Europos Sąjungos vadovai ketvirtadienį sutarė pradėti narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova.
„Europos Vadovų Taryba (EVT) nusprendė pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova“, – įraše socialiniame tinkle „X“ pranešė EVT vadovas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).
Bendrijos lyderiai taip pat sutarė suteikti kandidatės statusą Sakartvelui bei pradėti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina, kai ši pasieks „reikiamą atitikties narystės kriterijams lygį“. Europos Komisijai pavesta iki kovo pateikti ataskaitą, jog būtų galima galiausiai priimti tokį sprendimą.
Ch. Michelis sprendimą pradėti derybas dėl narystės pavadino vilties ženklu Ukrainos žmonėms ir visai Europai.
Sutarimą dėl Ukrainos narystės derybų ES lyderiams pavyko rasti nepaisant Vengrijos lig šiol išsakyto nepritarimo. Diplomatinių šaltinių teigimu, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sutiko nebūti posėdžių salėje, kai kiti 26 vadovai palaikė sprendimą dėl Ukrainos.
Kiek vėliau vaizdo įraše „Facebook“ jis paskelbė, kad Vengrija susilaikė nuo ES vadovų nutarimo pradėti derybas dėl narystės su Ukraina. Pasak V. Orbano, šis sprendimas yra neracionalus ir beprasmis.
„Dvidešimt šešios kitos šalys primygtinai reikalavo, kad šis sprendimas būtų priimtas. Todėl Vengrija nusprendė, kad jei kitos 26 šalys taip nuspręs, jos turėtų eiti savo keliu“, – sakė vengrų premjeras.
Vadino pergale
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino šį sprendimą kaip ne tik savo karo draskomos šalies, bet ir visos Europos laimėjimą.
„Pergalė, kuri motyvuoja, įkvepia ir stiprina“, – tinkle „X“ nurodė V. Zelenskis.
„Istoriją kuria tie, kurie nepavargsta kovoti už laisvę“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu Moldovos prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu) teigė, kad jos šalis dės daug pastangų, jog taptų ES dalimi.
„Šiandien Moldova atverčia naują puslapį – ES pritarė stojimo deryboms“, – „X“ rašė ji. – Moldova pasirengusi priimti iššūkį.“
Sutarus dėl derybų pradžios, ES dar turės patvirtinti jų planą. Preliminariai šis sprendimas turėtų būti priimtas kovą, tačiau taip pat dar gali sulaukti Budapešto pasipriešinimo.
Kandidatės statusą gavusio Sakartvelo vadovė Salomė Zurabišvili šį EVT sprendimą vadino istoriniu.
Tbilisis kartu su Kyjivu ir Kišiniovu pateikė paraišką dėl narystės ES po to, kai praėjusių metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Derybos tęsiasi
Lyderiams sutarus dėl plėtros, ant stalo liko paramos Ukrainai klausimas.
Bendrija siekia daugiamečiame biudžete ateinantiems ketveriems metams numatyti iš dotacijų ir paskolų sudarytą 50 mlrd. eurų dydžio finansinį paketą Ukrainai.
Tam taip pat priešinasi Budapeštas. Vis tik Bendrijos diplomatai viliasi, kad sutarimą galiausiai pavyks rasti.
Briuselio koridoriuose svarstoma, kad nepavykus įtikinti Vengrijos dėl šio paramos paketo, likusios 26 Bendrijos narės galėtų sukurti atskirą paramos Ukrainai fondą.
Susitikimo išvakarėse Europos Komisija (EK) atblokavo 10 mlrd. eurų įšaldytą ES finansavimą Vengrijai, šiai įgyvendinus teismų reformą, kuria, anot EK, šalis pašalino teismų nepriklausomumo trūkumus. Vis dar užblokuotas liko apie 20 mlrd. eurų siekiantis finansavimas.
Kritikai sako, kad taip bandoma nupirkti Vengrijos palankumą, o patį V. Orbaną kaltina bandymu šantažuoti Briuselį, siekiant gauti milijardus eurų ES lėšų mainais už paramą svarbiems sprendimams.
Komisija atmeta tokius vertinimus ir tikina, kad lėšos atblokuotos, nes Vengrija įgyvendino savo įsipareigojimus.
Autorius Augustas Stankevičius, BNS
