Visą pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija nesiruošia trauktis. Daugelyje šalių šiuo metu įsibėgėjo antroji viruso banga, užsikrėtusiųjų ir mirčių skaičiai nenustoja augti, vyriausybių vadovai, pasitelkę mokslininkų pagalbą, su koronavirusu kovoja išbandydami skirtingas strategijas. Visuomenė susiskaldžiusi, vieni bando prisitaikyti prie naujo gyvenimo ritmo, kitus apėmusi panika, baimė ar abejingumas, pyktis, abejonės.
„Esame pavargę nuo besitęsiančios pandemijos ir įvestų suvaržymų. Manau, kad šioje situacijoje svarbu adaptuotis prie naujo gyvenimo būdo. Londone naujų COVID-19 atvejų skaičius sparčiai kyla ir neatsakingas elgesys tik prailgina karantino trukmę ir su juo susijusias finansines bei psichologines pasekmes”, - sako Londono Hackney apskrities vyriausioji visuomenės sveikatos analitikė DIANA DIVAJEVA. Jau beveik dešimt metų sveikatos analitike JK dirbanti lietuvė teigia, jog tokios pandemijos niekas nesitikėjo ir neprognozavo. „Nuo kovo mėnesio daugumą laiko praleidau ‘pandemic response’ rolėje, analizavau, teikiau informaciją ir įžvalgas, bendravau su vadovais ir politikais, padėjau paruošti ‘local contact tracing’ programą, tad išties esu įvykių viduje ir žinau, kad turime labai atsakingai priimti šį iššūkį“.
Gripo grėsmė
Pasak D.Divajevos, laukiame COVID-19 vakcinos, bet vakcinai pristatyti į rinką reikia laiko. Net jei pirma vakcinos partija pasirodys kitais metais, ji pirmiausiai bus dalinama aukštos rizikos grupėse esantiems žmonėms.
Žmonės, sergantys diabetu, širdies ir kvėpavimo ligomis, turintys silpną imuninę sistemą (pavyzdžiui nuo chemoterapijos), vyresni nei 65 metų aukštoje ne tik koronaviruso, bet gripo rizikos grupėje. Kiekvienais metais dešimtys tūkstančių žmonių suserga gripu, tūkstančiai paguldomi į ligoninę, iš kurių keli tūkstančiai miršta. Praėjusiais metais nuo gripo Anglijoje mirė apie 8 000 žmonių. Šia žiemą Anglijos nacionalinė sveikatos sistema (NHS) gali neatlaikyti dvigubo gripo ir COVID-19 krūvio, perspėja sveikatos analitikė D.Divajeva. Todėl šį sezoną ji visiems pataria pasiskiepyti nuo gripo. „Gripo vakcina nėra 100% veiksminga, bet ji taip pat sušvelnina gripo simptomus tarp užsikrėtusių. Tai reiškia, kad besiskiepydami sumažinsite tikimybę vykti pas gydytoją ar į ligoninę ir užsikrėsti COVID-19 pakeliui. Didelė sveikatos sistemos apkrova reiškia, kad žmonės, turintys lėtines ligas, gali negauti gydymo, kai jiems jo reikės. Todėl besiskiepydami, galvojate ir apie tuos, kurių gerbūvis ar net gyvybė priklauso nuo laiku gauto gydymo“.
Dauguma esminių patarimų, kurie sustabdo kitų infekcinių ligų plitimą, galioja ir COVID-19 atveju, todėl dėvėkite veido kaukę, reguliariai plaukite rankas ir laikykitės atstumo, pataria Diana. Oxford‘o universiteto tyrimai parodė, kad arti priglundanti storos medvilnės ar kelių sluoksnių kaukė veiksmingai apsaugo nuo viruso. Venkite laisvai kabančių, plonų kaukių, kaukė turi dengti nosį ir burną (prisiminkite meme , kur kaukės dėvėjimas lyginamas su apatiniu vilkėjimu). Jeigu sunku orientuotis dažnai besikeičiančioje informacijoje apie COVID-19 ir ne visuomet suprantate, ką reiškia apibrėžimai ir sąvokos, Doctors of the World prieš porą mėnesių išleido patarimus lietuvių kalba.
Emigrantai ir darbininkai pažeidžiamiausi
Kova su pandemija ir virusu būtų žymiai veiksmingesnė, jeigu dauguma žmonių atsakingai žiūrėtų į situaciją, įsitikinusi Diana. Kaip pavyzdį ji pateikia 1918-ųjų metų Ispanijos gripo (Spanish flu) epidemiją, kada ne kiekviena vietovė priėmė vienodas taisykles (containment measures). Pavyzdžiui, Filadelfijoje, nežiūrint į tai, kad didėjo apsikrėtusiųjų skaičius, miestas nusprendė surengti paradą į kurį suėjo apie 200 000 žmonių, tūkstančiai mirė.
„Pandemijos pradžioje turėjome labai mažai informacijos apie žmones, kurie suserga COVID-19. Išsamiausią informaciją galėjau gauti studijuodama mirties liudijimus ir ta analizė parodė visuomenės nelygybę su visomis niūriomis detalėmis. Dar prieš tai, kai buvo išleista Public Health England ataskaita, mačiau, kad mirčių nuo viruso kiekis buvo neproporcingai didesnis tarp emigrantų ir žmonių, dirbančių taip vadinamus nekvalifikuotus darbus“, - pasakoja lietuvė.
Tyrimų duomenys rodo, kad abi šios grupės linkusios palyginamai mažiau uždirbti ir nepasižymi sveika gyvensena, labiau linkusios rūkyti, turi viršsvorio, ko pasekmės yra didesnis kraujospūdis, širdies bei kvėpavimo ligos, vėžys, diabetas. Šie faktoriai ir ligos yra susiję su aukštesne rizika atsidurti ligoninėje ir mirti nuo COVID-19, jei ne nuo kitų ligų. Nekvalifikuotų profesijų atstovai yra aukštos rizikos grupėje, todėl, kad dauguma darbininkų negali dirbti iš namų ir jų darbas dažnai yra žmonių apsuptyje, kas dar padidina riziką užsikrėsti COVID-19.
Kai kurie žmonės vengia atsakyti į klausimus, kurie galėtų padėti užkirsti kelią viruso plitimui, nes nenori izoliuotis, negali sau leisti neiti į darbą, nenori, kad žinotų jų kontaktus ir dėl daugumos kitų priežasčių. „Tokių veiksmų pasekmės yra tik dar didesnis naujų COVID-19 skaičius, - sako Diana. - Jei žinodami, kad galite būti užsikrėtę einate iš namų ir bendraujate su kitais, jūsų kontaktai taip pat nežinodami eina, bendrauja ir apkrečia vis daugiau žmonių. Tai lengviausias kelias tolimesniam viruso plitimui ir nesibaigiantiems karantino reikalavimams“.
Gavę testą, patvirtinantį, kad esate užsikrėtę būtinai izoliuokitės, kad neužkrėstumėte kitų. Kiekvieno teigiamo testo duomenys yra perduodami NHS Test and Trace komandai. Jums paskambins ir užduos klausimus apie tai, kur buvote per pastarąsias dienas ir kada pradėjote jausti simptomus; taip pat paklaus su kuo bendravote per tą laiką. Yra labai svarbu suteikti šią informaciją, nes ji padeda sustabdyti tolimesnį viruso plitimą. Pokalbio metu taip pat galite nurodyti, jei jums reikia paramos izoliuojantis ir jus nukreips ten, kur galėsite gauti daugiau informacijos apie vyriausybinę ir jūsų savivaldybės suteikiamą paramą.
Nesibaigiantys iššūkiai
„Niekada negalvojau, kad emigruosiu, ir tas žingsnis buvo aplinkybių, o ne planų pasekmė“, - apie gyvenimą ir karjerą Anglijoje pasakoja lietuvė. Diana užaugo Klaipėdoje. Ją ir brolį mama išaugino viena. Padėjo tik močiutė. „Mama dirbo ir tebedirba už nedidelę medicinos seselės algą. Nors mokyklą baigiau dešimtukais, aštuoniolikos ėjau dirbti, nes norėjau padėti šeimai. Tuo pačiu siekiau aukštųjų mokslų, bandžiau mokytis neakivaizdžiai. Kadangi darbas tuo metu buvo pamaininis ir dirbau naktimis, buvo labai sunku. Planavau įsigyti būstą, bet negalėjau susitaupyti įnašui - žodžiu, finansinė padėtis nebuvo pati palankiausia, bet tokių istorijų tikriausiai daugybė“.
Gavusi pasiūlymą važiuoti dirbti į Londoną Diana nusprendė, kad tai galimybė užsidirbti ir grįžti su pakankamai lėšų pradėti geresnį gyvenimą. „Pasakoju, lyg tai buvo labai lengvas sprendimas – tikrai ne. Iš tiesų labai sunku palikti tėvynę ir kraustytis gyventi svetur. Atvažiavus nelengva adaptuotis, ypač kai kultūra labai skiriasi nuo to, prie ko esame pratę“.
Lietuvoje Diana tuomet studijavo socialinį darbą. Pasiėmus akademines atostogas ir atvykus į Angliją jos vis nepaleido mintys apie studijas, susijusias su žmogaus sveikata. Tuo metu nieko nenutuokianti apie JK švietimo sistemą, Russell Group, universitetų reitingus, nesuprantanti, kas tas ‘clearance’, ji vis tiek užpildė visas ilgiausias formas UCAS ir gavo vietą studijuoti mitybą bio mokslų fakultete, Westminster universitete. Sąlyga buvo tik ta, kad pirmuosius metus turėjo praleisti besimokydama natūraliųjų mokslų, o paskui dar trys metus siekti bakalauro. „Kadangi dirbau pilnu etatu ir mokiausi dieniniame kurse pirmus keturis metus Londone beveik nemiegojau ir nieko kito nedariau išskyrus mokslus ir darbus. Na ne, čia ne visai tiesa, aplankiau beveik visas pagrindines galerijas – man meno labai truko augant“, - šypsosi Diana.
Vienas iš lietuvės bakalauro kursų buvo susijęs su visuomenės sveikata ir ji iš karto suprato, kad čia yra ta sritis, kurioje nori dirbti. „Tuo metu man buvo apie 30, - prisimena. - Labai jaudinausi būdama suaugusia studente (mature student), galvojau, jog esu per sena su paaugliais vienoje auditorijoje sėdėti, vis sukosi panašios kvailos mintys‟. „Sunku prognozuoti, kaip gyvenimas pasisuks, bet jei visąlaik norėjote kažko siekti, bet trukdė tik tas vidinis balsas, kad gal neverta ar nepavyks - neklausykite! Dauguma lietuvaičių yra darbštūs ir atkaklūs - puoselėkite ir naudokitės tomis savo stipriosiomis savybėmis“, - ir kitiems linki Diana.
Po bakalauro įstojusi į visuomenės sveikatos magistro kursą ir bestudijuodama Diana netruko susirasti darbą pagal specialybę, tiktai su analitine pakraipa. „Karjerą pradėjau nuo mokslinių tyrimų padėjėjos (research associate) nevyriausybinėje organizacijoje, po to dirbau analitike vienoje Londono savivaldybių, kitoje, trečioje, kilau į vyresniųjų pareigas kol pagaliau gavau vietą dirbti vyriausiąja visuomenės sveikatos analitike. Šiose pareigose esu dabar, bet čia, aišku, ne pabaiga“, - ryžto nestokoja lietuvė.
Naujos pareigos, nauji iššūkiai. Tačiau tokių Diana išties nesitikėjo. Vos pradėjusi dirbti vyriausiąja sveikatos analitike Hackney apskrityje ji papuolė į pasaulinės pandemijos sūkurį. „Reikėjo ne tik labai greitai išmokti, ką tai reiškia dirbti vadovės lygmenyje, bet taip pat nepanikuoti, išlikti profesionaliai net kai staiga trūksta pusės tavo komandos: dėl įvairiu priežasčių per pirmus pandemijos mėnesius likau tik su viena analitike, kuri dirbo puse etato. Tuo pačiu metu per karantiną mano mažylis sūnus nėjo į darželi ir dirbti iš namų buvo ypač sudėtinga. Dirbau 10-12 valandų per dieną, savaitgaliais, naktimis. Kartais pagalvodavau, kodėl kitiems gyvenimas visąlaik sklandžiai, o man sunkiai, kartais paverkdavau, bet vidinė motyvacija visada laimėdavo. Padėjo ir tai, kad mano darbovietė turi pagalbos liniją, į kurią visąlaik galima paskambinti, jeigu kamuoja nerimas arba jauti, kad nebesusitvarkai“.
Siekti pagalbos dažnam žmogui gali būti sudėtinga, nepatogu, nepriimtina. „Esu viena iš tų žmonių, kurie ‘dasivaro iki nebegaliu’ ir tik tada suvokia, kad gal persistengė. Svarbiausia laiku save pagauti. Rūpinkitės savimi ir nebijokite pripažinti, kad kartais ir jums reikia paramos ar atviro pokalbio. Man tikrai padėjo tai, kad Anglijoje psichologinė sveikata vertinama taip pat kaip ir fizinė (sakoma, „no health without mental health) ir kad psichologinės paslaugos čia labai prieinamos: nevyriausybinės organizacijos ir NHS suteikia jas nemokamai“, - nebijoti paprašyti pagalbos pataria lietuvė.
