Rugpjūčio 6, 2019
Vėjai galvoje. Anglijos lietuvės gyvenimą pakeitė jėgos aitvarai
DOVILĖ ILEVIČIŪTĖTekstas: DOVILĖ ILEVIČIŪTĖ
Projekto Išbarstyti Gintarai nuotrauka, autorius Andrius Čebatariūnas.

Merginų kompanijose, kuriose aptarinėjamos mados naujienos, kaip stilingai atrodyti, gražiai pasidažyti ir iškepti gardžius kotletus INGA MASAITYTĖ nerastų nė vienos ją sudominusios pašnekovės. Koks skirtumas, kokia suknele pasipuošti, kai galvoje, tikrąja to žodžio prasme – vėjai. Jėgos aitvarų sportu prieš tris metus susižavėjusi lietuvė šiandien save drąsiai vadina „kaitiore“. Hobio ji nederina prie darbo ir neskaičiuoja sekundžių, kada išmuš savaitgalis. Atvirkščiai, darbą pasirinko tokį, kad šis netrukdytų jos didžiausiai aistrai - tris dienas per savaitę dirba UHNW (Ultra high net worth) PA (personal assistant). „Paprasčiau, privati asmeninė asistentė milijonieriams, - pasakoja. - Esu atsakinga už visą jų privatų gyvenimą, keliones, namų darbuotojus, dokumentus, remontus ir panašiai. Mėgaujuosi savo darbu, o ypač tuo, kad galiu dirbti tik 3 dienas per savaitę, reiškia, jog turiu labai daug laiko sau!“

Lietuvė netgi įgyvendino svajonę gyventi prie jūros: įsigijo būstą Westcliff-on-Sea miestelyje, su vaizdais į jūrą. „Nuo šiol tereikia pažvelgti pro namų langus, ar yra vėjas, ir kaituoti galiu jau po kelių minučių. Tai nuostabi vieta gyventi, myliu savo naujus namus‟, - džiaugiasi.

Buvusi kaunietė dalyvauja įvairiose jėgos aitvarų varžybose ir šiuo metu planuoja įgyti tarptautinio lygio kaitavimo instruktorės kvalifkaciją bei atidaryti kaitavimo mokyklą. „Mėgstu planuoti ir dažniausiai mano gyvenime viskas tvarkingai sudėliota iki smulkmenų. Nebent papučia vėjas. Tuomet planai keičiasi“, - juokiasi Inga.

Italijoje. Italijoje.
Porthcawl, Velsas. Porthcawl, Velsas.

 
- Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas susidomėjus jėgos aitvarų sportu?
- Labai pasikeitė. Visų pirma pakito mano laisvalaikis, savaitgaliai ir, žinoma, žmonės aplink mane. Nebemoku ramiai sėdėti ar gulėti paplūdimyje, nenustygstu vietoje. Aš ne tik kaituoju, bet užsiimu ir wakeboardinim’u, laipioju uolomis, mėgstu žygius į kalnus, važinėju kalnų dviračiais, sportuoju salėje, sveikai maitinuosi.Todėl ir draugai - visi aktyvūs. Trokštu nuotykių, man reikia nuolatinės apkrovos, veiklos, planų, kitaip važiuoja stogas. Moteriškos kalbos apie rūbus manęs visiškai nedomina, neturiu ką pasakyti, kai kone visi mano drabužiai spintoje yra sportiniai.
 
- Kaituoti pradėjote prieš tris metus. Ar pamenate tą akimirką, kada supratote, kad būtent šis sportas yra tai, ko jums reikia?
-  Vienas iš draugų pasiūlė kartu važiuoti į Southend-on-Sea. Paplūdimys pasitaikė akmenuotas, nelabai malonus, vėjas stiprus. Vanduo ne toks žydras kaip įsivaizdavau ir labai šaltas, tad mergaitiškam poilsiui sąlygos netiko. Susirinkusi kompanija - kone vieni kaitiorai vyrai ir juos atlydėjusios merginos, žmonos su vaikais ir šuniukais. Kadangi, moteriški pokalbiai manęs nedomino, nusprendžiau geriau pafotografuoti jėgos aitvarų mėgėjus. Akimirką, kai atsidūriau ant kranto su foto kamera, man visas gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, šiurpas nuėjo per kūną, kažkoks gumulas pastrigo pilve. Negalėjau patikėti, kad nežinojau, jog toks sportas egzistuoja. Mane užkariavo kaituojančių emocijos, aistringos diskusijos, šypsenos. Kaituotojai, išvydę mane su foto kamera, pasistengė: švilpavo, demonstravo triukus, pašokdavo į aukštį, apsiversdavo ore. Gaudžiau vaizdus kaip jie grįžta iš vandens, nuleidžia jėgos aitvarus, žavėjausi kalbomis apie vėją, jo gūsius, apie aitvarų rūšis. Po tokios netikėtos fotosesijos grįžau namo apšalus ir supratau, kad tai yra, ko visą gyvenimą ieškojau. Pradėjau naršyti internete, skaityti straipsnius, domėtis ir ieškoti sau kaitavimo įrangos. Štai taip ir prasidėjo mano santykiai su vėju.
 
- Benaršant internete, ar pasitaikė dėl ko suabejojote, išsigandote?
- Kainos pasirodė itin aukštos. Keli tūkstančiai vien tik už jėgos aitvarą. O kur dar trapecija, lenta, kiti aksesuarai, apranga, kelionės. Tad šiek tiek išsigandau kainų, nes baiginėjau magistro studijas, kurios išsunkė kišenę. Bet vis tiek įsigijau savo pirmąją įrangą.
 
- Kaip suprantu, pirmiausia įsigijote įrangą, be jokių treniruočių?
- Taip, pirmiausia įrangą, o paskui kreipiausi į pažįstamus ir prašiau, kad mokintų. Jie skeptiškai pažiūrėjo ir atrėžė, kad tokių užsidegusių merginų buvo labai daug, bet nei viena nekaituoja. Galiausiai sutiko šiek tiek pakonsultuoti. Vienas pamokino valdyti aitvarą, kitas paaiškino teoriją, trečias parodė kaip atsistoti ant lentos. Dar žiūrėdavau Youtube video. Ir kažkaip išmokau! Jokio instruktoriaus neprireikė, bet visiems rekomenduočiau - instruktorius išmokins daug geriau nei draugai.
 
- Kaip uždirbote savo naujai brangiai aistrai?
- Londone studijavau tarptautinį verslą ir marketingą. Kol mokiausi, dirbau su skirtingais dizaino projektais, esu baigusi grafinio dizaino studijas Lietuvoje. Netgi buvau įkūrusi kompaniją, siuvančią stilingas kelnes. Taip pat dirbau aukle, po pietų prižiūrėjau vaikus, o studijuodavau rytais, vėliau ofise marketingo departamente, tada apsistojau ties asmeninės asistentės darbu. Visuomet savo išlaidas padengdavau dirbdama, ar tai būtų mokestis už studijas, ar kaitavimas. Esu įsikalusi į galvą, kad jokių paskolų niekada neimsiu – tik būstui,  vis dėlto, paėmiau.
 
- Kaituoti ne tik brangu, bet tikriausiai ir pavojinga? Kokios dažniausiai pasitaiko traumos?
- Sakyčiau, kad tai tikrai pavojingas sportas. Galima ir kristi, ir susižeisti pagavus srovę. Buvau persipjovusi ranką, susiskaldžiusi šonkaulius. Išgerdavau nuskausminamųjų ir toliau gaudydavau vėją. Pasitaiko nugaros skausmų, nes didelė užkrova tenka būtent nugarai. Žinau, kad daugelis kaituojančių vyrų turi problemų su kelių raiščiais: kai pašoki ir leidiesi vanduo nėra jau toks minkštas kaip atrodo. Nemažai pažįstamų kaitiorų susilaužė kojas ir laikinai sėdi ant suoliukų paplūdimiuose, stebi kitus. Bet, žinot, kiekviena trauma kažko išmoko ir tai yra neatsiejama sporto dalis.
 
- Pabandėte kaituoti ir niekada nebuvo minties, kad brangu ir pavojinga, nebenoriu?
-  Baigus mokslus pagerėjo finansinė situaciją, supratau, kad yra žymiai geresnių jėgos aitvarų ir kad gera įranga tikrai verta investicijos. Tobulėjau, išsirinkau aitvarą, kuris man teikė daugiausiai malonumo. Niekada negalvojau, kad brangu ir pavojinga. Tiesiog norėjau tobulėti. Taip, tai yra brangus sportas, bet kai esi santykiuose su vėju, neskaičiuoji kiek viskas kainuoja.
 
- Ar Anglija yra palanki šalis jėgos aitvarų sporto mėgėjams?
- Kaituoju visame pasaulyje, bet taip, Anglija labai tinkama šalis kaitavimui, labai geras vėjas. Ypatingai mėgstu Norfolk’ą, didžiulį smėlėtą Brancaster paplūdimį. Netoli yra paukščių draustinis. Toje vietoje pasijuntu visiškai laukinėje gamtoje, nei žmonių, nei kavinių, tik kopos ir jūra. Atoslūgio metu vanduo labai ramus, nė vienos bangelės. Kai vanduo pareina atgal – bangos didžiulės. Vienoje vietoje galima gauti viską: per bangas šokinėti ir ramiai paplaukioti. Mėgstu įvairovę, pašėlstu bangose, o kai ramu - mokausi, išbandau naujus triukus.
 
- Ar daug Anglijoje yra kaituojančių lietuvių?
-  Tikrai nemažai, yra Facebook grupė „UK kaitiorai“. Šiuo metu joje virš 300 narių. Grupė organizuoja Kalėdinius plaukimus, keliones, turi savo logo. Bendrauju su visais kaituotojais, nesirenku lietuvis ar ne, visi mes lygūs ten, vandenyje.

- Jėgos aitvarai – itin vyriškas sportas, labai retai pasitaiko išvysti kaituojančias merginas.
-  Taip, tai tikrai vyriškas užsiėmimas. Ir kartais merginoms sunku suprasti vyrus, kurie tik laukia, kur vėjas pasisuks, šeimose dėl to gali kilti nesutarimų. Mes su draugu abu kaituojame, tad mūsų gyvenime problemų nėra, nebent varžomės kas geriau atliks triuką ar aukščiau pašoks. Beje, man pavyko suburti nuostabią merginų komandą, drauge organizuojame išvykas prie jūros, visos turime van’us, namus ant ratų, tad važiuojame prie jūros ir miegame juose.

Kaitavimo pamoka. Kaitavimo pamoka.
Su broliu, Lancing Beach. Su broliu, Lancing Beach.

 
- Prieš šešerius metus apsigyvenote Londone. Kodėl pasirinkote būtent šį miestą?
- Į Londoną atvažiavau su draugu, norėjau užsidirbt, nusipirkti automobilį, raudoną „VW Beatle“. Draugas troško geriau išmokti anglų kalbą. Neplanavome likti, juolab tuo metu studijavau verslo administravimą Kauno technologijos universitete. Pradžia nebuvo lengva. Anglų kalbą mokėjau prastai, bet į darbo paieškas leisdavausi su plačiausia šypsena, baruose, restoranuose pasakodavau, kad turiu daug patirties (nors visai neturėjau). Susirasti pirmą padavėjos darbą nebuvo sudėtinga. Iš mamos išmokau, kad nereikia nieko bijoti, drąsiai visur eiti. Juk kas blogiausio gali nutikti? Išvadins durne ir tiek, ne pasaulio pabaiga.
 
- Susidomėjusiems jėgos aitvarų sportu, nuo ko patartumėte pradėti?
-  Pirmiausia nuvažiuoti į paplūdimį ir pažiūrėti, kaip viskas vyksta, o tada rasti instruktorių. Pati kitaip dariau, bet patariu nepirkti įrangos nepabandžius. Čia juk ne bėgimas, kad išsitraukei sportinius batelius, pabandei ir jei nepatiko, padėjai į šalį. Visiems nuoširdžiai rekomenduoju išbandyti šį sportą – vyrams ir moterims, seniems ir jauniems. Mėgautis savo hobiu ir išnaudoti gamtos dovanas - nuostabus jausmas, meditacija kūnui ir sielai. Tai ne tik sportas, bet ir gyvenimo būdas, laisvalaikis, aistra, ryšys su gamta. Svarbiausia, turite norėti kaituoti dėl savęs. Ir labai stipriai norėti.
 
Trumpai
o      Dievinu... savo santykius su vėju.
o      Siaubingai bijau... traumų.
o      Nemėgstu... žmonių, kurie neturi tikslo gyvenime.
o      Norėčiau turėti... daugiau laiko dienoje.
o      Svajoju, kad... vieną dieną, aš su savo partneriu ir vaikais keliausime ir visi kartu kaituosime, būsime aktyvūs nuotykių ieškotojai.
o      Labiausiai nusivyliau... kad žmonės nesugeba išnaudoti gyvenimo siūlomų galimybių.
o      Negaliu atsikratyti įpročio... dirbti vis mažiau ir mažiau.

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai