Marijus Mikutavičius kovo 25 d. Londone rengia didžiausią kada nors Didžiojoje Britanijoje vykusį  lietuvio muzikanto pasirodymą. „HMV Forum“ salė talpina daugiau nei 2000 žmonių. Dviejų valandų pasirodymą „Aš tikrai myliu Lietuvą“ su muzikantų grupe čia rengiantis Marijonas prisipažino, kad metė sau ir Londonui tikrą iššūkį. Nors Lietuvoje į solinį koncertą surinkti 2000 gerbėjų jam yra pavykę ne kartą, šis koncertas taps tikru jo populiarumo  už šalies ribų išbandymu.

-  Ar prieš pasirodymą Londone  ramiai miegate naktimis?
 - Anglijoje sukviesti 2000 gerbėjų į koncertą ryžtamės pirmieji iš Lietuvos muzikantų, todėl mane tai šiek tiek gąsdina. Lietuvoje būčiau ramus, esu koncertavęs ir didesnėje salėje. Niekada dar scenoje nesijaučiau toks pasitikintis kaip dabar. Su visa puikių muzikantų grupe mes atrodom galingai. Esame susigroję ir, kai prisijungiam prie elektros, galim būti tikri energetiniai žvėrys! Per kiekvieną koncertą atsiduodu visas ir jaučiuosi sąžiningas prieš žiūrovą. Aš tikiu, kad žmonės tai jaučia ir todėl salės Lietuvoje pilnos.  Anglijoje mes - reti svečiai ir aš nežinau, kiek svarbios mano dainos ten. Bus proga įsitikinti.  

- Važiuoji su nauja programa, ar grosit visus didžiausius hitus? 
- Karts nuo karto įtraukiam naujas dainas į repertuarą, bet praktiškai visuose koncertuose grojam didžiausius hitus. "Tris milijonus", "Nebetyli sirgaliai", "Pakeliui namo", "Ar mylėsi tu mane", "Aš tikrai myliu Lietuvą" ir t.t. Jeigu to nedarytume, man kažko trūktų. Žvėriškai patinka į galą koncerto užkurti tokį pragarą iš prakaito, garso ir tempo. Idealu, kai koncertas baigiasi  kaip geras veiksmo filmas - su adrenalino kiekiu kraujyje ir maloniu nuovargiu. Pažadu – bus pašėlusiai linksma.  

- Ar pirmą kartą koncertuosi Londone? 
- Aš asmeniškai jau antrą ir tikiuosi, kad šis bus geresnis. 

- Kodėl?  
- Pirmasis kartas buvo labai keistas. Kartu dar buvo grupės "Jaunieji lietuviai" ir "69 danguje". Kai manęs pagaliau paprašė išeiti į sceną, buvo beveik antra valanda nakties ir dauguma susirinkusiųjų buvo gerai pripiešę. Atmosfera - beveik nevaldoma. Lyg to būtų maža, grįždami namo per savo žioplumą dar sugebėjom pavėluoti į lėktuvą. Su dviem gitaristais bei Goda Sabutyte iš "69danguje" praleidau dar vieną parą Londone. Atvirai pasakius, buvom užsiknisę ir toks turizmas mums jau malonumo neteikė.  

-  Londonas jums paliko nekokį įspūdį? 
- Negaliu kaltinti miesto dėl savo kvailumo. Priešingai, Londonas ir Anglija man nuo mokyklos kėlė paslaptingą pagarbą. Esu didelis britofilas ir mane visada traukė tai, kas vyksta salose. Gali būti, kad nepažįstu tų žemių taip, kaip ten gyvenantys lietuviai, tačiau žvelgdamas iš atstumo labai myliu britų kultūrą, jų charakterį ir tai, ką jie davė pasauliui. Dabar aš sąmoningai kalbu apie visą karalystę, ne tik Angliją. O Londonas - vienas iš tų pasaulio miestų, kurie tiek gąsdina savo nepasiekiamu gyvenimu,  tiek žavi savo neprieinamumu ir išdidumu.   

- Ar lankėtės jame kaip turistas? 
- Porą kartų. Už paskutinį kartą iš savęs ligi šiolei šaipausi, nes į Londoną su bičiuliais skridom tik apsipirkti. 15 minučių praleidom prie Bekingemo rūmų, ir gal 12 valandų besitrankydami po prakeiktas rūbų parduotuves. Va kas turima omeny, kai kalbama apie žmogaus tuštybę ir vartojimo kultūros pergalę prieš tradicinę kultūrą!