Birželio 4, 2018
Garsiojo Chelsea Flower Show medalį laimėjusi Augustė: „negaliu atsistebėti, kiek nuostabių, talentingų lietuvių mes čia turime“
NATALIJA VORONINA
Augustė Stamulytė, Googis Blooms įkūrėja.

Iš Ukmergės kilusi trisdešimtmetė AUGUSTĖ STAMULYTĖ gyvenimą jau antrą kartą kuria Londone. Šiandien jos kasdienybė apipinta gėlėmis: 2017 metais ji laimėjo sidabro medalį garsiajame „Chelsea Flower Show“ konkurse ir įkūrė savo gėlių studiją GOOGIS BLOOMS. „Apdovanojimas išties suteikė daugiau pasitikėjimo savimi. Ir žmonės, kurie yra ką nors girdėję apie RHS Flower Show, sužinoję, kad turiu šio pasaulyje garsaus renginio medalį žavisi ir žiūri rimčiau. Dažniau tai anglai, ne lietuviai“, - sako floristė, artimųjų ir daugų švelniai pravardžiuojama Guga (taip gimė ir kompanijos pavadinimas).

Žydintis gėlių verslas ne visuomet buvo rožėmis klotas: kažkuomet kambarine Londono viešbutyje dirbusi Augustė nusprendė sugrįžti į Lietuvą ir su sese įkurti gėlių saloną, tačiau po trijų metų bankrutavo. Svajonės vėl tapo realybe sugrįžus į Londoną.

Foto: Mindaugas Zapkus. Foto: Mindaugas Zapkus.

100 valandų darbo

Dalyvavimas įvairiuose konkursuose Augustei suteikia adrenalino, noro judėti pirmyn. Tad, kai 2016-aisiais jai nepavyko patekti į kasmetinę prestižinę Chelsea gėlių parodą, ji nenuleido rankų bei pabandė dar kartą. Ir šįkart gėlių meistrei pasisekė.„Pirminė atranka vyko septyniose Jungtinės Karalystės vietose: nuo Škotijos iki Birminghamo ir Londono. Iš visų skirtingų vietovių buvo atrinkta 16 geriausių floristų, kurie grūmėsi garsiajame „Chelsea Flower Show“ finale, o tarp jų ir aš. Negana to, savo kategorijoje, „RHS Chelsea Florist of the Year“, tapau viena iš laimėtojų, buvau apdovanota paauksuotu sidabro medaliu (angl. silver-gilt)“.

„Chelsea Flower Show“ tematika 2017-aisiais buvo susijusi su vasaros dangumi. „The Florist of The Year“varžybų dalyviai turėjo kurti unikalius, nepriekaištingus, gėlėmis nusėtus aitvarus. Kol vieni ėmėsi netradicinių jų formų ir sprendimų, Augustė nusprendė rinktis klasikinį aitvaro modelį, tačiau visą dėmesį sutelkė į techniką, stengėsi kuo kruopščiau apdirbti visas detales. Lietuvės aitvaras svėrė kiek daugiau nei penkis kilogramus, o jo kūryba truko net 100 valandų.

„Naktimis ir dienomis kūriau aitvarą, o sekmadienio vakarą dar keturias valandas praleidau jį kabindama parodoje. Beveik visuose floristų darbuose, kaip ir maniškiame, karaliavo orchidėjos ir oro augalai, nes jie išsilaiko geriausiai. Aš suprantu, kad galbūt aplinkiniams plika akimi nesimato tų 100 valandų kūrybos, bet aitvarui sunaudojau turbūt kokį porą kilometrų vielos, porą kilogramų vilnos. Viską dariau taip kruopščiai, kad, neduok Dieve, kur klijai nepasimatytų“, – atvirauja Augustė.

Išvaizdųjį drugelį, tūnantį aitvare, Augustė nuo A iki Z taip pat kūrė pati. Tam panaudojo augalų lapus, kuriuos permalė per spageti gaminimo mašinėlę, o vėliau nupurškė dažais ir klijavo ant dirbtinės geltonos odos.

„Visgi iki aukso pritrūko penkių balų. Drugelis aitvare buvo kiek per didelis. Komisijos nariai teigė, jog aitvaro galas dailesnis už priekį, nors aš su tuo ir nesutikčiau, tačiau gerbiu kiekvieno nuomonę. Taip pat aitvaro kraštams naudojau gėles Gloriosa , o jos turi rudus, kaip ir lelijos, ūselius, kurie šiek tiek tepa. Tik paskutinę akimirką nusprendžiau juos nuimti, tačiau, gerai neįžiūrėjusi, praleidau du stiebelius. Vien už tai praradau šešis balus“, – prisipažįsta, tačiau nenusimena Augustė, kurios kūriniu galėjo grožėtis ne tik parodos dalyviai, bet ir „BBC Two“ televizijos kanalo žiūrovai.

Floristikos salonas „Beckenham Flower Studio“, kuriame tuo metu dirbo lietuvė,itin palaikė šią iniciatyvą, netgi finansavo dalį kūrybos išlaidų. Parodos metu jos vadovė braukė džiaugsmo ašaras. Prie finansavimo prisijungė ir Lewisham Southwark koledžas, kuriame Augustė studijavo.

Foto: Mindaugas Zapkus. Foto: Mindaugas Zapkus.

Netrukus po konkurso Augustė įkūrė savo kompaniją Googis Blooms. „Pagaliau svajonės tampa realybe. Dirbu savo svajonių srityje, esu pati sau viršininkė ir kiekvieną dieną sutinku daugybę nuostabių ir kūrybingų žmonių. Per Googis Blooms gyvavimo laiką tikriausiai išmokau daugiau nei per paskutinius 6 metus. Niekaip negaliu atsistebėti,kiek nuostabių, talentingų lietuviųmes čia turime. Nors dar tik pati pradžia ir ne viskas kartais klojasi taip kaip norėtųsi, tačiau esu labai laiminga“, - sako floristė. Ateityje Augustė svajoja gėlių studiją įkurti kokiame nors prabangiame Londono rajone, bet ir toliau darbuotis su šventėmis,renginiais, fotosesijomis, dalyvauti konkursuose. „Esu svajoklė ir dar būtinai kur sudalyvausiu. Man gera dirbti su gėlėmis, kad ir per tą pačią Valentino dieną – nuo ankstaus ryto iki išnaktų. Mėgaujuosi tuo, rankos būna kruvinos, bet šypsena nuo veido nedingsta. Man atrodo, kad laimingas tas žmogus, kuris dirba tai, kas jam išties patinka“.

Košmarai apie Londoną

Būdama 18-kos Augustė pirmą kartą atkeliavo į Londoną. Planavo, kaip ir daugelis, praleisti čia keletą mėnesių, užsidirbti išsvajotoms (menų ar psichologijos) studijoms bei grįžti į Lietuvą. O ir Anglija, vos atvykus, nepasirodė esanti itin svetinga, žūtbūt traukė namo, tačiau be skatiko kišenėje gimtinėje būtų buvę dar kebliau. Jauna moteris įsidarbino viešbutyje Londone, kuriame kelerius metus dirbo kambarine, tačiau uoliai taupė tam, kad galėtų grįžti atgal į Lietuvą ir ten imtis gėlių verslo.

„Mano sesuo dirbo floriste Lietuvoje, ji mane įkvėpė. Tiesa pasakius, jeigu ne ji, nežinau, ar kada būčiau sugalvojusi tapti floriste. Visada buvau ganėtinai kūrybinga, o darbas su gėlėmis – lyg menas, sujungiantis žmogų ir gamtą. Gėlės priverčia šypsotis, juk tiesa? Net jeigu ir liūdna“, – tikina Augustė. – „Kai įkūrėme verslą, aš asmeniškai težinojau tris gėlių rūšis: tulpes, rožes ir gvazdikus. Turbūt nenuostabu, kad po trijų metų bankrutavom. Ir nors buvau prisiekusi sau, kad niekada į Londoną negrįšiu, net sapnuodavau baisiausius košmarus apie šį miestą, visgi šiandien esu būtent čia“.

Žlugus verslui Lietuvoje, Augustė ryžosi antrą kartą išbandyti jėgas Anglijoje. Ji prisimena, kad vos atskridusi pasijuto jau lyg namie: skirtingos kultūros, miesto šurmulys nebebuvo svetimas, netgi, šiek tiek išsiilgtas. „Grįžau su tikslu tęsti veiklą floristikos srityje, bet žinojau, kad nors Anglijoje galimybės didesnės, čia kartu ir sunkiau: reikia puikių anglų kalbos žinių, kurių tuomet dar neturėjau, patirties, nes be jos galima atnešti kur kas daugiau žalos negu naudos. Tad ėmiausi mokytis Lewisham Southwark koledže, kuriame užbaigiau trečią floristikos studijų lygį“, –  pasakoja.

Dar studijuojant koledže, dėstytojai lietuvę vis skatino judėti pirmyn, siuntė į atrankas ir konkursus, taip pat padėjo įsitvirtinti „Beckenham Flower Studio“ gėlių parduotuvėje, kurioje ji galėtų įgyti taip reikiamos darbinės patirties. Čia, dabar jau kvalifikuota floristė, Augustė dirbo iki praeitų metų rugsėjo.

Foto: Gyles photoart.
Foto: Gyles photoart.
Foto: Gyles photoart.
Foto: Gyles photoart.
Foto: Gyles photoart.
Foto: Gyles photoart.

„Dvejus metus buvau įsidarbinusi „Christine Floral Design“ studijoje. Į vieną pusę kasdien dardėdavau po dvi valandas. Dirbant ten, dukart teko ruošti gėlių kompozicijas „The Derby“ žirgų lenktynėms, net ir kambarius, kuriuose Karalienė stebėjo varžybas, puošėme. Buvo daug darbo ir dar daugiau streso. Abu kartus mėnesį laiko prieš varžybas ruošdavomės, o paskutinę savaitę ir naktimis nemiegodavome. Bet patirtis buvo viso to verta“, – džiugiai prisimena bei priduria, jog „Beckenham Flower Studio“ ją prisiviliojo atgal ne tik todėl, jog yra greta namų, bet ir dėl šaunios vadovės bei kolegų, su kuriais puikiai sutaria.

Kokiais gyvenimo pasiekimais labiausiai didžiuojatės?

Chelsea gėlių parodoje laimėtu apdovanojimu, nors didžiausi gyvenimo pasiekimai, manau, manęs dar laukia.

Mėgstamiausia vieta Londone.

Išskirtinis ir spalvotas Camden Town rajonas labiausiai atspindi mano esybę, ten kaskart jaučiuosi labai sava.

Ką aprodytumėte į Lietuvą iš užsienio atvykusiems svečiams?

Visas lankytinas, turistines vietas. Bet, jeigu atvirai, tikrąją Lietuvą man geriausiai atspindi vasara, ežeras ir palapinės – štai tikroji mano meilė gimtinei.

Romantiškiausias nutikimas.

Pažintis su dabartiniu draugu. Ilgą laiką matėme vienas kitą sporto salėje, bet tik po metų išdrįsau jam nusišypsoti. Ir nuo tos akimirkos viskas labai greitai išaugo. Kaip, beje, ir mūsų svoris.

Ir kodėl gi uždelsėte metus?

Tuo metu man buvo gera būti vienišai. Nesu iš tų moterų, kurioms žūtbūt reikia vyro šalia, jaučiausi pilnavertė ir viena. Bet visgi atėjo metas, kai pasiilgau artumo, bendrumo, gyvenimo kompanjono šalia. Ir dar... kai man kažkas patinka, aš būnu velniškai kukli, ir atvirkščiai, jeigu žmogui nesimpatizuoju, tampu tikra drąsuole.

Foto: Mindaugas Zapkus. Foto: Mindaugas Zapkus.
Foto: Paulius Barkauskas Photography. Foto: Paulius Barkauskas Photography.
Foto: Paulius Barkauskas Photography. Foto: Paulius Barkauskas Photography.
Foto: Paulius Barkauskas Photography. Foto: Paulius Barkauskas Photography.

Gyvenimo malonumai?

Patinka sportuoti, kartais į rankas paimu teptuką. Lankiau ir dziudo, prieš trejus metus Belgijoje laimėjau sidabrą, o Anglijoje – ir sidabrą, ir auksą. Deja, pasitempiau kelio raiščius, todėl kurį laiką šią sporto šaką buvau nustūmusi į šalį. Žadu jau labai greitai tuo vėl užsiimti.

Kokį geriausią patarimą esate gavusi?

„Didžiausia beprotybė yra nuolat darant tą patį tikėtis kitokių rezultatų“.

Kokią knygą patartumėte paskaityti visiems ir ką skaitote šiuo metu?

Visiems rekomenduoju perskaityti Anthony Robbins knygą „Neribota galia“. O šiuo metu kaip tik ruošiuosi skaityti Tim Ferriss „4 valandų darbo savaitė“ kūrinį.

Kokie įrašai skamba jūsų muzikos grotuve?

Labai įvairi: nuo house muzikos iki lietuviško repo ir netgi „Telebimbam“.

Kokį garsų pasaulio vyrą norėtumėte pakviesti vakarienės?

Būtų įdomu pasikalbėti su verslininku, sėkmės treneriu, autoriumi Anthony Robbins. Manau, kad daug ko iš jo išmokčiau. Juk šiaip su juo kalbėtis yra gana brangu, o čia apsisukčiau tik su vakariene.

Su kokia moterimi mielai išgertumėte angliškos arbatos?

Su mama, nes esame pakankamai artimos, o matomės ne taip dažnai, kaip norėtųsi.

Kino filmai, kuriuos rekomenduojate draugams.

„The Shawshank Redemption“ ir „The Pursuit of Happyness“.

Palinkėjimas.

Šypsotis pasauliui ir jį mylėti, bei padėti vieni kitiems.

Trumpai

Dievinu... saulę.
Siaubingai bijau... aukščio.
Nemėgstu... besiskundžiančių žmonių.
Norėčiau turėti... finansinę laisvę.
Svajoju, kad... visi karai pasaulyje baigtųsi.
Labiausiai nusivyliau... kad priaugau svorio.
Negaliu atsikratyti įpročio... palikti pradėtus darbus.

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai