Rusijos aukštieji parlamento rūmai ketvirtadienį paskyrė kitų prezidento rinkimų datą – 2024 metų kovo 17 dieną.

Per tiesiogiai televizijos transliuotą posėdį senatoriai ją patvirtino vienbalsiai.

Šiuo sprendimu praktiškai pradedama prezidento rinkimų kampanija, sakė Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko.

Penktadienį įvyks Rusijos centrinės rinkimų komisijos (CRK) posėdis dėl prezidento rinkimų kampanijos.

71-erių Vladimiras Putinas šį mėnesį turėtų paskelbti, kad dalyvaus prezidento rinkimuose, kurie veikiausiai pratęs jo buvimą valdžioje bent iki 2030-iųjų.

Kitą savaitę Kremliaus šeimininkas turėtų surengti metų pabaigos spaudos konferenciją, kurioje gali paskelbti apie savo kandidatūrą.

Tai bus pirmoji tokia jo spaudos konferencija nuo tada, kai 2022 metų vasarį jis davė įsakymą Rusijos kariams įžengti į Ukrainą.

Nuo to laiko Rusija paskelbė aneksavusi Ukrainos Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios regionus, nors Rusijos kariuomenė niekada jų visiškai nekontroliavo. Šios aneksijos nepripažįsta nei Kyjivas, nei Vakarai.

Šiuose regionuose taip pat planuojama organizuoti balsavimą.

„Nepaisant sudėtingų išorės aplinkybių ir priešo bandymų susilpninti Rusiją, mes liekame ištikimi savo pagrindinėms konstitucinėms vertybėms“, – sakė V. Matvijenko.

Ji pridūrė, kad rusai „kaip niekada anksčiau“ yra „susivieniję aplink V. Putino valdžią, o valstybės užduotis – parodyti, kad ji verta šio pasitikėjimo, ir užkirsti kelią bet kokioms provokacijoms“.

Po pirmų dviejų kadencijų prezidento poste V. Putinas, buvęs KGB agentas, 2008-aisiais trumpam stojo prie vyriausybės vairo, o prezidentu tapo jo protežė Dmitrijus Medvedevas.

Pagal V. Putino inicijuotas konstitucines reformas jis gali siekti dar dviejų šešerių metų kadencijų po to, kai kitais metais baigsis jo dabartinė kadencija.

„Rusija be Putino“

Griežtai kontroliuodamas Rusijos politinę sistemą, V. Putinas, kaip spėjama, praktiškai jau yra užtikrinęs pergalę kovo mėnesį vyksiančiuose rinkimuose.

Žymiausi jo kritikai, galintys mesti jam iššūkį rinkimuose, buvo priversti pasitraukti į užsienį arba sėdi kalėjime. Nepriklausoma žiniasklaida taip pat uždrausta.

Netrukus po to, kai buvo paskelbta rinkimų data, žymiausio Kremliaus kritiko, įkalinto Aleksejaus Navalno komanda paragino rusus dalyvauti balsavime ir paremti bet kurį kitą kandidatą, tik ne V. Putiną. Šis raginimas buvo paskelbtas jo komandos tvarkomose paskyrose socialiniuose tinkluose.

„Be jokios abejonės, mūsų laukia rinkimų procedūros parodija. O galutiniai rezultatai, kaip įprasta, bus suklastoti. Tačiau bet kokie rinkimai, net ir patys netikriausi, yra metas abejonėms. Žmonės galvoja, kas yra valdžioje ir kodėl jis ten yra. Pagrindinis Rusijos opozicijos, visų sąžiningų piliečių uždavinys – visomis išgalėmis atsakyti į šias abejones“, – sakoma A. Navalno komandos pareiškime.

Kartu komanda pažymi, kad rinkimų kampanija yra svarbesnė už balsavimą, ir ragina žmones prisijungti prie kampanijos „Rusija be Putino“, įtikinėjant žmones pasipriešinti dabartiniam prezidentui.

Klausimai dėl kitų kandidatų

Manoma, kad V. Putino populiarumui Rusijoje įtakos neturės nei beveik dvejus metus trunkantis Maskvos karas Ukrainoje, nei birželio mėnesį įvykęs trumpai gyvavęs Jevgenijaus Prigožino samdinių bendrovės „Wagner“ maištas.

Kol kas neaišku, kas mes jam iššūkį artėjančiuose prezidento rinkimuose.

Apie planus kandidatuoti paskelbė du asmenys: buvęs įstatymų leidėjas Borisas Nadeždinas, kuris yra Maskvos regiono tarybos narys, ir Jekaterina Duncova, žurnalistė ir teisininkė iš Tverės regiono į šiaurę nuo Maskvos, kuri kadaise buvo vietos įstatymų leidžiamosios valdžios narė.

Įkalinto griežtosios linijos nacionalisto Igorio Strelkovo, kaltinusio V. Putiną silpnumu ir neryžtingumu Ukrainoje, sąjungininkai taip pat užsiminė apie jo ambicijas kandidatuoti, tačiau dėl jam pateiktų kaltinimų ekstremizmu jo kandidatūra mažai tikėtina.

I. Strelkovas, į pensiją išėjęs saugumo karininkas, 2014 metais vadovavęs Maskvos remiamiems separatistams Rytų Ukrainoje ir tais pačiais metais Nyderlanduose nuteistas už žmogžudystę dėl savo vaidmens numušant oro bendrovės „Malaysia Airlines“ keleivinį lėktuvą, kritikavo V. Putiną kaip „nevykėlį ir bailų vidutinybę“. Jis buvo suimtas liepą ir nuo to laiko yra už grotų. Jei bus pripažintas kaltu, jam gresia penkeri metai kalėjimo.

Šiems potencialiems kandidatams nebus lengva patekti į rinkimų sąrašą. Jei viena iš penkių partijų, turinčių vietų Valstybės Dūmoje, Rusijos parlamento žemuosiuose rūmuose, neišrinks jų kandidatais, jie turės surinkti dešimtis tūkstančių parašų keliuose regionuose.

Pagal Rusijos rinkimų įstatymus partijos, neturinčios atstovų Valstybės Dūmoje arba bent trečdalyje regioninių įstatymų leidžiamųjų organų, iškelti kandidatai turi pateikti ne mažiau kaip 100 tūkst. parašų iš ne mažiau kaip 40 regionų. 

Nepriklausomai kandidatuojantys asmenys turėtų pateikti bent 300 tūkst. parašų iš 40 ar daugiau regionų.

Šie reikalavimai taikomi ir V. Putinui, kuris pastaraisiais metais pasitelkė skirtingas taktikas.

2018-aisiais jis išsikėlė kaip nepriklausomas kandidatas, ir parašus rinko jo kampanijos nariai, o 2012-aisiais V. Putino kandidatūrą iškėlė jį remianti partija „Vieningoji Rusija“, tad parašų rinkti nereikėjo. 

„Dirbsime bet kuriuo atveju“

Šiuo metu CRK planuoja, kad maždaug trisdešimtyje Rusijos regionų be tradicinių popierinių biuletenių bus galima balsuoti internetu.

Taip pat svarstoma galimybė rengti trijų dienų rinkimus. Tokia praktika buvo taikoma per COVID-19 pandemiją ir buvo itin griežtai kritikuojama nepriklausomų rinkimų stebėtojų.

Nepriklausomos rinkimų stebėsenos grupės „Golos“ pirmininkas Stanislavas Andreičiukas pažymėjo, kad šios CRK planuojamos priemonės labai apribos nepriklausomų stebėtojų galimybes.

Naujienų agentūrai „The Associated Press“ jis nurodė, kad kad tik registruoti kandidatai arba valstybės remiami patariamieji organai – Piliečių rūmai – gali paskirti stebėtojus į rinkimų apylinkes. Anot S. Andreičiuko, tai mažina tikimybę užtikrinti nepriklausomus rinkimų stebėtojus.

O jei balsavimas vyks tris dienas, bus be galo sunku į beveik 100 tūkst. balsavimo apylinkių pasiųsti stebėtojus, jau nekalbant apie tai, kad reikės užtikrinti, jog balsavimo biuleteniai nebūtų suklastoti naktį, sakė jis.

„Šiuo metu didžiausia problema yra nuolatinis stebėjimas (prie balsadėžių)", – sakė jis. 

„Bet mes dirbsime bet kuriuo atveju“, – nurodė S. Andreičiukas. 

Jis pridūrė, kad „Golos“ ir toliau planuoja stebėti kampaniją ir remti aktyvistus, kurie rinkimų dieną bus balsavimo punktuose.

BNS inf.