Rugsėjo 1, 2011
SIČIO* MERGAITĖ
JULIJA KASPARAVIČIŪTĖ
© www.alvaidasphotography.com
Sekmadienis ir Londono metro traukiniai tingesni nei bet kada. Jie labai nerangiai, apsiblausę tarsi vaikai pabudinti ankstyvą rytą ruoštis mokyklon, palieka stoteles ir lėtai, žiovaudami, kruta sustojimas po sustojimo. Miiiind Theee Gaaaap.  
Nenuostabu, kad Ieva į Londonietės fotosesiją vėluoja jau beveik valandą. „Pražiopsojau sustojimą. Taip įsigilinau į knygą, net neišgirdau, kad metas išlipti. Labai atsiprašau“, - išgirstu kitą naujieną telefonu.  
Laukti. Štai ko labiausiai nemėgsta daugelis. Bet kai susitinkame pykti ant jos negaliu. Šilta šypsena ir malonus bendravimas. Ieva Šatkutė (26 m.) šiandien neatrodo nei kaip rimčiausiuose Lietuvos ar užsienio verslininkų, finansininkų, politikų susitikimuose besisukiojanti profesionalė, nei kaip  Londono lietuvių Sičio klubo prezidentė. Dalykinis kostiumas iškeistas į džinsus, jaunatvišką palaidinę ir hipiškus, apvalius auskarus. Tik ramiu tonu sklindantis pasakojimas apie Sitį, darbą, planus, mokslus, Maslow piramidės principą, norą pirmauti ir tobulėti vis primena, kad vis dėlto kalbuosi su mergina iš Sičio. 
 
- Į Londoną iš Klaipėdos atvykai prieš devynerius metus. Kokie pirmi prisiminimai? 
- Pirmą kartą atvažiavau į JK iškart po mokyklos, vasaros atostogoms. Su drauge apkeliavom šalį, o vėliau, kai galiausiai pasiekėm Londoną, šis metropolis mane taip sužavėjo, kad supratau, jog norėčiau čia grįžti studijuoti ir gyventi. Miestas pakerėjo savo dydžiu, laisve, greičiu, laikas čia tiesiog ištirpdavo, visas tas sūkurys man labai patiko. Kai gyvenau Lietuvoje man visada trūko veiksmo, naujų žmonių, naujų vietų, o čia - kiekviena diena buvo vis kitokia. Aišku, ilgainiui tai pasikeičia, prie visko pripranti, galų gale kai kas ima ir nusibosti. Dabar į viska žiūriu visiškai kitaip, renkuosi ką vertinu ir žinau ką mielai iškeisčiau į alternatyvą, bet tai turbūt ateina su patirtimi, metais ir branda. 
 
- Lietuvoje studijavai teisę. Londone lankei Greenwich’o universitetą bei King’s College. Ar dar vis studijuoji, ar mokslų jau pakaks? 
- Po dviejų metų Mykolo Romerio universitete išvykau pagal Europos Sąjungos studentų apsikeitimo programą studijuoti į Greenwich'ą. Norėjau gauti pilnavertį diplomą, tad per tuos metus pasirinkau dvigubai daugiau akademinių paskaitų, išsilaikiau papildomus egzaminus ir jau grįžusi į Lietuvą rašiau baigiamuosius darbus. Per du universitetus studijuoti vienu metu lengva nebuvo, bet kai labai nori - viskas įmanoma. Į King’s College įstojau studijuoti Magistro, nes labai domėjausi Verslo Strategija ir Finansais. Šio universiteto Vadybos ir Strategijos departamentas Anglijoje yra pirmas reitinguose, todėl studijas pasirinkau būtent čia. Magistro disertaciją parašiau apie tai, kaip ekonominiai ciklai įtakoja tarptautinių korporacijų strategiją ir finansinę veiklą. Šios žinios, manau, tikrai pasitarnaus ir darbe. 
Ar dar studijuosiu? Ko gero taip – kad ir kaip nuvalkiota gali pasirodyti šita frazė - žmogus visada turi augti ir tobulėti, aš tuo tikiu, taip buvau užauginta. 

- Praėjusių metų rudenį tapai Londono lietuvių Sičio klubo prezidente. 
- Esu viena iš senųjų narių, kurie ir įkūrėm šį klubą. Du paskutinius metus buvau išrinkta į valdybą, o rugsėjo mėnesį nariai klubo vairą patikėjo man.

- Papasakok apie klubo veiklą?  
- Lietuvių Londono Sičio Klubas (LCLC) įkurtas 2006-aisiais siekiant suburti ir suvienyti Sičio ir Londono lietuvius profesionalus, dirbančius finansų, teisės ir verslo konsultacijų srityse. Klubas organizuoja ir skatina profesinį, intelektualinį, socialinį ir kultūrinį narių bendravimą, aktyviai dalyvauja bendruose projektuose su kitų šalių Sičio klubais, taip pat Jungtinėje Karalystėje veikiančiomis lietuvių organizacijomis ir Lietuvos Ambasada, bendrauja ir plečia ryšius su Lietuvos verslo bei politikos lyderiais. Šiuo metu klubas turi apie pusšimtį narių, apylygiai merginų ir vaikinų. Įstoti gali visi lietuviai profesijų pagrindu, reikia dar dviejų esančių narių rekomendacijų, o jas galima gauti artimiau susipažinus su nariais mūsų tradiciniuose Pub Socials susitikimuose, kurie vyksta kiekvieną paskutinį mėnesio ketvirtadienį. 
 
- Prezidentavimą klubui derini su darbu Sityje? Kokie tavo darbadieniai? 
- Daugiau nei tris metus dirbau Oracle kompanijoje. Nuo gruodžio mėnesio dirbu konsultacinėje kompanijoje Euromonitor International. Mano darbo diena prasideda 6.30 ryte. Galima sakyti, jog esu savotiška ritualo vergė – ryte visada išgeriu stiklinę šviežių sulčių ir puodelį arbatos, nusprendus sveikiau gyventi atsisakiau kavos ir raguolio. Beje, neseniai atradau 'Tree syrup' sveikatingumo parduotuvėje. Jį reikia gerti užpylus karštu vandeniu ir viena išspausta citrina – rekomenduočiau visiems, labai skanu ir pakelia tonusą. Į darbą skubu metro – stengiuosi pataikyti prieš piko valandą, nes neturiu kantrybės stumdytis su žmonėmis. Pusryčius valgau prie darbo stalo, kol peržvelgiu visas reikalingas ataskaitas ir pasiruošiu dienai. Visa diena dažniausiai labai įtempta, nėra laisvos minutės pasitraukti nuo telefono, turi būti visada pasiruošęs atsakyti į klientų klausimus ir žinoti viską, kad per kelias sekundes rastum atsakymą ar sprendimą. Anksčiau dirbau su finansų institucijomis, o dabar sudarinėju kontraktus su avialinijomis, oro uostais, viešbučių ir automobilių nuomos tinklais Vakarų Europoje. Kompanijos itin skiriasi, tad gavau naują iššūkį. Komandoje esu vienintelė mergina, visi vyrai labai patyrę ir konkurencingi, bet sutariam gerai. Yra keli geri humoristai, tad nors diena prabėga greitai ir įtemptai, visada spėjam pajuokauti ir trumpam atsikvėpti. 

 
- Ar nebūna kartais sunku įrodyti, jog esi profesionalė, o ne tik gražus veidelis? 
- Na iš šitos pusės man pasisekė, kad dirbau su aukšto rango, vadinamojo C lygio vadovais, direktoriais bei menedžeriais. Šie žmonės niekada neparodys skeptiško požiūrio į jauną žmogų ir bendraus su tavimi kaip lygus su lygiu. Jie jau nebesiekia niekam nieko įrodyti, tad ir arogancijos pas juos daug mažiau, nei keliais lygiais žemesnio jų pavaldinio. Su kai kuriais buvusios darbovietės klientais iki šiol susitinkam pietų, padiskutuojam ekonomikos, politikos klausimais. Man visada labai įdomu išgirsti jų mintis. Bet yra buvę kuriozinių situacijų, ypač su atstovais iš brokerių namų arba naftos kompanijų. Jie dažniau demonstruodavo 'macho' sindromą arba pradėdavo flirtuoti susirinkimo metu. Tokiais atvejais visada išgelbėdavo visiškas ramumas, abejingumas ir racionalus mąstymas. Per kažkiek laiko išmoksti visko – kaip valdyti savo emocijas, sustrateguoti ar pakreipti situaciją tinkama linkme. 
 
- Esi tikra Londono Sičio mergina: pasinėrus į karjerą? 
- Esu gana užsispyrusi ir visada noriu pirmauti. Pirmieji ketveri darbo metai Oracle kompanijoje buvo tikrai sunkūs – dirbau vienoj komandoj su patyrusiais, talentingais žmonėmis ir dėl to reikėjo stengtis dar labiau. Norėjau greičiau pakilti laipteliais į viršų, tad teko dažnai paaukoti ir vakarus, ir savaitgalius.  Bet tikiu, jog gyvenimo ratas susideda iš daugiau dalių nei tik darbas ir finansinė gerovė. Tai ir santykiai su kitais žmonėmis, emocinis intelektualumas, sveikata ir duoklė visuomenei. Manau tai kažkas panašaus į Maslow piramidę – tam, kad žmogus gyvenime būtų sėkmingas, jam pirmiausia reikia būti sveikam ir energingam, pažinti save, žinoti savo prioritetus ir siekius. Vėliau susikurti gražius santykius su artimaisiais, draugais, plėsti pažįstamų ratą, stengtis kopti karjeros laiptais, įgyti finansinę nepriklausomybę ir, galiausiai, kažką padaryti gero visuomenei, savo miestui ar šaliai, o kai kam net pavyksta prisidėti ir prie globalinių problemų sprendimo. 

- Ar dažnai grįžti į Lietuvą? Ką būtinai ten aplankai, kur nuvažiuoji, nueini? 
- Į Lietuvą dažniausiai grįžtu du kartus per metus, stengiuosi ilgiau pabūti per Kalėdas, aplankyti giminaičius, susitikti su dauguma draugų – labai labai džiaugiuosi, kad nors ir esu seniai išvažiavusi, turiu nuostabių draugų Lietuvoje, kurie nepamiršta ir neatitolsta. Su šeima tradiciškai einame į teatrą ar kokį muzikinį koncertą. Vasarą su broliu kiekvieną dieną išsiruošiam kažkur su dviračiais. Specialiai išsukę iš pagrindinio tako ir per pušyną nuvairavę kur nors atsitiktinai esam pajūry atradę nepaprasto grožio vietų. Apskritai, visas dviračių miško takas iš Klaipėdos į Palangą yra fantastiškas ir visiems rekomenduočiau numinti tuos gerus 25 km.

- Su kuria šalimi sieji savo ateitį? 
- Savęs to klausiu kiekvienais metais. Esu atvira galimybėms ir įdomiems pasiūlymams. Londone labai patogiai įsikūriau – čia daugybė draugų, turiningas laisvalaikis, tai yra geriausias miestas Europoje daryti karjerą, taip pat dar dešimtys kitų priežasčių dėl ko čia gyvenu jau tiek metų. Bet kiekvieną kartą grįžus į Lietuvą pagalvoju, kad labai gerai prisitaikyčiau ir ten. Be to, labai myliu Vilnių, jo savitumą, ten seni draugai, Lietuvoje ir artimieji.

- Turi ateities planų, kuriais gali pasidalinti? 
- Kiekvienais metais sau išsikeliu naujus tikslus ir nutariu ką norėčiau nuveikti kiekvienoje gyvenimo sferoje (šią mintį man pakišo vieno motyvacinio seminaro metu). Man labai patiko pamokymas, kad reikia išsikelti uždavinį, suplanuoti kaip jį pasiekti ir nuosekliai dirbti - atrodo labai paprasta, bet dažnai mes to juk nepadarome. Pavyzdžiui, visada sugalvoju ko norėčiau pasiekti darbe per tuos metus - ar pakilti pareigose, ar užsidirbti daugiau pinigų (mano alga iš esmės priklauso nuo kontraktų skaičiaus ir dydžio, tad rezultatai proporcingi įdėtam darbui). Taip pat visada smagu planuoti keliones - tiesiog privaloma kelis kartus pabėgti iš Londono, kad pasikrauti 'baterijas'. Praėjusiais metais beveik mėnesį keliavau po Aziją ir beveik mėnesį praleidau Ugandoje. Tradiciškai kiekvieną vasarą bent savaitei važiuoju į Pietų Prancūziją su draugais. Šiais metais noriu įsigyti savo pirmąjį bustą, tad teks gerai paplušėti. Dar labai svarbu yra suvirtinti LCLC klubą - vien tai atima daug laiko ir pastangų, o asmeninių planų irgi netrūksta, tad atrodo, kad bus smagūs metai.

- Tavo palinkėjimas skaitytojams. 
- Labiausiai norėčiau palinkėti didžiuotis kuo esame, ką galime kiekvienas asmeniškai ir kartu kaip tauta, ieškoti daugiau gerų ir pozityvių dalykų, labiau padėti ir remti vienas kitą. Norėčiau, kad Lietuvos spauda pakeistų toną ir pradėtų dėti geras naujienas į pirmus puslapius, nes būtent žiniasklaida ir formuoja mūsų nuomonę apie šalį, ekonomiką, politiką ir kasdienybę. Linkiu daugiau šypsenų, daugiau gero nusiteikimo ir šiltesnio bendravimo tarp tėvynainių.

LCLC klubas: www.litcityclub.co.uk, [email protected]

*Londono Sitis (City), centrinė didmiesčio dalis, yra pasaulinis finansinių paslaugų centras. 

Ievos RANKINUKĄ rasite čia>>>>>



Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta