Rugpjūčio 13, 2007
Po vakarienės gaidžių fermoje

„Elgiuosi, kaip tikra londonietė”, - pagalvojau, kai ėjau iš darbo rankose nešdama porą nepatogių aukštakulnių.

Londone vasara. Karštas miesto asfaltas lietė basas mano kojas, o galvoje sukosi atostogų Lietuvoje planai: tuokiasi jaunėlė sesė, tad pagal senovės lietuvių papročius turėčiau sėdėti namuose pavožta po puodu, nes dar netekėjusi. Bet iš pyrago, vyno taurės, pagalvės išnyrančiu sužadėtuvių žiedu kol kas net nekvepia.  

Prieš penkis mėnesius jaučiausi užkariautoja ir grožėjausi savo dantų šepetėliu Mr M vonioje. Draugės šaipėsi, kai savaitgalį įlįsdavau į sportinį kostiumą, susikraudavau didžiulę juodą „Zara“ rankinę ir keliaudavau iki paskutinės Piccadilly linijos stotelės – Cockfosters. Išvertus į lietuvių kalbą skamba labai juokingai -  „gaidžių ferma“.
 
Negaliu sakyti, jog nepatikdavo, kai Mr M vietoje vakarienės mesteldavo mane ant stalo. Intelektualiems pokalbiams nelikdavo laiko.

„Mūsų santykiai labai paviršutiniški“, - po vienos tokios „vakarienės“ ištarė jis. Vietoje deserto, klausiausi istorijos, kaip puikiai jam sekėsi su moterimi, kurią sutiko anksčiau. „Bet, kaip ir visi vyrai, norėjau jaunesnės ir gražesnės. Tada ir sutikau tave“, - kaip vyšnią, pamirkytą rome, ant deserto uždėjo jis.  
 
Draugės užsidengė rankomis burnas iš nuostabos ir aikčiodamos stebėjosi, kaip netrenkiau jam per veidą: kaip jis drįso. Gražesnė ir jaunesnė joms nepasirodė itin žavingi komplimentai. O ir nieko daugiau apie mane jis nepasakytų: juk beprasidedančio pokalbio žodžius dažniausiai užgoždavo aistringas bučinys. Romantiška eilėraščiuose, paviršutiniška tikrovėje. Maniau, to reikia vyrams. Bendradarbiams pareiškiau, kad apsinuodijau maistu ir paraudusias akis kelias dienas slėpiau už kompiuterio ekrano.    

Stengiuosi galvoti apie atostogas, vestuves, lietuvišką pajūrį. Gal pagausiu nuotakos puokštę? Jei ne – turiu miestą. Pamenu, su drauge grįždamos iš Paryžiaus į Londoną nusprendėme, kad pirmasis – kaip meilužis. Paryžietiška aistra, romantika, armonikos garsai ir nerūpestingai apvyniotas šalikas. Londonas – kaip vyras: su šlepetėm ir laikraščiu, kartais nuobodus ir nuspėjamas. Bet jį išsirenki visam gyvenimui. 
 

Raktažodžiai: Londonietės užrašaisantykiaimeilė

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai