Olė Jorgenas Gronvoldas, vilkintis baltą laboratorinį chalatą ir užsidėjęs dujokaukę, matuoja intriguojančių tamsių miltelių, vadinamų naujuoju planetos „juoduoju auksu“, drėgnumą.
Tačiau šis „juodasis auksas“ (terminas, kuriuo paprastai vadinama nafta) iš tikrųjų yra naudingas Žemei, jis laikomas ekologišku, nes išgaunamas perdirbimo proceso metu, o ne iškasamas.
Pietryčių Norvegijoje veikia didžiausia Europoje gamykla „Hydrovolt“, perdirbanti panaudotus ar sugedusius elektromobilių akumuliatorius, paverčianti juos milteliais, arba „juodąja mase“, sudaryta iš nikelio, mangano, kobalto, ličio ir grafito. Šie esminiai daugelio švarios energijos technologijų komponentai bus pakartotinai panaudoti naujų baterijų gamybai.
Pernai atidaryta Norvegijos aliuminio milžinės „Norsk Hydro“ ir Švedijos elektros baterijų gamintojos „Northvolt“ bendra gamykla Fredrikstado uostamiestyje yra bandomasis projektas, tačiau jo iniciatorės jau planuoja antrąją tokią gamyklą „po metų ar dvejų“.
Tikimasi, kad per kelis artimiausius mėnesius gamykla galės perdirbti 12 tūkst. tonų ličio jonų akumuliatorių pakuočių per metus, o tai atitinka 25 tūkst. elektromobilių akumuliatorių. Jų antrinio panaudojimo lygis siekia iki 95 procentų.
„Akumuliatorių perdirbimas daugeliu atžvilgių yra alternatyva kasykloms. Mes tarsi pastatėme kasyklą virš žemės. Akumuliatorių galima iki begalybės paversti nauju akumuliatoriumi“, – pabrėžė „Hydrovolt“ vienas vadovų Andreas Frydensvangas.
Europos ekologiškai švaraus transporto grupės „Transport & Environment“ skaičiavimais, senų akumuliatorių perdirbimas 2030-aisiais galėtų patenkinti mažiausiai 8-12 proc. svarbiausių Europos mineralinių medžiagų poreikio, o ši dalis 2035 metais gali siekti jau 12-14 procentų.
Redaktorius Svajūnas Laukineitis, BNS
