Kai pagalvojame, kaip reikėtų parašyti dėmesį patraukiantį CV, tikriausiai ne vienas įsivaizduojame, jog jis turėtų būti tvarkingas, taisyklingai suformatuotas, parodyti mūsų taip vertinamą išsilavinimą, užimtas pozicijas ir išvardyti pareigas. Deja, darbdaviai kiekvieną dieną gauna šimtus tokių vienas į kitą panašių CV, kurie iš tikrųjų ne daug ką apie mus pasako. 

CV yra pirmas ir pats svarbiausias žingsnis, kuris lems, ar mus pakvies į interviu. Todėl pabandysime išsiaiškinti, kaip reikėtų parašyti CV, kuris patrauktų dėmesį ir padėtų konkuruoti su kitais. 

Nuo ko pradėti? 

Efektyvus CV yra ne tas, kuris pateikia tik darbo pareigų sąrašą, bet tas, kuris išsamiau pristato mūsų pasiekimus ir asmenines savybes, atsiskleidžiančias atliekant vieną ar kitą darbą. 

Todėl visų pirma pamirškime viską, ką iki šiol žinojome apie CV, jo formatą, karjeros datas, nes ne tai yra svarbiausia. Pirmiausia turime pabandyti suprasti, kas mes esame ir kokios yra mūsų gerosios savybės, taip reikalingos būsimam darbdaviui. Pagalvokime apie situacijas, kuomet jos atsiskleidė, pamąstykime apie savo pasiekimus, kuriais prisidėjome prie darbovietės tikslų įgyvendinimo, o gal suradome būdą kaip geriau ir efektyviau dirbti ar tiesiog priklausėme komandai, pasiekusiai reikšmingų rezultatų. 

Žemiau pateikti pavyzdžiai, kurie gali būti laikomi pasiekimais: 
  - Veikla, kurią sugebėjome sėkmingai baigti (tarkim, dirbome ties kokiu nors projektu). 
- Veiklos rezultatai, kurie bent iš dalies gali būti priskirti ir mums (pasiekimus komandos, kuriai priklausome, darbdavys bus linkęs priskirti mums). 
- Konkrečiai pamatuojamas rezultatas, rodantis pokytį (pajamų ar darbo efektyvumo padidėjimą, išlaidų sutaupymą). 
- Veikla, atnešusi pozityvių kokybinių pokyčių (nauja strategija, patobulintas bendravimas ar organizuotumas). 
- Veikla, per kurią mes patys išmokome ar įgijome vertingų įgūdžių. 

Tikriausiai jau kilo klausimas: „O ką daryti, jei mano darbe per mažai vietos saviraiškai ir pasiekimams?“ Nesijaudinkime, jei pastarajame darbe neteko kažko reikšmingo nuveikti. Verčiau pagalvokime apie situaciją, kurioje susidūrėme su problema ar iššūkiu. Kaip su juo tuomet susitvarkėme ir kokios mūsų asmeninės savybės išryškėjo? O kas, jei nesusitvarkėme? Tuomet tikriausiai kažko iš to išmokome ir galbūt tą pamoką jau panaudojome ar bent jau žinių pasisėmėme. Pagalvokime, kaip tos žinios pravers būsimame darbe. 

Pamąstykime apie pareigas, kurias atlikdavome diena iš dienos. Galbūt jos nesuteikė ypač daug atsakomybės, bet vis dėlto atlikdavome jas rūpestingai ir galbūt geriau nei kiti darbuotojai. Papasakokime, kokiais būdais: gal pasirinkome kažką pakeisti ar perorganizuoti? Kokios asmeninės savybės išryškėjo? 

Dabar paimkite popieriaus lapą ir pabandykite visa tai surašyti. Jei turite mažiau darbo patirties, nepamirškite paminėti kitos veikos ir pasiekimų, pavyzdžiui, gal buvote savanoris ar priklausėte įdomiai organizacijai, gal dalyvavote geros idėjos projekte, o gal tiesiog teko keliauti – ką iš viso to gavote? 

Ko tikisi darbdavys? 

Kiekvienas darbdavys, ieškodamas darbuotojo, jau turi numatęs įsivaizduojamą kandidatą. Pagal tai darbo skelbime bus pateikti tą įvaizdį atitinkantys reikalavimai, todėl nepaprastai svarbu savo CV pritaikyti taip, kad pateisintume visus darbdavio lūkesčius. 

Prieš siųsdami CV atidžiai perskaitykime darbo skelbimą ir pabandykime įsivaizduoti, kokio darbuotojo šis darbdavys ieško. Perskaitykime ne vieną, bet kelis kartus ir pasvarstykime, kokia informacija slepiasi tarp eilučių. Ką mes galime pasiūlyti šiam darbdaviui kaip asmenybė, kokius savo įgūdžius? 

Kiekvienas darbdavys, peržiūrėdamas CV, ieškos keturių pagrindinių dalykų: 

- Žinių (knowledge). Jas parodo mūsų išsilavinimas, įgytos kvalifikacijos, mokymai, kuriuose dalyvavome, taip pat darbo patirtis, iš kurios mes ir įgijome reikalingų žinių. Atsiminkime, kad čia reikia pademonstruoti tokias žinias, kurios reikalingos būtent šiam darbui. Jei darbdavys reikalauja žinių apie įvairius vynus, tai inžinieriaus diplomas, kad ir kaip juo didžiuotumėtės, nebus labai naudingas. Tokiu atveju reikėtų kalbėti apie tai, kad dalyvavote kursuose apie vyną arba kad tiesiog nepaprastai domitės vynais. Aprašykite, kaip tas susidomėjimas atsirado ir kaip įgyjate naujų žinių. 

- Įgūdžių (skills). Čia ir vėl reikėtų kalbėti apie įgūdžius, kurie tiesiogiai siejasi su tuo darbu. Tarkim, restorano darbuotojui tikriausiai labai praverstų komunikacijos ir klientų aptarnavimo įgūdžiai (communication and customer service skills), bet tikrai mažai naudingi pasirodys „Microsoft Office“ naudojimo įgūdžiai. 

- Gebėjimų (capabilities) atlikti tam tikrą darbą. Darbdavys ieškos konkrečių pavyzdžių, kuomet pademonstravome sugebėjimą sėkmingai panaudoti savo įgūdžius ir žinias, atlikdami tam tikrą užduotį. 

- Požiūrio ir vertybių (attitude). Nemažiau darbdaviui bus svarbios asmenybės ir elgesio savybės, kurios rodo mūsų požiūrį į darbą. Pavyzdžiui, skelbime bus nurodyta, jog ieškoma „atsakingo ir atsidavusio darbuotojo“ (responsible and dedicated person), vadinasi, darbdavys norėtų tokio žmogaus, kuris prireikus pasiliktų biure ilgiau nei nustatytos darbo valandos tam, kad projektas būtų baigtas. Pateikime konkrečių pavyzdžių iš savo patirties. 

Pasakojimo elementas CV 

Įsivaizduokime, kad esame darbdaviai ir vedame interviu dviem kandidatams dėl tos pačios darbo vietos. Paklaustas apie jo patirtį su klientais, vienas išvardins, kokiose įmonėse ir pareigose dirbęs, dar pridės, jog „man klientas yra pirmoje vietoje, todėl visuomet esu paslaugus ir maloniai bendrauju su kiekvienu“. Kitas kandidatas, paklaustas to paties klausimo, vietoj seniai nusibodusių frazių papasakos konkrečią istoriją ar situaciją, kuri pademonstruos jo požiūrį į klientą ir gebėjimą būti paslaugiam. 

Pagalvokime, kurį kandidatą geriau prisiminsime? Atsakymas paprastas – antrąjį. Ne paslaptis, jog įdomios istorijos daro įspūdį ir dėl to išlieka mūsų galvose, taigi vienas populiarių metodų, kuriuos reikėtų naudoti savo CV, yra situacijų ar istorijų aprašymas. Panaudokime šį metodą pristatydami savo gebėjimus ir pasiekimus. 

Struktūra 

Surašę visus savo pasiekimus, projektus, ties kuriais dirbome, asmenines savybes ir nusprendę, kurie iš jų tinkamiausi pagal darbo skelbimą, pagaliau esame pasirengę pagalvoti apie CV struktūrą. CV iš seno turi dalis, kurių kiekviena yra svarbi, tačiau struktūrą prie darbo aprašymo reikia pritaikyti taip, kad ji padėtų mums pasirodyti iš geriausios pusės. 

Pradėkime nuo pagrindinių dalių ir paanalizuokime, ko kiekviena iš jų reikalauja, ir kaip mums tą informaciją geriausia pateikti. Vėliau pažiūrėsime, kaip struktūrą galima pakeisti atsižvelgiant į darbo aprašymą. 

Asmeninis profilis (Personal profile) 

Žemiau mūsų kontaktinės informacijos, visuomet turėtų būti trumpas savęs aprašymas. Čia reikėtų parašyti, kokios patirties turime, kokį darbą norėtume dirbti, kokia mūsų vertė ir kaip mes tą vertę parodysime šiame darbe. 

Atsiminkime, kad asmeninis prisistatymas yra pirmas dalykas, kurį darbdavys perskaitys, todėl ši informacija turi būti įdomi ir patraukianti dėmesį taip, kad jis ir toliau norėtų skaityti. Rašydami nebūkime šabloniški, o atskleiskime save kaip individą su unikalia patirtimi ir ypatingomis asmeninėmis savybėmis. 

Išsilavinimas (Education) 

Išsilavinimas yra labai svarbus mūsų karjeros elementas, kuris parodo, kad turime žinių tam tikroj srity ir galime jas pritaikyti darbe. Tačiau tai, ar konkretus išsilavinimas bus vertinamas, dažnai labai priklausys nuo to, kokio darbo ieškome. Pavyzdžiui, jei domimės darbu drabužių parduotuvėje, nereikėtų labai akcentuoti aukštojo išsilavinimo – tokiu atveju reikia pademonstruoti žinias, kurios bus vertinamos būtent šiame darbe. Parodykime kvalifikacijas ar kursus, kurie su tuo darbu siejasi. Jei nesisieja, tuomet išsilavinimą verta paminėti ne pačioj pradžioj, o po darbo patirties skilties. 

Kita vertus, ką tik baigusiems universitetą ir neturintiems jokios darbo patirties išsilavinimas tampa labai svarbi prasidėjusios karjeros dalis, todėl privalu tai išryškinti. Veikla universitete, savanoriški projektai, parašyti straipsniai, atlikti tyrimai, lankyti popamokiniai būreliai – visa tai bus mūsų patirtis visai šviežiame CV. 

Tiems, kurie studijuoja ar mokosi, patarsiu kuo daugiau veikti savo gyvenime – ne tik universiteto diplomas, bet išsilavinimas kartu su patirtimi bus tai, kas padės prasilaužti darbo rinkoje. 

Karjeros istorija (Career history) 

Skaitant šią dalį būsimam darbdaviui turi būti aišku, kokie buvo mūsų darbai, svarbiausios pareigos ir pasiekimai. Prisiminkime, kad čia jis ieškos gebėjimų, t. y. konkrečių pavyzdžių, kaip panaudodami savo įgūdžius sugebame sėkmingai atlikti vieną ar kitą užduotį. 

Nusprendus ieškoti darbo su platesniu pareigų spektru ar apskritai kitokio pobūdžio, reikėtų pagalvoti, kokių turime perkeliamų įgūdžių (transferable skills) ir pasidalinkime pavyzdžiais, kuomet parodėme, jog anksčiau įgytus įgūdžius sugebame panaudoti naujoje aplinkoje. 

Jei mūsų karjeroje buvo pertraukų, būtina jas paaiškinti, nes kitaip būsimas darbdavys padarys savų išvadų. Pabandykime šį laikotarpį aprašyti pozityviai: gal per tą laiką sužinojome daug naujo, pakeliavome, išmokome kitą kalbą ar įsitraukėme į veiklą, kuri yra taip pat vertinga. 

Jau minėjau, jog savo vertę turėtume atskleisti pačiuose pirmuose savo CV sakiniuose, t. y. prisistatyme (personal profile), o šioje skiltyje turi atsispindėti visa tai, ką ten aprašėme, tik intensyviau ir su konkrečiomis detalėmis. 

Įgūdžiai (Skills) 

Čia turime parodyti, kokių konkrečių įgūdžių įgijome per savo darbo patirtį. Dažnai pasirenkama įgūdžius tiesiog išvardyti, tačiau tokia informacija būsimo darbdavio neįtikins, o ir paties įgūdžio neatskleis. Todėl prie kiekvieno jų pridėkime po paaiškinimą, kokiomis aplinkybėmis, kaip ir kur jį panaudojome. Pavyzdžiui, jei sakome, kad sugebame puikiai bendrauti su žmonėmis, pagrįskime tai parašydami, kokios bendravimo patirties turime ir kur jos įgijome. Kaip šis sugebėjimas pasireiškia? Ar mokame bendrauti tik su klientais, o gal tenka nuolat viešai kalbėti ar vesti pristatymus ir atsakyti į sunkius auditorijos klausimus? 

Nepamirškit, jog čia reikia kalbėti apie įgūdžius, tinkamus tam konkrečiam darbo aprašymui. Jei skaitydami skelbimą sugalvosite, kad koks nors turimas įgūdis, nepaminėtas darbo skelbime, bus vertingas atliekant šį darbą, nebijokite ir jo paminėti – tai tik suteiks dar daugiau vertės. 

Svarbiausios savybės (Key characteristics) 

Šią dalį galima ir kitaip pavadinti, pavyzdžiui, asmeninės savybės (personal characteristics) arba asmeniniai gebėjimai (personal competences). Ji atskleis paskutinį iš keturių pagrindinių elementų – požiūrį ir vertybes, tačiau tai neturėtų būti būdvardžių sąrašas. Aprašykime charakterio savybes, pasireiškiančias per tam tikrą mūsų elgesį, vertybių sistemą ir pasirinkimus. 

Tarkim, jei sakome, jog esam paslaugus komandos narys (a helpful team member), parašykime, kaip tai pasireiškia. Ar padedame visuomet, kai žinome, kaip vieną ar kitą procesą atlikti, o gal esame pakankamai užsispyrę padėti kartu ieškoti ir atrasti sprendimą? Taip, be abejo, ir atsiskleidžia mūsų vertė. 

Pomėgiai (Interests) 

Dažnai pagalvojame, jog pridėdami pomėgius praturtinsime savo CV ir suteiksime jam šiek tiek ugnelės. Tai yra tiesa, nes ši dalis taip pat atskleidžia mūsų vertybes, aistras ir tai, kuo mes gyvename. Tačiau darbdaviui bus įdomūs tik tie pomėgiai, kurie tiesiogiai siejasi su mūsų darbu. Tarkim, jei norite dirbti rinkodaros arba pardavimų srityje (marketing or sales), būtų aktualu paminėti, jog mėgstate lankytis verslo kontaktų renginiuose (business networking events), kur sutinkate naujų žmonių ir užmezgate vertingų verslo santykių. Toks pomėgis suteiks vertės ir pridės didžiulį pliusą konkuruojant su kitais kandidatais. 

Chronologinis ar funkcinis CV? 

Darbdavys, gaudamas šimtus CV, tegali skirti nuo 5 iki 10 sekundžių kiekvienam, todėl jau pirmam puslapy turime atskleisti visą esminę informaciją, kurią jis tikisi atrasti. Ar informacija, kurią išdėstėme pirmajame puslapyje, bus aktuali mūsų darbdaviui ir atitiks skelbimo aprašymą, priklausys nuo to, kokį CV formatą pasirinksime. 

Chronologinis CV pirmiausiai išryškina darbo istoriją pradedant nuo pastarosios pozicijos ir baigiant pačia anksčiausia. Jis tiks tuomet, jei tikslingai kopėme karjeros laipteliais ir pastarasis darbas prideda daugiausia svorio visai karjerai, taip pat labiausiai atitinka ieškomo darbo reikalavimus. Būtent chronologiniame CV ši informacija iškils pačioj pradžioj. 

Tačiau toks formatas ne visuomet parodys mūsų tikrąjį potencialą. Tarkim, jei dažnai keitėme darbus ir įgijome aktualios patirties ne pastarajame, bet keliuose ankstesniuose darbuose. Jis netiks ir tuomet, jei tik dabar bandome prasilaužti į darbo rinką arba jei norėtume pakeisti karjeros kryptį ir ne visai atitinkame ieškomo kandidato standartus. Taip pat esant pertraukų karjeroje chronologinis CV tik dar labiau jas išryškins, kas gali prisidėti prie negatyvaus įvaizdžio sukūrimo. 

Tokiais atvejais reikėtų naudoti funkcinį CV, kuris pirmiausia sutelkia dėmesį ne į karjeros istoriją, o į įgūdžius, gebėjimus, asmenines savybes ir vertybes, akcentuojamas darbo skelbime. Žinoma, mums vis tiek reikės pateikti savo darboviečių sąrašą, tačiau nukelkime jį toliau ar net į pabaigą: kol darbdavys pradės jį skaityti, jau bus susidaręs tam tikrą įspūdį ir priėmęs sprendimą. 

Kaip funkcinis CV turėtų atrodyti? 

Keletą kartų perskaitę darbo skelbimą susidarome įspūdį apie tai, kokio darbuotojo ieškoma, t. y. kokius įgūdžius, gebėjimus, žinias ir charakteristikas šis žmogus turėtų pademonstruoti. Kodėl gi mums žemiau savo asmeninio pareiškimo nepateikus skilties, kurią galima pavadinti „Įgūdžiai, patirtis ir asmeninės savybės“ (Skills, experience and personal attributes)? Tai, ką ten išvardysime, turi griežtai atitikti darbo reikalavimus, tačiau nebijokime pavadinti ir aprašyti tuos įgūdžius, patirtis ir savybes kūrybiškai. 

Jei turime vertingos patirties iš trumpalaikės veiklos ar darbo ties įvairiais projektais, galima būtų įterpti skiltį „Projektai ir pasiekimai“ (Projects and achievements) ir joje paminėti, kokiose įmonėse ir ties kokiais projektais dirbome. Žemiau tereikės pateikti darboviečių sąrašą su datomis. 

Taip pat pagalvokime apie išsilavinimą. Ar tikrai šią informaciją būtina pateikti pirmame puslapyje, ar tai suteiks daug svorio šiame darbe? Jei ne, galbūt ją verta nukelti toliau. 

Taigi, nebijokime būti kūrybiški kurdami savo CV. Pirmiausia pagalvokime, kas svarbiausia būsimam darbdaviui ir pabrėžkime tą informaciją pačiame pirmame puslapyje! 

Klaidos ir detalės, kurių neturėtų būti 

Šie du elementai nulems, ar mūsų CV bus atrinktas, todėl šiame skyriuje pabandysime pažiūrėti, kokių detalių reikėtų vengti ir kaip užtikrinti, kad nepaliktume klaidų. 

Lietuviški ar angliški CV standartai? 

Kaip šiandien prisimenu savo pirmąjį anglišką CV, kurį sukūriau ieškodama darbo Anglijoje. Ten įdėjau savo nuotrauką, gimimo metus, tautybę. Atrodytų, jog mums, lietuviams, tai savaime suprantama ir teisinga, tačiau Anglijoje tokių dalykų savo CV ne tik nereikėtų rašyti, bet ir negalima. Pagal lygių teisių ir galimybių įstatymą, kiekvienas šalyje gyvenantis pilietis turi vienodas teises į darbo vietą nepaisant rasės, tautybės, amžiaus ir lyties, todėl priimti CV standartai tokių detalių atskleisti nereikalauja. 

Tačiau būna išimčių, kai darbdavys pats prašo nuotraukos. Tuomet nereikėtų pamiršti, jog ji turėtų atrodyti profesionaliai, bet žmogiškai, su gražia šypsena. 

Nereikalingos detalės 

Pirmas elementas, kurį galima aptikti daugelyje CV, yra užrašas CURRICULUM VITAE pačioje pirmoje eilutėje. Pagalvokime, ar tikrai jis būtinas: visi juk žino, kad tai CV. Neretai toks užrašas užima palyginti daug vietos, tad kodėl mums jos nepataupius? 

Darbo istorijos skiltyje dažnai mėgstama įdėti pilnus darboviečių adresus. Pamąstykime, ar tokia informacija tikrai reikšminga? Jei vietovė, kurioje įmonė įsikūrusi, tikrai svarbi, užteks paminėti miesto ar regiono pavadinimą. 

Dažnas CV pabaigoje užrašo erzinančią frazę „Rekomendacijos pateikiamos paprašius“ (References available upon request). Jei tuo metu galime pateikti tokią informaciją, tuomet parašykime abiejų darbdavių telefono numerius, el. pašto adresus ir pareigų bei įmonių pavadinimus, priešingu atveju venkime jokios informacijos neteikiančių užrašų. 

Ar nepalikome klaidų? 

Niekas kitas taip neerzina darbdavio kaip gramatinės klaidos. Užteks tik vienos ir mūsų CV atsidurs neatrinktųjų krūvelėje. Nors prieš siųsdami ir perskaitome savo CV šimtą kartų, vis tiek išlieka didelė galimybė, kad palikome klaidų. 

Parodykime CV savo draugui, o dar geriau – keliems draugams, nes nešališka akis tikrai padės jas užfiksuoti. 

Ne mažiau svarbios yra ir formatavimo klaidos. Pasitikrinkime, ar tarpai tarp eilučių vienodi, ar kiekvieną punktą pradedame didžiąja raide. Atsiminkime, kad visos dalys turi būti vienodo formato: jei punktais išvardijome pareigas aprašydami vieną poziciją, kitur taip pat turi būti naudojami punktai. Pasikartosiu, kad kartais tokias klaidas sunku pastebėti savo paties CV, todėl drąsiai prašykime kuo daugiau žmonių jį peržiūrėti. 

Ar nepamiršome pridėti savo kontaktinės informacijos? 

Dar viena labiausiai erzinančių klaidų yra ta, kad kartais CV negalima rasti telefono numerio ir elektroninio pašto adreso. Šios detalės darbdaviui bus svarbiausios, jei jis nuspręs mus pakviesti į interviu. Bus labai didelis privalumas, jei pridėsime nuorodą į savo LinkedIn, kad darbdaviui nereikėtų specialiai ieškoti mūsų profilio. Nepamirškime, kad ir jis turėtų atrodyti nepriekaištingai, lygiai taip, kaip ir CV, tik su nuotrauka. 

Pagaliau perskaitėme visą reikalingą informaciją, pasisėmėme žinių ir įkvėpimo. Taigi kibkime į darbą!