Šių metų Nobelio taikos premija atiteko Narges Mohammadi (Narges Mohamadi) už jos „kovą prieš moterų priespaudą Irane ir kovą už žmogaus teises ir laisvę visiems“, penktadienį paskelbė Norvegijos Nobelio komitetas.
Komiteto pranešime sakoma, kad 51 metų N. Mohammadi, kuri šiuo metu yra kalinama, „drąsi kova už saviraiškos laisvę ir teisę į nepriklausomybę pareikalavo didžiulių asmeninių nuostolių“.
„Iš viso Irano režimas ją buvo sulaikęs 13 kartų, penkis kartus nuteisė ir iš viso skyrė 31 metus kalėjimo ir 154 kirčius rykšte“, – priduriama jame.
„Šių metų taikos premija taip pat įvertinta šimtai tūkstančių žmonių, kurie praėjusiais metais dalyvavo demonstracijose prieš Irano teokratinio režimo vykdomą moterų diskriminacijos ir priespaudos politiką. Demonstrantų pasirinktas šūkis – „Moteris – gyvenimas – laisvė“ – tinkamai išreiškia N. Mohammadi atsidavimą ir darbą“, – pabrėžiama pareiškime.
Jame atkreipiamas dėmesys į Irane pernai vykusias beprecedentes demonstracijas po jaunos kurdų kilmės iranietės Mahsos Amini, kuri vadinamosios moralės policijos buvo suimta už tai, kad, kaip teigiama, pažeidė griežtas moterų aprangos taisykles, mirties.
Norvegijos Nobelio komitetas pabrėžė, kad N. Mohammadi kovoja prieš sistemingą moterų diskriminaciją ir priespaudą, remia moterų kovą už teisę gyventi visavertį ir orų gyvenimą.
„Ši kova visame Irane sulaukė persekiojimo, įkalinimo, kankinimų ir net mirties“, – sakoma pranešime.
„Ji kovoja už saviraiškos laisvę ir teisę į nepriklausomybę, taip pat prieš taisykles, pagal kurias moterys turi būti nepastebimos ir dengti savo kūną. Demonstrantų reiškiami laisvės reikalavimai taikomi ne tik moterims, bet ir visiems gyventojams“, – nurodoma jame.
Nobelio taikos premijos laureatės šeima pareiškė, kad tai yra istorinis momentas Irano kovoje dėl laisvės.
N. Mohammadi šeima jos oficialiame „Instagram“ puslapyje, kurį jie prižiūri jai būnant už grotų, teigė, kad šis apdovanojimas priklauso visiems iraniečiams, „ypač drąsioms Irano moterims ir merginoms, kurios sužavėjo pasaulį savo drąsa kovodamos už laisvę ir lygybę“.
Laureatė gaus aukso medalį, diplomą ir 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų) piniginę premiją.
„Beveik jokių laisvės perspektyvų“
Per spaudos konferenciją Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkė Berit Reiss-Andersen (Berit Reis-Andersen) vylėsi, kad Irano institucijos paleis N. Mohammadi iš kalėjimo ir leis jai atsiimti premiją Osle.
Prieš įkalinimą N. Mohammadi buvo uždraustos Irano organizacijos „Defenders of Human Rights Center“ viceprezidentė. Ji buvo artima šią organizaciją įsteigusiai Nobelio taikos premijos laureatei Shirin Ebadi (Širin Ebadi).
Sh. Ebadi išvyko iš Irano po tuometinio prezidento Mahmoudo Ahmadinejado (Mahmudo Ahmadinedžado) ginčijamo perrinkimo 2009-aisiais, išprovokavusio beprecedenčius protestus ir susidorojimą su jais.
2018 metais inžinierei N. Mohammadi buvo paskirta Andrejaus Sacharovo premija.
2022-aisiais N. Mohammadi per penkias minutes buvo nuteista kalėti aštuonerius metus; jai taip pat buvo skirta 70 kirčių rykšte.
Pirmą kartą N. Mohammadi buvo sulaikyta prieš 22 metus. Pastaruosius du dešimtmečius ji daug laiko praleido už grotų dėl savo kovos už žmogaus teises Irane.
„Ji yra ryžtingiausias žmogus, kokį pažįstu“, – naujienų agentūrai AFP sakė jos vyras Taghi Rahmani (Tagis Rahmanis), nuo 2012 metų kaip pabėgėlis gyvenantis Prancūzijoje su dviem poros vaikais – dabar 17-mečiais dvyniais.
„Jai gyvenime svarbūs trys dalykai: pagarba žmogaus teisėms, jos feministiniai įsipareigojimai ir teisingumas už visus įvykdytus nusikaltimus“, – sakė T. Rahmani.
Nors N. Mohammadi buvo kalėjime, kai pernai rugsėjo 16-ąją mirus M. Amini kilo protestai, ji sako, kad šis judėjimas parodė nepasitenkinimo visuomenėje mastą.
„Vyriausybė nesugebėjo palaužti Irano žmonių protestų“, – rugsėjį rašė ji rašytiniuose atsakymuose agentūrai AFP iš Teherano Evino kalėjimo. Tą protestų bangą ji pavadino negrįžtama.
N. Mohammadi nurodė, kad šiuo metu atlieka apjungtą 10 metų ir devynių mėnesių įkalinimo bausmę, kad jai taip pat buvo skirti 154 kirčiai rykšte ir kad dėl jos veiklos kalėjime jai iškeltos penkios bylos.
„Neturiu beveik jokių laisvės perspektyvų“, – sakė ji, nors būta tarptautinių raginimų peržiūrėti jos nuosprendį.
Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisaro biuro atstovė Elizabeth Throssell (Elizabet Trosel) žurnalistams Ženevoje penktadienį sakė, kad šis apdovanojimas „iš tikrųjų pabrėžia Irano moterų drąsą ir ryžtą bei tai, kad jos įkvepia pasaulį“.
Tuo metu Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) socialiniame tinkle „X“ teigė, kad N. Mohammadi įvertinimas „rodo moterų galią siekiant laisvės“, ir pridūrė, kad jos „bebaimis balsas negali būti užrakintas, Irano ateitis yra jo moterys“.
Nobelio premijų sezonas
Šiais metais Norvegijos Nobelio komitetas gavo 351 nominaciją – 259 asmenų ir 92 organizacijų kandidatūras. Tarp asmenų, galinčių siūlyti kandidatus, yra buvę Nobelio taikos premijos laureatai, komiteto nariai, valstybių vadovai, parlamentų nariai, politikos mokslų, istorijos ir tarptautinės teisės profesoriai.
Pernai Nobelio taikos premija atiteko baltarusių žmogaus teisių gynėjui Alesiui Bialiackiui, Rusijos žmogaus teisių organizacijai „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacijai „Pilietinių laisvių centras“.
Šių metų Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko vengrų biochemikei Katalin Kariko ir amerikiečių imunologui Drew Weissmanui (Driu Veismanui) už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis, leidusius sukurti veiksmingas iRNR vakcinas nuo COVID-19.
Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo JAV dirbantis prancūzų mokslininkas Pierre'as Agostini (Pjeras Agostinis), Vokietijoje dirbantis vengrų ir austrų mokslininkas Ferencas Krauszas (Ferencas Krausas) ir Švedijoje dirbanti prancūzų mokslininkė Anne L'Huillier (En Lehejer) „už eksperimentinius metodus, kuriais generuojami atosekundiniai šviesos impulsai, skirti elektronų dinamikai materijoje tirti“.
Premijos už pasiekimus chemijos srityje laureatai paaiškėjo trečiadienį. Ji paskirta JAV dirbantiems mokslininkams Moungi G. Bawendi (Mungiui G. Bavendžiui), Louisui E. Brusui (Luisui E. Brusui) ir Aleksejui Jekimovui „už kvantinių taškų atradimą ir sintezę“.
Ketvirtadienį Švedijos akademija paskelbė, kad 2023 metų Nobelio literatūros premija buvo paskirta norvegui Jonui Fosse (Jonui Fosei) „už inovatyvias pjeses ir prozą, suteikiančią balsą tam, kas neišsakoma“.
Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.
Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.
Redaktorė Rūta Androšiūnaitė, BNS
