Advokatas Ignas Vėgėlė pranešė dalyvausiantis kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
„Girdėdamas ir jausdamas daugybės Lietuvą mylinčių žmonių pasitikėjimą, apsisprendžiu dalyvauti ateinančiais metais vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose“, – kampanijos pradžios renginyje trečiadienio vakarą sakė teisininkas.
Teisininko išsilavinimą turintis 48-ių I. Vėgėlė teigė, kad į politiką grįžta, nes Lietuvai reikia „stiprios, drąsios, tačiau atviros tautai ir visiems žmonėms lyderystės“.
„Lyderystės, kuri nebijo ryžtingai ginti pamatinių mūsų tautos ir valstybės vertybių, siekti teisingumo, Lietuvos saugumo ir taikos, rūpesčio labiausiai pažeidžiamais“, – kalbėjo kandidatas į prezidentus.
„Lyderystės, kuri negaili jėgų ir ryžto bei turi kompetenciją pakeisti ydingą Lietuvos politinę ir valdymo sistemą“, – pridūrė jis.
2002–2004 metais dabartinis kandidatas buvo Lietuvos krikščionių demokratų partijos valdybos vicepirmininku, o 2004–2006 metais – pirmininku. Jis taip pat nesėkmingai kandidatavo į Europos Parlamentą.
I. Vėgėlė pabrėžė dabar neatstovaujantis jokiai politinei partijai ar politiniam interesui. Jis taip pat tikino nesantis įsipareigojęs jokiam verslui.
„Tuo labiau nesu įsipareigojęs jokiai užsienio valstybei ar bet kokiai specialiajai ar saugumo tarnybai“, – teigė teisininkas.
„Auganti tauta“
Gyventojų ir politikų ryšį Lietuvoje jis lygino su griūvančiais tiltais.
„Aš manau, kad atėjo laikas juos atkurti. Atėjo laikas sprendimams, kurie remtųsi visiems suprantama ir aiškia vizija. Kuri atneštų lyderystę ir labai aiškią įžvalgą, o tai leistų vertinti visų mūsų sprendimų reikalingumą, būtinumą, tų sprendimų efektyvumą. Lyderystę, kuri atneštų visus uždegančią ir apjungiančią viltį“, – sakė I. Vėgėlė.
„Ta viltis ir vizija – tai mūsų auganti tauta. Ne tik demografine prasme, bet ir kultūrine, dvasine, ekonomine, socialine, politine ir visomis kitomis augančios ir stiprios valstybės prasmėmis“, – pridūrė jis.
Kandidatas teigė, kad Lietuvoje turėtų būti „atkurtas pasitikėjimas valdžia, įtvirtinant ir įgyvendinant asmeninę teisinę valdžios atstovų atsakomybę“.
Jis pabrėžė neateinantis dalinti pažadų.
„Nežadėsiu nemokamos duonos, nei iškalbingų skaičių ar menamos gerovės. Bet pasižadu ginti kiekvieną žmogų visomis savo jėgomis, visa širdimi tarnauti Lietuvai, visa širdimi tarnauti kiekvienam Lietuvos žmogui“, – renginyje sakė teisininkas.
„Valstybinis totalitarizmas“
Spėliones dėl I. Vėgėlės grįžimo į politiką pakurstė dar prieš dvejus metus jo pasakyta kalba, kurioje jis kritikavo COVID-19 pandemijos valdymo priemones.
Kreipdamasis į bendražygius ir visuomenę trečiadienį, jis prisiminė ir šią kalbą, bet tvirtino tuomet politinių ambicijų neturėjęs.
„Prieš dvejus metus pasakiau kalbą. Ne dėl to, kad norėjau būti žinomas ar norėjau būti pastebėtas. Lietuvos advokatūra jau tuo metu buvo tapusi žinoma ir tvirta žmogaus teisių gynėja, ačiū visiems bendraminčiais, kurie per tas dvi kadencijas padėjo tai pasiekti. Prabilau todėl, kad tiesiog nebegalėjau tylėti“, – sakė I. Vėgėlė.
„Žmogaus žeminimas, jo orumo, teisių ir laisvių paniekinimas tiesiog badė akis“, – kalbėjo kandidatas.
Advokatas save vadino kovotoju už žmonių teises, neleidžiančiu valdžiai „visų mūsų marginalizuoti, apšmeižti ar sutrypti“.
„Supratau, kad mes – kovojantys – stipriai rizikuojame savo gerbūviu, rizikuojame savo karjera, šeimos ramybe. Bet kartu suvokiau, kad tik drąsūs ir ryžtingi žmonės gali išklibinti šį valstybinį totalitarizmą“, – kalbėjo jis, komentuodamas pandemijos valdymą.
Dėl jo viešų pasisakymų apie paramos rinkimą medikams per koronaviruso pandemiją ir Rusijos užpultiems ukrainiečiams teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska advokatui yra iškėlusi drausmės bylą.
Užsienio politiką vadino eksperimentine
I. Vėgėlė žadėjo būti aktyvus politikas ne tik išorės, bet ir vidaus politikoje.
„Tiek įteisinimas atsakomybės realios valstybės pareigūnams, siekis įteisinti referendumą – 300 tūkst. (parašų – BNS), ką dabar turime, yra butaforija, netiesa. To padaryti praktiškai neįmanoma“, – vėliau žurnalistams sakė kandidatas.
Teisininkas tvirtino, kad kai kurie šalies pareigūnai šiuo metu nesusitvarko su užimamomis pareigomis, tačiau konkrečių žmonių neįvardino.
Jis taip pat teigė, kad dabartinė Lietuvos užsienio politika yra eksperimentinė.
„Susipykstame su Kinija, dabar vėl remiame vieningos Kinijos politiką. Tas pats vyksta su Baltarusijos ilgalaike strategija. Ilgus metus sunkią politinę naštą nešėme, turėdami sunkų kaimyną, bet sugebėjome ją išlaikyti neutralia. Galų gale, per kelerius pastaruosius metus mes ją atidavėme Rusijai“, – teigė prezidento posto sieksiantis advokatas.
„Visų pirma, reikia nedaryti klaidų, prieš priimant sprendimus reikia pasikalbėti su savo pagrindiniais partneriais, saugumo partneriais – NATO, ES valstybių pareigūnais“, – pridūrė jis.
Paklaustas apie kampanijos finansavimą, I. Vėgėlė teigė, kad trečiadienio pristatymo renginį apmokėjo iš savo lėšų, tačiau konkrečios sumos, kiek jis kainavo, nenurodė. Teisininkas taip pat teigė kitą savaitę planuojantis atidaryti rinkiminę sąskaitą.
„Vienam kandidatui gali reikėti milijonų, kad taptų prezidentu, kitam kandidatui gali užtekti keliasdešimt tūkstančių. Aš viliuosi, kad man nereikės tokių pinigų“, – sakė teisininkas.
Savo komandą jis žadėjo pristatyti vėliau.
Populiariausiųjų trejetuke
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužės 12 dieną.
Remiantis naujausiais visuomenės apklausų rezultatais, I. Vėgėlė kartu su dabartiniu šalies vadovu Gitanu Nausėda ir premjere Ingrida Šimonyte patenka į populiariausių kandidatų trejetuką.
G. Nausėda savo apsisprendimą žada paskelbti gruodžio 7 dieną, tuo metu I. Šimonytę iškėlė valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga būsimuose rinkimuose kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – buvusio krašto apsaugos viceministro ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko kandidatūrą.
Laisvės partija kelia buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, „Laisvė ir teisingumas“ – savo laikinojo pirmininko Artūro Paulausko kandidatūrą.
Liberalų sąjūdis antradienio vakarą apsisprendė kandidato nekelti.
Kelsiantys savo kandidatūras rinkimuose pranešė ir buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, riaušių prie Seimo byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas.
Autoriai: Augustas Stankevičius, Saulius Jakučionis, BNS
