Jaunystės dienas, kai Anglijoje skynė braškes, vėliau įsidarbino „Depeche Mode“ restorane, apatinio trikotažo kompanijos „Sonata Lingerie“ įkūrėja Sonata Rapalytė (38 m.) atsimena su džiaugsmu ir sako, kad prisiminimuose jos išliko kaip vienas geriausių gyvenimo laikotarpių. Dar ir šiandien ji susitinka su tuomečiais draugais, šypsodamasi mini išgyventą meilę ir romantiškai leistus vakarus.
Pristačiusi jau ne vieną itin seksualią ir prabangią kolekciją, Sonata žvelgia atgal ir pasakoja apie savo kūrybinį kelią, o paklausta apie sėkmę, nusijuokia: „Kiek į tą sėkmę darbo įdėta, keliais žodžiais neįmanoma apsakyti!“
Kas Jus atnešė į Londoną?
Studijavau buhalteriją Klaipėdoje ir 1998 m. pasitaikė galimybė išvažiuoti į Angliją skinti braškių. Taip ir likau atrasti savęs Londone. Norėjau išmokti kalbą, išbandyti kažką naujo. Visada buvau kitokia negu visos draugės. Buvau maištininkė tiek mokykloje, tiek visuomenėje, mėgau nešioti kitokius drabužius, todėl Londonas man buvo lyg rojus..
Sonata Lingerie modelis.
Ką veikėte iki tapdama dizainere?
Atvykusi į Londoną, pradėjau dirbti restoranuose. Įgavau tokios patirties, kurios niekas iš manęs negali atimti. Galiu gaminti bet kokios virtuvės patiekalus, aptarnauti šimtą vieną žmogų vienu metu! Galimybė neaplenkė ir padirbėti „Depeche Mode“ restorane. Tikriausiai daug draugų baltai man pavydi, nes mes juk šitokie jų fanai buvome! O aš su Andy (grupės narys Andrew Fletcher - aut. past.) ir dabar mielai susitinku kavos.
Kodėl dabar palaikote ryšius būtent su Andy?
Andy gyvena Londone. Be to, mano biuras yra netoli jo namų, tai ir susitinkame kartas nuo karto. Jis - labai geras žmogus, visada turime apie ką pakalbėti, prisiminti.
Kokie„Depeche Mode“ buvo darbdaviai?
„Depeche Mode“ restorane dirbau dvejus metus. Jie kaip darbdaviai labai, labai geri! Supratau, kad jeigu jie ir garsūs, pasiturintys žmonės, vistiek gali būti žmogiški ir turėti gerą širdį. Kai būdavo turai po Angliją, jie net leisdavo uždaryti restoraną ir vesdavosi mus į koncertus.
Tikriausiai galite papasakoti įdomių istorijų iš tų laikų, kai dirbote šios garsios britų muzikos grupės įkurtame restorane.
O kaipgi! Per koncertą Lietuvoje „Depeche Mode“ visus mano draugus pakvietė į VIP vietas ir užkulisius. Tą vakarą dirbau, kai Andy paskambino į restoraną ir pradėjo šaukti, kad jis dabar stovi apkabinęs mano seseris! Geras jausmas, kai kažkas tave prižiūri ir prisimena.
Vienas iš geriausių prisiminimų, kai 2001-aisiais jie mus pasikvietė į namus švęsti Kalėdų. Vakaras buvo fantastiškas. Karaokė, šokiai, geras maistas, didžiuliai namai, daug svečių, dauguma pasaulinio garso žvaigždės.
Sonata Lingerie modelis.
Kada ir kodėl pradėjote domėtis apatinio trikotažo dizainu?
Apatinio trikotažo dizainu susidomėjau rimčiau nuo 2000-ųjų, kai Londone pradėjau dirbti garsiai apatinio trikotažo dizainerei Damaris Evans. Buvo įdomu išmokti kažko naujo, įvykdyti planus. Labai džiaugiausi gavusi progą dirbti su tikru šilku, sifonu,Swarovski kristalais. Aš tiesiog iš to semdavausi tiek jėgų, kad neskaičiuodavau nei valandų, nei uždarbio, tai buvo kažkas nepaprasto!
Kaip suprantu, šiuo metu apatinių drabužių kūrimas Jums yra ir hobis, ir verslas. Kiek metų turėjo prabėgti, kol šis užsiėmimas tapo Jums pelną nešančiu užsiėmimu?
Prireikė ne vienerių metų. Tai nėra lengva - kiek investicijų reikia sudėti, o kol jos grįžta atgal... Ne vieneri metai prabėga.
Koks Jūsų kūrybinis moto?
„Sonata Lingerie“ yra kuriama moters moterims. Tai įrodo, kad mes neturime vilkėti, kas patinka vyrams. Mes turime vilkėti, kas patinka mums. Šitas moto atsirado su gyvenimo patirtimi, nes per daug daug daug perlipti reikėjo, kad pasiekčiau tai, ką turiu dabar ir dar reikės daug nueiti, kol pasieksiu daugiau. Čia būtų galima knygą parašyti. Viskas, kas man nutinka, tėra gyvenimo pamokos, kuriose kaupiama išmintis.
Sonata Lingerie modeliai.
Apibūdinkite moterį, kuriai kuriate apatinius?
Kuriu kiekvienai. Atsižvelgdama į moteris, galiu joms įkvėpti pasitikėjimo savimi. Nesvarbu amžius, išsilavinimas, odos spalva, aš noriu išmokyti moteris, kad jos pamiltų save, vilkėdamos gražius apatinius ne dėl ko nors kito, o dėl savęs pačių.
Noriu, kad visos visos dėvėtų „Sonata Lingerie“! Tiek svajoklės, tiek viliokės, tiek verslininkės ar namuose auginančios vaikus mamos. Juk neįmanoma išskirti nė vienos, nes kiekviena, dėvėdama „Sonata Lingerie“, gali būti svajokle, vilioke ir taip parodyti meilę sau.
Kuo išskirtiniai Jūsų kuriami apatiniai?
Tai yra aukštos kokybės rankų darbo gaminiai. Daugumą mano kolekcijos gaminių galima dėvėti, kaip ir viršutinį drabužį. Žinau net atvejį, kad klientė Australijoje ištekėjo dėvėdama mano glaustinukę, žinoma, prisitaikiusi sijoną. Labai svarbu - patogumas ir medžiagos kokybė. Be abejo, reikia atrasti kažką tokio savo kūryboje, dėl ko visi būtų sužavėti. Kuriu pasiremdama savo iliuzijomis, įsivaizduodama, ką moteris norėtų išvysti parduotuvių lentynose. Mano iliuzijos manęs neapgauna. Dar prieš išleisdama savo pirmąją kolekciją, dariau apklausą: norėjau išsiaiškinti, ką visi mano apie mano gaminius, ypač mano specialias glaustinukes. Apklausoje moterys ėjo iš proto, nes nežinojo, kas dizaineris, kur nusipirkti, bet visos norėjo turėti tą gaminį. Mano kūriniai turi kažką labai seksualaus ir jausmingo. Labai mėgstu kaspinus, įkonstruoti virvutes, deimanto formos kelnaites… Mėgstu kurti tokį daiktą, kuris būtų pritaikomas ne vienam atvejui. Pavyzdžiui, glaustinukė gali būti pritaikyta kaip apatinis miegamajame, bet apsirengus švarkelį, virs viršutiniu drabužiu, kurį galima vilkėti gatvėje. Glaustinukės, naktinukai turi sukurtas liemenėles, kurios atitinka stilių ir spalvą.
Dizainerė Sonata Rapalytė.
Kokie yra svarbiausi Jūsų kūrybos principai, kurių laikotės, nesvarbu kaip besikeistų Jūsų kolekcijos?
Visada išlaikyti kokybę - tiek meninę, tiek medžiagų!
Kur galima įsigyti „Sonata Lingerie“ apatinių?
Mano kolekcijas galima rasti parduotuvėse bei butikuose ir už Jungtinės Karalystės ribų: Olandijoje, JAV, Prancūzijoje, Kanadoje. Taip pat prekiaujama internetu daugelyje šalių. Žinoma, viską galima rasti mano interneto svetainėjehttp://www.sonata-lingerie.com/
Kokios apatinių mados vyrauja šiais metais?
Medžiagos: gipiūras, žvyneliai, natūralus šilkas. Labai madingos glaustinukės, kelnaitės paaukštintu liemeniu. Vis labiau į madą ateina liemenėlės „be metalų“ - minkštos be metalinių lankelių.
Jei galėtumėte pasirinkti bet kokią garsiausią aktorę ir ją aprengti savo apatinių fotosesijai, kas ji būtų?
Kate Winslet! Aš dievinu jos grožį, moteriškumą, stiprybę.
Amerikietės dėvi gražius apatinius tik per pasimatymus, o prancūzės kasdien - esą tai suteikia pasitikėjimo savimi ir pakelia nuotaiką. Kokia Jūsų nuomonė apie tai? Tai - grožis priešingos lyties akims, ar rūpinimasis gera savijauta?
Aš manau, kad kiekviena moteris turėtų dėvėti gražius apatinius kasdien. Tai suteikia pasitikėjimo savimi. Mes turime puoštis dėl savęs, o ne dėl kitos lyties atstovų.
Sonata Lingerie modelis.
Ar dirbdama klausotės muzikos?
Nepatikėsite, bet mėgstu ramumą.
Ar susiduriate su kūrybiniais iššūkiais? Nepritrūksta įkvėpimo?
Ikvėpimo netrūksta, bet laiko - visada. Norėčiau, kad diena turėtų 48 valandas... Taip, problemų būna su medžiagomis, ypač prancūzų, nes gipiūras kaip tik madoje! Tai patikėkite! Aš sukūriau savo glaustinukes iš Solstiss gipiūro dar 2008 m., o šiomis dienomis visos žvaigždės siuvasi sukneles tik iš jo. Net Kate Middleton vestuvinė suknelė iš jo pasiūta. Tad audinys tapo brangesnis ir sunkiau gaunamas.
Iš ko semiatės įkvėpimo?
Turiu kažką tokio savyje, kai paimu medžiagą ir jau žinau, kas bus iš jos pasiūta. Piešti man niekada nereikia, spėju tik užsirašyti idėjas. Labai mėgstu lankytis medžiagų parduotuvėse. Ten galėčiau praleisti dienų dienas. O pirmoji mano kolekcija gimė keliaujant. Šiuo metu tokios galimybės neturiu, nes augantis verslas reikalauja daug laiko praleisti Londone.
Sonata Lingerie modelis.
Sakote, kad pirmoji kolekcija gimė keliaujant. Papasakokite apie šią kelionę?
Atidavusi darbui savo sveikatą, sugalvojau su savo buvusiu partneriu iškeliauti gyventi į Sardiniją, iš kur jis ir buvo kilęs. Gyvenimas saloje buvo pasakiškas. Vasara, geras maistas, vynas, jūra, wow- ko daugiau norėti! Išplaukdavom su laiveliu į jūrą, degindavomės, vartydavau madų žurnalus ir toks jausmas kildavo, kad noriu būti ten! Jau po keleto mėnesių pradėjau pasiilgti savo siuvimo mašinos. Popietėmis išsinešdavau siuvimo mašiną į terasą, nuo kalno stebėdavau jūrą ir siūdavau, siūdavau, kol gimė pirma kolekcija. Na o vėlų rudenį buvo laikas grįžti į Londoną, nes tik čia galėjau kažko pasiekti.
Esate sėkmės lydima moteris. Kaip ją prisiviliojote - atkakliu darbu? O gal kelyje pasitaikė sutikti tinkamus žmones?
Sėkmė?(šypsosi)Kiek į tą sėkmę darbo įdėta, keliais žodžiais neįmanoma apsakyti! Prireiktų knygą parašyti. Kiek aš dirbu, kažin, ar daug kas atlaikytų tokį krūvį. Pradėjau iš savo santaupų. Dirbau pilnu etatu, o turėdama minutę, sėsdavau prie verslo. Neturėjau žalio supratimo, ką daryti, kaip parduoti, nes tai irgi yra menas. O nieko nėra baisiau, kai skambini į parduotuves, o iš ten atšauna, kad tai labai gražu, bet jiems naujų dizainerių nereikia.
Viena iš sėkmės priežasčių tikriausiai ir buvo, kad nepasidaviau. Paskui po truputį durys pradėjo atsiverti: kažkas kažkur pastebėjo, pasufleravo kitam ir taip ėmė plėstis ratas. Atsidarius pirmoms durims, į visas kitas prisibelsti lengviau. Sutikau nuostabių žmonių - verslo konsultantų, marketingo atstovų, dizainerių, fotografų. Pripažįstu, kartais reikia būti tinkamu laiku tinkamoje vietoje. Kiekvienais metais pagalvoju, kiek daug jau pasiekiau. Praeina metai, pasižiūriu atgal ir matau, kad dar daugiau pasiekta.
Sonatos Rankinuką rasite čia>>>>>>>>>>>
