Dvidešimt penkerių metų Olga Verbickienė jau nuo aštuoniolikos gyveno tarp Vilniaus ir Londono: per tą laiką įgijo etikos ir edukologijos bakalauro diplomą Vilniuje, paragavo pedagoginio darbo mokykloje ir kuruodama mokinius privačiai Lietuvoje, spėjo suvaidinti šokėjos Miros vaidmenį A. Juzėno, Lietuvos Kino Studijoje filmuotame filme „Vilniaus Getas“, sukurti šeimą, su vyru Dariumi įsigyti namą Mančesteryje, auginti sūnelį Jokūbą ir galiausiai – atrasti profesinį kelią – darbą kadrų skyriuje.
Dvyliką metų Balio Dvariono mokykloje grojusi fortepijonu, baigusi mokyklą Olga suprato, jog muzika - labiau hobis, nei darbas. Dabar jau du su puse metų straipsnio herojė dirba personalo atrankos srityje Mančesteryje ir University of Salford studijuoja žmogiškųjų išteklių valdymą bei siekia tapti žmogiškųjų išteklių konsultante (angl. k. - HR Advisor).

PRADŽIA
Anglijoje labai nelengva papulti į kadrų skyrių. Tačiau mano paslaugomis naudojusis maistą skrydžių lėktuvu keleiviams ruošianti ir pakuojanti  “LSG Sky Chefs” kompanija priėmė personalo skyriuje dirbti administracinį darbą. Buvo gera pradžia, dirbau ten du metus. Bet užsibrėžiau rasti geresnį darbą, kuris apmokėtų ir mano studijas, padėtų įgyti reikiamą kvalifikaciją. Sėkmingai gavau ne vieną pasiūlymą ir pasirinkau kadrų skyriaus inspektorės pareigas didelėje, pasaulinėje “DSV Road Ltd” ir Lietuvoje sėkmingai veikiantį filialą turinčioje danų krovinių pervežimo kompanijoje.

PAREIGOS
Esu patarėja kompanijos darbuotojams ir valdžiai. Aš ir dar du žmonės, dirbame su 1500 kompanijos darbuotojų. Dažniausiai kalbamės telefonu. Pavyzdžiui, vadovai skambina klausti, kaip elgtis situacijose, kai susimuša ar taisyklėms nusižengia darbuotojai, kyla kitokių problemų. Arba atsakinėju į kompanijai adresuotus skundus. Rašau standartinius rekomendacinius laiškus darbuotojams. Jei darbuotojas neateina į darbą, turiu užpildyti tam tikrus dokumentus, skaičiuoti, kiek dienų per metus jis sirgo, nedirbo, tenka disciplinuoti darbą. Taip pat turiu patarti, kaip elgtis, kad visi liktų laimingi kadrų mažinimo atveju ir kompanijai niekas neiškeltų bylos. Atsakinėju į įvairaus turinio sudėtingą korespondenciją. Kartais tenka kreiptis į vyresnius kolegas arba į teisininkus, kurie gali patarti bet kokiu klausimu. Atlieku ir daug visokių klerkinių paslaugų darbuotojams, pavyzdžiui, keičiu jų adresus sistemoje. Trumpiau tariant, esu mediumas, turiu vienu metu tarnauti žmonėms ir kartu padėti verslui.
Šį darbą dirbantis žmogus turi „mokėti sėdėti ant tvoros“, tai yra gebėti likti nešališkas nei vienai pusei. Jei norėčiau daryti karjerą kompanijoje, turėčiau linkti labiau į jos pusę. Bet aš visada stengiuosi tarnauti žmonėms. Pati praėjau nelengvą kelią, suprantu, kaip kiekvienas niuansas gali daug ką lemti žmogaus gyvenime. Man patinka, kai galiu padėti žmonėms.

LIETUVIAI
Daug lietuvių sutikau „LSG Sky Chefs” kompanijoje, Mančesterio oro uoste. Ten dirbo ir mano šeima. Buvo gana nelengva, lietuviai tikrai labai nenori pripažinti objektyvumo, o aš šiame darbe negaliu leistis į asmeniškumus. Tautiečiai prašydavo manęs patarimų, net po darbo, kad ir vėlai vakare skambindavo namo, klausdavo apie algas, valdžios sprendimus ir pan. Nors labai norėdavau padėti, patarti, tai galėjau daryti tik labai subtiliai. Dabartiniame darbe daug lengviau, nes nieko ten nepažįstu. Mūsų ofisas yra atskirai nuo kompanijos patalpų, bendrauju su žmonėmis telefonu, neužmezgu jokių asmeninių ryšių. Gal ir yra pora lietuvių, bet aš su jais dar nesusidūriau.

TEISĖ
Dauguma anglų žino savo teises ir savaime tikisi, kad gaus tai, kas jiems priklauso arba, esant problemai, galės pasiskųsti ir dėl to tikrai nepraras darbo, kaip gali įvykti Lietuvoje, kur problematiški darbuotojai labai nemėgstami. Anglijoje ypatingai gerai apsaugotos besilaukiančios moterys. Žodžiu, britų teisė dosniai tarnauja darbuotuojams. Kiekvienas ieškantis informacijos darbo teisės klausimais gali naudotis tinklapiu  www.acas.org.uk .  

DARBUOTOJAI
Darbuotojai labai gerbia mūsų nuomonę. Jie mano, jog nuo mūsų labai daug priklauso, nors iš tiesų esu tik patarėja. Liūdina klientų nekantrumas, nepasitenkinimas kompanijos procedūromis, nors kai kuriais atvejais tikrai negalima nieko kitaip padaryti.

KOLEKTYVAS
Nemaišau darbo ir asmeninio gyvenimo. Net į kompanijos Kalėdų vakarėlį žadu neiti, kad nepamatyčiau ant stalų šokančių kompanijos darbuotojų (juokiasi) ir tai vėliau įtakotų mano nuomonę apie juos. Tačiau atmosfera ofise tvyro gera - pajuokaujame, pasikalbame, kartais net popieriaus kamuoliukais pasimėtome. Dirbame kaip komanda.

TAISYKLĖS
Negalima duoti žmonėms blogų patarimų. Reikia patarti tada, kai žinai, ką sakai ir dar tiksliai pasakyti. Negalima suklysti dokumentuose rašant datas ar pamiršti laiku išsiųsti laišką. Taip pat nepatartina šmaikščiai arba grubiai kalbėti su darbuotojais, reikia visada išlaikyti taktą. Šiame darbe žmogus turi turėti tvirtą charakterį, taip pat – savo nuomonę ir būti emociškai stiprus, nes žmonės kartais skambina su labai blogomis, liūdnomis naujienomis. Atkaklumas, detalumas, žingeidumas kalbantis su žmogumi  ir meilė darbui taip pat labai reikalingos savybės. 

AŠ
Esu ambicinga, užsispyrimas man padeda siekti to, ką užsibrėžiu, bet tai labiau padeda gyvenime. O darbe – tai, jog moku bendrauti, išklausyti, esu labai detali. Bet dažnai užsikraunu per daug darbų.
Kaip sekasi derinti darbą ir studijas? Studijuoju tik vieną dieną per savaitę, ketvirtadieniais, kompanija išleidžia mane į universitetą. Pačios studijos yra labai praktiškos, ką sužinau kitą dieną jau taikau darbe, studentai neapkraunami nereikalinga informacija. Labai nedaug tenka studijuoti namuose, dažniausiai turiu skaityti tekstus, tad viską suderinu. 

ETIKA
Etikos žinios man labai padeda. Ypatingai - verslo etika, nes reikia mokėti bendrauti su žmonėmis ir juos mylėti. Juk skambinantys pagalbos kartais ir verkia, ir šaukia. Etikos studijos man patiko ir tiko, nes mokėjau daug kalbų (aut.past.- Olga laisvai ir drąsiai kalba lietuvių, anglų ir rusų, bei supranta lenkų kalbą), skaičiau įvairią literatūrą ir daug bendravau.
Anglijoje etika nėra mokoma mokyklose. Čia galėčiau mokytojauti nebent persikvalifikavusi. Ir kaip būtų gerai, jei jau aštuoniolikos metų būčiau žinojusi, ką galiu daryti. Tik dvidešimt keturių supratau, kad galiu realizuoti save dabartinėje srityje panaudodama visą iki šiol sukauptą patirtį ir būti daugiau nei vidutinybe. Dabar dirbu tą darbą, kurį myliu. Darbe panaudoju ir mokytojavimo patirtį. Tačiau man patinka, jog po darbo nebereikia daugiau apie jį galvoti, grįžusi namo galiu būti mama ir žmona. 

NAUDA
Net ir šeimos nariams labai naudingos mano žinios. Paėmusi kontraktą į rankas galiu papasakoti visus niuansus. Susipažinusi su darbo teise ir įgavusi praktikos jaučiuosi tvirtai pati ir padedu kitiems. Dirbant personalo skyriuje, bendrai lengviau pažinti šalį ir kultūrą per žmones. Ateityje, kai tapsiu konsultante, norėčiau dirbti miesto savivaldybėje (angl.– Council). Ten įsidarbinę žmonės dažniausiai dirba iki pensijos ar gyvenimo pabaigos, nes gauna stabilią algą ir geras socialines garantijas. Manau, kad atradau save ir tuo labai džiaugiuosi. Nebekyla minčių bandyti dar kažką kitą.

LONDONAS
Teko visko paragauti, dirbau viešbutyje, parduotuvėlėje, buvau gide, ir dar valytoja. Dirbdavau vasaromis, JK sostinėje likdavau ir ilgesniam laikui. Tada būdavo daug streso ir nežinomybės, buvo baisu, kad ir į ligoninę nueiti. O dabar, kai Lietuva tapo ES nare, jau galima visko drąsiai reikaluti ir visai kitaip jaustis.

PATARIMAI
Jei neturite visiškai jokios darbo patirties Jungtinėje Karalystėje, galite bandyti ieškoti nebent administracinio, klerko tipo vietos ir kartu mokytis tai, ką konkrečiai norite dirbti. Tarkim jei Lietuvoje dirbate personalo skyriuje, čia teks susipažinti su britų teise, nes ji skiriasi. Jei dirbote, kad ir bare, būtinai paminėkite tai darbdaviui, nes joks darbas čia nėra menkinamas, anaiptol – bet koks darbas Anglijoje laikomas susipažinimu su vietine kultūra ir tampa dideliu pliusu ieškant tolimesnio darbo.

ŠEIMA
Kai gimė Jokūbas, namie su juo pabuvau du mėnesius ir išlėkiau į darbą. Aš negaliu sėdėti vietoje. Ir nors dabar nedaug laiko praleidžiame kartu, jis labai turiningas. Jokūbas nuo mažens daug laiko praleidžia su mylima aukle, brolio žmona, kuri gyvena netoliese toje pat gatvėje. Su šeima savaitgaliais važioujame į Liverpulio pajūrį - Southport'ą, susitinkam su draugais, gaminame lietuviškus patiekalus.  Labiausiai trokštu, kad Jokūbas gautų gerą išsilavinimą ir mano šeimai sektųsi.