Viena aukšto rango JAV pareigūnė trečiadienį pareiškė, kad Vilniuje vykstančio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose bus pristatytas planas užtikrinti ilgalaikę Didžiojo septyneto (G-7) šalių karinę pagalbą Ukrainai, ir tai bus ženklas Rusijai, jog laikas ne jos pusėje.

„Tai signalizuoja apie bendrą ilgalaikį įsipareigojimą kurti galingas gynybines Ukrainos apsidraudimo pajėgas“, – žurnalistams sakė vyriausioji Baltųjų rūmų patarėja Europos reikalams Amanda Sloat (Amanda Slout).

„Ši daugiašalė deklaracija pasiųs svarbų signalą Rusijai, kad laikas ne jos pusėje“, – pridūrė ji.

Išvakarėse Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pareiškė, kad G-7 šalys parengs deklaraciją dėl saugumo įsipareigojimų Ukrainai, kuri įsigalios, kai bus pasiekta taika.

„G-7 šalys ketina priimti bendrą deklaraciją, kurioje tai bus išreikšta ir kurią įvairios šalys labai konkrečiai įvykdys“, – kalbėjo O. Scholzas.

G-7 priklauso Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir JAV. Visų šių šalių lyderiai antradienį ir trečiadienį vieši Vilniuje.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir kiti G-7 lyderiai kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu vėliau trečiadienį paskelbs apie minimą planą.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės siunčia Ukrainai ginkluotę ir ekonominę pagalbą, kad padėtų provakarietiškai šaliai atremti praėjusių metų vasarį prasidėjusią Rusijos invaziją.

Kadangi Ukrainai greičiausiai teks ilgai laukti, kol įgyvendins savo siekį tapti NATO nare ir įgyti automatinę Aljanso apsaugą, G-7 šalys pristatys laikiną planą, kuriuo siekiama užtikrinti nuolatinę pagalbą.

A. Sloat iš Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos žurnalistams sakė, kad G-7 šalių vadovai kartu su prezidentu V. Zelenskiu paskelbs svarbų pranešimą.

Jos teigimu, planu siekiama „padėti Ukrainai sukurti kariuomenę, kuri galėtų apsiginti ir atgrasyti nuo būsimo užpuolimo“, daugiausia dėmesio skiriant ilgalaikėms investicijoms tiek karinėje, tiek ekonominėje srityse.

Tačiau, be grupės pažado, kol kas detaliai neskelbiama, kokia pagalba bus teikiama. A. Sloat sakė, kad kiekviena šalis pradės savo dvišales derybas su Ukraina dėl to, kaip paversti visa tai realybe.

Po to, kai NATO Vilniuje pareiškė, kad kvietimas Ukrainai stoti į Aljansą bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir šalis įvykdys keliamas sąlygas, G-7 planas pateikiamas kaip patikinimas Ukrainai, kad ji nebus atstumta.

„Ukrainai vis dar reikia tęsti demokratines ir saugumo sektoriaus reformas“, – sakė A. Sloat.

J. Bidenas „aiškiai pasakė, kad mes manome, jog Ukraina gali tai pasiekti, tačiau tai vis tiek bus reikalavimas Ukrainai jai norint įstoti į Aljansą, kaip, tiesą sakant, ir visoms kitoms narėms, kurios įstojo į Aljansą“, pridūrė amerikiečių pareigūnė.

Jungtinėse Valstijose minimas G-7 planas lyginamas su maždaug 3,8 mlrd. dolerių (3,4 mlrd. eurų) karine pagalba, kurią Vašingtonas kasmet per 10 metų skiria Izraeliui.

Tačiau išlieka klausimų, kiek pinigų atskiros vyriausybės sutiks atidėti Ukrainai ir kaip joms pavyks užtikrinti, kad pagalba išliktų po vidinių politinių pokyčių.

„Tikimasi, kad tai išsilaikys ilgą laiką“, – sakė A. Sloat.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė, BNS