten bus tam tikrų infrastruktūrinių projektų“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pasak ministro, kalbama apie papildomus darbus ne tik poligone, bet ir apie gyvenamųjų vietų sukūrimą greta poligono.
„Rūdininkų poligonas bus daugiausiai skirtas šios brigados reikmėms, kariniam rengimui. Jau dabar ruošiamos šaudyklos, kelių tinklas ir kita infrastruktūra, reikalinga treniruotėms“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
L. Kasčiūno teigimu, 800 mln. eurų yra matoma kaip galima suma, kurios reikės priimti Vokietijos brigadai.
„Mes esame procese, esame ir kaštų pasidalinimo procese“, – teigė ministras.
Pasak jo, pirmadienį į Lietuvą atvykę kariai patys ieško būsto nuomos Vilniuje.
Kaip BNS informavo Krašto apsaugos ministerija, pirmieji į Lietuvą atvykę Vokietijos kariai patys mokės už būsto nuomą, o už biurų nuomą mokės Lietuva.
Į Lietuvą atvyko Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Alfonsas Maisas ir 45-osios brigados „Lietuva“ štabo pirminė valdymo grupė.
„Aš esu tikras, kad brigada ne tik sustiprins Lietuvos saugumą, bet ir užtikrins mūsų valstybių gerus santykius“, – teigė Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Cornelius Zimmermannas (Kornelijus Zimermanas).
„Lietuvos saugumas yra mūsų saugumas“, – pridūrė jis.
Pirminį Vokietijos brigados Lietuvoje elementą sudarys daugiau kaip 20 karių.
Jie įsikurs Vilniuje ir bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.
Iki metų pabaigos išaugęs pirminis štabo elementas taps atsakingu ir už pagalbą perkeliant Vokietijos karius.
Vokietija yra įsipareigojusi Lietuvoje dislokuoti sunkiąją brigadą su trimis manevriniais batalionais ir visais reikalingais įgalintojais, įskaitant kovinės paramos ir aprūpinimo vienetus.
Brigada bus sudaryta iš jau egzistuojančių ir naujai formuojamų vienetų. Į Lietuvą bus perkeltas 203-iasis tankų batalionas iš Šiaurės Reino-Vestfalijos ir 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas iš Bavarijos. Šiuo metu Lietuvoje esanti priešakinių pajėgų kovinė grupė bus performuota į daugianacionalinį batalioną ir taps sudėtine brigados dalimi.
Numatoma, kad iš viso į Lietuvą persikels apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, dalis iš jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad brigada pilnai suformuota bus iki 2027 metų pabaigos.
Tarnybos vietos bus dvi – Rūdninkai ir Rukla, kariai su šeimomis gyvens Vilniuje ir Kaune, papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.
Apie Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė pernai birželį. Taip siekiama sustiprinti Lietuvos ir viso NATO rytinio sparno saugumą.
Autorius Vilmantas Venckūnas, BNS
