Šių metų Nobelio ekonomikos premija atiteko Harvardo universiteto profesorei Claudiai Goldin (Klaudijai Goldin) už darbus, padėjusius suprasti moterų vaidmenį darbo rinkoje, pirmadienį paskelbė premiją skiriantis komitetas.
Amerikiečių ekonomistė C. Goldin yra trečia moteris, gavusi šį prestižinį apdovanojimą.
„Moterų vaidmens darbo rinkoje supratimas yra svarbus visuomenei. Dėl novatoriškų Claudios Goldin tyrimų dabar daug daugiau žinome apie pamatinius veiksnius ir tai, kokias kliūtis gali reikėti spręsti ateityje“, – sakė ekonomikos premijos komiteto pirmininkas Jakobas Svenssonas (Jakobas Svensonas).
„Jos tyrimai parodo permainų priežastis, taip pat pagrindines dar išlikusio atotrūkio tarp lyčių priežastis“, – sakoma komiteto pareiškime.
Visame pasaulyje darbo rinkoje dalyvauja maždaug 50 proc. moterų ir 80 proc. vyrų, bet moterys uždirba mažiau ir turi mažiau galimybių pasiekti karjeros viršūnę, pažymima pareiškime.
Kalbant apie visas Nobelio premijas, ekonomikos apdovanojimą gavo mažiausiai moterų. Nuo 1969-ųjų, kai ji buvo pradėta teikti, iki šių metų ją yra gavusios tik dvi moterys: Elinor Ostrom 2009-aisiais ir Esther Duflo (Ester Diuflo) 2019-aisiais.
Komitetas atkreipė dėmesį, kad C. Goldin savo darbuose „pateikė pirmą išsamų įvertinimą dėl moterų uždarbio ir dalyvavimo darbo rinkoje einant šimtmečiams“.
Laureatė gaus aukso medalį, diplomą ir 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų) piniginę premiją.
Pernai Nobelio ekonomikos premija, kuria užbaigiamas apdovanojimų sezonas, buvo paskirta JAV mokslininkams Benui S. Bernanke (Benui S. Bernankei), Douglasui W. Diamondui (Daglasui V. Daimondui) ir Philipui H. Dybvigui (Filipui H. Dybvigui) už darbus, „labai pagerinusius supratimą apie bankų vaidmenį ekonomikoje, ypač finansų krizių metu, ir apie tai, kaip reguliuoti finansų rinkas“.
Nobelio ekonomikos premija formaliai vadinama „Švedijos centrinio banko ekonomikos mokslų premija Alfredui Nobeliui atminti“. Šis apdovanojimas teikiamas nuo 1969 metų ir dabar daugelio yra laikomas viena iš Nobelio premijų.
Nors tai yra prestižiškiausias apdovanojimas, kurio gali tikėtis ekonomistas, jis neįgavo tokio paties statuso, kokį turi A. Nobelio testamente išvardyti apdovanojimai – už nuopelnus medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir taikos srityse.
Šių metų Nobelio premijų sezonas prasidėjo praėjusį pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko vengrų biochemikei Katalin Kariko ir amerikiečių imunologui Drew Weissmanui (Driu Veismanui) už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis, leidusius sukurti veiksmingas iRNR vakcinas nuo COVID-19.
Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo JAV dirbantis prancūzų mokslininkas Pierre'as Agostini (Pjeras Agostinis), Vokietijoje dirbantis vengrų ir austrų mokslininkas Ferencas Krauszas (Ferencas Krausas) ir Švedijoje dirbanti prancūzų mokslininkė Anne L'Huillier (En Lehejer) „už eksperimentinius metodus, kuriais generuojami atosekundiniai šviesos impulsai, skirti elektronų dinamikai materijoje tirti“.
Premijos už pasiekimus chemijos srityje laureatai paaiškėjo trečiadienį. Ji paskirta JAV dirbantiems mokslininkams Moungi G. Bawendi (Mungiui G. Bavendžiui), Louisui E. Brusui (Luisui E. Brusui) ir Aleksejui Jekimovui „už kvantinių taškų atradimą ir sintezę“.
Ketvirtadienį Švedijos akademija paskelbė, kad 2023 metų Nobelio literatūros premija buvo paskirta norvegui Jonui Fosse (Jonui Fosei) „už inovatyvias pjeses ir prozą, suteikiančią balsą tam, kas neišsakoma“.
Penktadienį Norvegijos Nobelio komitetas taikos premijos laureate paskelbė kalinamą iranietę Narges Mohammadi (Narges Mohamadi), už jos „kovą prieš moterų priespaudą Irane ir kovą už žmogaus teises ir laisvę visiems“.
Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.
BNS inf.
