Seimas pirmadienį dėl priesaikos sulaužymo panaikino Petro Gražulio mandatą ir taip užkirto kelią jam dešimt metų kandidatuoti į parlamentą ar prezidentus.
Už tai, kad P. Gražulio mandatas būtų panaikintas, pirmadienį balsavo 86 Seimo nariai, aštuoni buvo prieš ir keturi susilaikė. Mandatui panaikinti reikėjo, kad per slaptą balsavimą už tai būtų ne mažiau kaip 85 parlamentarai iš 141.
Iš viso balsavime dalyvavo 105 parlamentarai: valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos atstovai, taip pat opoziciniai socialdemokratai, demokratai bei Darbo partijos atstovai. Balsavime nedalyvavo opoziciniai „valstiečiai“ ir Seimo narių Mišrios grupės nariai.
„Manau, kad šiandien jaunai Lietuvos demokratijai yra labai gera diena. Pajuokaujant galima sakyti, kad mano kadencija šitame Seime nepraėjo veltui, vieną gerą darbą padaryti pavyko“, – po balsavimo žurnalistams sakė apkaltos P. Gražuliui iniciatorius Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius.
„Šiandien Seimas išsiuntė labai aiškų signalą, kad Seimo nariams galioja tam tikras padorumo ir etikos standartas. Nėra čia ko majačintis salėje, nėra čia ko spaudinėti kitų mygtukus ir vis dėlto čia yra tautos atstovybė, o ne asmeninės kokios nors parodomosios platformos generavimas“, – teigė jis.
„Šiandien sakau: Petrai, sudie. Ir manau, kad darbas Seime po šios dienos sprendimo bus konstruktyvesnis“, – pridūrė „laisvietis“.
Jis sakė nepraleisiąs progos atšvęsti apkaltos rezultato.
Apkalta P. Gražuliui surengta už tai, kad jis 2022 metų rugsėjo 15 dieną balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo sąmoningai, tyčia balsavo du kartus – ne tik už save, bet ir už šalia sėdintį socialdemokratą Liną Jonauską.
Balsavime dėl mandato panaikinimo nedalyvavusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė patį procesą vadino politiniu.
„Manome, kad tai buvo iš dalies naudinga valdančiajai daugumai – šitos nuolatinės kalbos apie Petrą, nesprendžiant kitų problemų, kurios tikrai turi būti sprendžiamos valstybėje“, – teigė ji.
Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė teigė, kad balsavimo rezultatą lėmė valdančiųjų frakcijų drausmingumas.
„Valdantiesiems pavyko savo nariams išlaužyti rankas, nes opozicijos skaičius buvo daugmaž aiškus, man bent jau buvo neaišku dėl šešių konservatorių ir liberalų. Maždaug šeši žmonės planavo arba nedalyvauti, arba balsuoti kitaip, matyt, jie dėl kokių nors priežasčių persigalvojo“, – tvirtino A. Širinskienė.
Konstitucinis Teismas (KT) pripažino, kad P. Gražulis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai balsavo už greta sėdėjusį kolegą L. Jonauską.
Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmuo, kuriam Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka panaikino jo Seimo nario mandatą, gali užimti Konstitucijoje nurodytas su priesaikos davimu susijusias pareigas, kai nuo mandato panaikinimo yra praėję ne mažiau kaip dešimt metų.
Antradienį, gruodžio 19 dieną, suplanuotas dar vienas balsavimas dėl P. Gražulio mandato panaikinimo, tačiau jo jau nebeprireiks. Antra apkalta šiam Seimo nariui inicijuota dėl įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje. Politikas joje nuteistas dėl piktnaudžiavimo.
Jeigu P. Gražulis mandato būtų netekęs per antrąjį apkaltos procesą, jo galimybės kandidatuoti nebūtų suvaržytos.
Mišriai Seimo narių grupei priklausančio P. Gražulio vieta parlamente iki kadencijos pabaigos liks neužimta, nes šis politikas išrinktas vienmandatėje apygardoje. Likus mažiau nei metams iki eilinių Seimo rinkimų nauji rinkimai vienmandatėje apygardoje nerengiami.
P. Gražulis Seime dirbo septintą kadenciją, nuo 1996 metų.
Autoriai: Milena Andrukaitytė, Jūratė Skėrytė, BNS
