Sausio 6, 2017
Šaltį, badą ir patyčias iškentusios Londono lietuvės rankose – Chanel rankinės ir karalienių klubas
Dovilė Ilevičiūtė 4
Vigantės idėja - suteikti moterims galimybę pasijusti karalienėmis.

Yra moterų, kurios visuomet atrodo nepriekaištingai. Negi joms niekada nepasitaiko blogų plaukų, nagų, odos dienų? Negi nesinori neišsinerti iš jaukios medvilninės pižamos ar nuvalkioto, bet tokio patogaus megztinio? O į parduotuvę pirkti pieno nusliūkinti įšokus į sportines kelnes?

“Tikrai niekada nesinori”, - sako man Vigantė Lisauskienė, vizažistė, grožio klubo Queen V įkūrėja. Tad pasijaučiu šiek tiek nejaukiai, į susitikimą atkeliavusi užsimetus vilnonį megztinį, džinsus, be lašelio makiažo, plaukus susisukus į greitą kuodą.

Sėdim viena priešais kitą dvi priešingybės: aš ir ji – elegantiškai atkaukšėjusi ilgaauliais ikoniškais Stuart Weitzman batais virš kelių, įsisupus į prabangius kailius, dailia juoda suknele. O kai priešais mano akis kruopščiu raudonu manikiūru išlepinti nagai atvėrė tikrų tikriausią Chanel rankinę įtampos stulpelis šovė iki pat viršaus. Taip, brangiausi gyvenime dalykai yra visiškai nebūtini, bet juk norisi.

Šiandien Vigante galima žavėtis, pavydėti, visas tas prabangias rankines ir suknias vadinti tuštybės muge, bet ji, toli gražu, negimė su sidabriniu šaukšteliu burnoje. Jos istorija – tarsi šių dienų pelenės, emigrantės. Rankos, kuriose dabar Chanel ir Range Rover vairas, kažkuomet nardydavo Anglijos braškių laukuose ir kapodavo malkas. Dabar pati dukrą auginanti Vigantė vaikystę ir paauglystę praleido be tėvų. Juodžiausiais gyvenimo metais prausdavosi lediniu vandeniu, valgydavo keptuvėje paskrudintus sausus miltus, o kartais be maisto ištverdavo tris dienas.

"Noriu, kad visos moterys turėtų galimybę pasijausti karalienėmis", - Vigantė energingai dėsto planus apie Queen V klubą, kur moterys susiburtų ir dalintųsi ne tik makiažo ir grožio patarimais, bet drauge leistų laisvalaikį, keliautų, lankytų restoranus, muziejus.

Dabar save vadini Queen V, bet, kiek žinau, vaikystė buvo ne karališka.
Vaikystėje buvau užguitas vaikas, su klasiokais nebendravau, sėdėdavau arba pirmame, arba paskutiniame suole. Vaikai yra žiaurūs. Grįždavau iš mokyklos nusiminusi, nes mane skriausdavo. Labai. Dėl to, kad neturėjau tėvų, pinigėlių nebuvo. Skriausdavo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Sulaukdavau daug užgauliojimų iš mokytojų. Pamenu, kaip būdavo skaudu, kai mokytoja pabrėžtinai paklausdavo, ‘tai ar ateis tavo mama į mokyklą’, nors puikiai žinojo situaciją. Smulkmenos, bet per mano mažą širdutę rėždavo labai skaudžiai. Iki šiol atsimenu, kaip skaudėdavo ir kaip sau galvodavau, kad ‘aš jums dar parodysiu, išaugsiu labai geras žmogus’. Esu itin užsispyrusi. Toks žemaitiškas užsispyrimas nuo mažens mane veda pirmyn.

Bet žemaitiško akcento negirdžiu.
Aš gal šnekėt žemaitiška :-) Nors niekada stipriai nekalbu tarmiškai. Mano močiutė Kazimiera yra kilusi iš Aukštaitijos, tad perėmiau jos kalbos manieras. Keturiasdešimt metų ji gyveno Telšiuose, bet niekada nekalbėjo žemaitiškai. Beje, močiutė man labai panaši į Anglijos karalienę. Mūsų genai tikrai yra kažkokie aristokratiški.

Labai daug ir jautriai kalbi apie močiutę. Koks ryšys jus sieja?
Ji mane užaugino. Ją dievinu, ji - nuostabus žmogus. Ir labai stipri moteris: užaugo našlaitė, augino du sūnus, abu palaidojo. Sunkus buvo jos gyvenimas.
Labai mėgstam su močiute gerti kavą, valgyti ledus ir plepėti kartais iki vėlyvos nakties. Gaila, kad šiandien neturiu galimybės taip dažnai kaip norėčiau aplankyti Lietuvoje, o sveikata nebeleidžia jai atvykti pas mane į svečius į Londoną (bet džiugu, kad spėjau aprodyti šį miestą ne kartą). Lankydama ją ligoninėje nuperku kavos, ledų, atsisėdam ant lovos krašto ir plepam. Šlubuoja jos atmintis, tačiau atrodo, kad mane prisimena.

Vigantė su močiute Kazimiera. Vigantė su močiute Kazimiera.

Jei nesunku apie tai kalbėti – kaip atsitiko, jog augai be tėvų?
Tėtis mirė kai man buvo šeši metukai. O su mama tiesiog nebendravau ir nebendrauju iki šiol. Ji yra labai talentinga moteris, bet tiesiog neišnaudojo visų savo galimybių ir talentų.

Atrodo, kad iš močiutės paveldėjai stiprybę?
Kartais kai pagalvoju apie savo gyvenimą, kiek esu ištvėrusi – stebiuosi pati savimi. Buvo laikotarpių, kai daugiausiai tris kartus į savaitę valgydavau.

Kaip tai nutiko?
Man buvo penkiolika metų. Išvažiavau mokytis į Marijampolę, nes ten gyveno mama ir dvi sesės. Nenoriu apie tai daug kalbėti, aplinkybės susiklostė taip, kad teko gyventi vienai. Padėjo visiškai svetima moteris, kuri, sužinojusi mano istoriją, leido gyventi jos močiutės mediniame namuke. Tai buvo senas senas namas, langinės siekė žemę, vanduo – tik iš šulinio, jokių patogumų. Nei vienas mano klasiokas nežinojo, kad aš viena gyvenu. Pačiai buvo gėda prisipažinti. Visi kažkodėl susidarė įspūdį, kad esu išlepintas tėvų vaikas, nes taip save pateikdavau. Kad ir kaip būtų sunku niekada to neparodau. Niekam juk neįdomu, kad tu blogai gyveni.
Ta žiema buvo tokia šalta. Skaldydavau pašiūrėje rastas lentas. Miegodavau apsirengusi nuo galvos iki kojų, tik akis ir nosį palikdavau atvirus, sulankstomoje kėdėje, įsispraudusi prie pečiaus. Gyvenau virtuvėje, nes visas namas neįšildavo. Atsibusdavau apšerkšnijusiomis blakstienomis. Prasiskaldydavau ledą iš vakaro atsineštame vandens kibire, lediniu vandeniu nusiprausdavau ir eidavau į mokyklą. Pėsčiomis, kokias 45 minutes. Valgydavau miltus su vandeniu pakeptus ant sausos keptuvės. Buvo dienų, kada išvis nevalgydavau. Pragyvenau tame name visą žiemą.

Augini vienuolikos metų dukrą. Kaip tavo vaikystė įtakojo dabartinį gyvenimą, ar esi mama, kurios pati visuomet norėjai?
Dabar dukrai paauglystė, gan sunkus laikotarpis, bet ją dar vis vadinu savo mažyte. Stengiuosi kuo ramiau reaguoti į jos kaprizus ir užgaidas. Bet šiaip sutariame gerai. Taip, esu įsitikinus, jog aš - gera mama, švelni, bet kartu griežta ir teisinga.

Su dukrele. Su dukrele.

Ar prisimeni tą akimirką, kada tau kilo Queen V klubo idėja?
Visas savo klientes vadinu karalienėmis. Visuomet kartoju - 'tu mano karalienė, you are my queen'. Taip ir gavosi, labai spontaniškai. Ant V raidės karūna labai tinka. Aš esu Vigantė, aš esu karalienė V. Kiekviena moteris gali būti karaliene. Sulaukiau replikų – kaip drįstu save vadinti karaliene. Bet žmonės turi suprasti, kad tai ne aš, o mano sukurtus produktas, brand’as, kuris šiandien labai reikalingas moterims.

Esi, kaip sakai, užsispyrusi. O ko labiausiai bijai?
Visko bijau :-) Bijau sutemus viena vaikščioti, bijau požeminių aikštelių, bijau aukščio, greičio. Nesilankau vietose, kur jaučiuosi nesaugi. Bet baimes reikia nugalėti. Kai išsiskyriau pradėjau daryti daug dalykų, kurių anksčiau bijodavau, arba sakydavau, kad niekuomet nedarysiu.

Į Londoną iš Telšių atvykai prieš keturiolika metų, 2003-aiais, visiškai viena. Kaip nepabijojai tokios kelionės?
Tuomet buvau studentė, važiavau vasara padirbėti. Pirma mintis atvykus – ką aš čia veikiu? Esu labai smulki, mergaitiška, moteriška, norinti puoštis, vaikščioti pasitempus, o staiga reikėjo autis guminius batus ir eiti dirbti į braškių laukus. Bet nesureikšminau. Darbo tikrai nebijau, jei reikėtų ir dabar galėčiau tuose laukuose kapstytis. Labai sunkiai dirbau, bet neblogai uždirbdavau. Paskui atvažiavo vaikinas, pasipiršo ir likome Londone gyventi.

Su vyru išsiskyrėte po trylikos bendro gyvenimo metų. Skaudžiai ar draugiškai nutarėte gyventi savo gyvenimus?
Buvo visko, bet tikrai negaliu sakyti, kad jis blogas žmogus. Yra kaip yra ir nieko kitaip šiandien nekeisčiau. Turim dukrą, labai labai gerbiu kaip savo vaiko tėvą ir noriu gražiai sutarti. Viską stengiuosi išspręsti civilizuotai, nenoriu pyktis dėl vaiko – juk visą gyvenimą turėsime būti šalia jos: išleistuvės, šimtadieniai, gimtadieniai, vestuvės. Man nepatinka negatyvas ir blogos emocijos. Paskutinius tris metus jautėsi tiesiog įsikabinimas ir laikymasis, tad reikėjo apsispręsti. Žmonės skiriasi, nieko nepadarysi.

Peržvelgus kelis interviu atrodo, jog santuokoje gyvenai tarsi karalienė? Kaip yra iš tikrųjų?
Mes į Angliją abu atvažiavome studentai, abu dirbome. Aš nieko neturėjau ir jisai nieko neturėjo. Visą tai, ką mes dabar turime, uždirbome ir pasiekėme kartu. Nebuvo juk taip, kad atėjau pas jį gyventi. Vyrą paaukštino pareigose, vėliau jis ėmėsi statybų verslo. Gimus dukrai, tapau namų šeimininke, rūpinausi mažyle ir namais. Sau leisdavau absoliučiai viską – apkeliavau pasaulį, turiu kolekciją vardinių drabužių, batų, rankinių. Mano vaiko tėtis - labai darbštus ir protingas vyras, puikus pavyzdys kaip sunkiai dirbant galima susikurti gerą gyvenimą vien savo jėgomis.

Ar galima teigti, jog gyvenimą tarsi pradėjai iš naujo, išėjai iš komforto zonos?
Yra kaip yra. Niekada pinigų nesureikšminau, labai vargingai su močiute gyvenome. Bet man netrūko jos meilės. Ji mane išmokė visuomet tikėti gėriu ir eiti iškėlus galvą, nesižeminti prieš materialius dalykus. Savo karalienėms taip pat noriu perduoti žinią, kad materialūs dalykai nėra svarbiausi ir karalienė nėra ta, kuriai viskas paduota ant lėkštutės. Nebūtina turėti daug pinigų, kad jaustumeisi ir elgtumeisi tarsi karalienė. Manęs klausia, kas bus tame karalienių klube, aš atsakau ko nebus: jokių intrigų, nes žinau kaip lengvai moterys į jas įsivelia.

Ar į Queen V klubą kviesi vien lietuves?
Noriu suburti viso pasaulio moteris. Pradedu mažais žingsneliais, bet tikslai labai dideli. Aš taip tikiu savim! Noriu suburti komandą, kuri tikėtų manimi. Manau einu teisinga linkme, nes sutinku daug puikių žmonių.

Esi labai ryški moteris, dėmesio tau tikrai netrūksta. Kokių sulauki komentarų, komplimentų?
Komplimentų sulaukiu tikrai daug, visuomet malonu juos girdėti. Mums lietuvėms lengva Anglijoje išsiskirti iš minios gerąja prasme, nes esame susitvarkiusios, pasitempusios. Mane dažnai užkalbina, bet taktiškai atsakau, kad skubu ir tiek. Bet manau visiems geriausias jausmas komplimentų sulaukti iš mylimo žmogaus.

Makiažas, plaukai, apranga. Kiek laiko kiekvieną rytą praleidi prieš veidrodį?
Kiekvieną rytą užtenka pusvalandžio susiruošti, pasidaryti makiažą. Esu labai šviesaus gymio, neturiu nei blakstienų, nei antakių, todėl kiekvieną rytą atsikeliu ir juos paryškinu. Man patinka atrodyti nepriekaištingai, noriu būti geras pavyzdys dukrai ir kitoms moterims. Bet šiaip mano net plaukai niekada gyvenime nedažyti, nieko nėra dirbtino, tik blakstienas kartais sau leidžiu užsiklijuoti. Aš save myliu tokią, kokia esu.

Ar puoštis mėgdavai ir vaikystėje, kada gyvenimas buvo nelengvas?
Taip, labai. Iš tikrųjų labai džiaugiuosi savo genais. Mama visuomet buvo labai elegantiška ir moteriška, tai tą moteriškumą iš jos paveldėjau. Man moteris ir turi būti moteriška.

Iš ko ir kaip puošdavaisi, jei neturėjai net už ką pavalgyti?
Siūdavausi. Aš moku ne tik siūti, bet dar ir uogienes virti :-)

Kokiam vyrui vėl atiduotumei ranką ir širdį?
Mano gyvenimo ritmas toks įtemptas ir greitas, kad pati savęs nespėju vytis. Kol kas neatsirado tokio greito vyro. Vyras vienareikšmiškai turi būti labai vyriškas, džentelmenas ir lietuvis :-)

TRUMPAI
Dievinu..... savo dieną.
Siaubingai bijau... aukščio.
Nemėgstu... arogancijos.
Norėčiau turėti… labai daug ką, bet tai, toli gražu, ne materialūs dalykai.
Svajoju, kad.... visos pasaulio moterys būtų karalienės.
Labiausiai nusivyliau... supratusi kiek žmonėse yra pykčio.
Negaliu atsikratyti įpročio... garsiai juoktis.
Mėgstamas posakis… prisiekiu visom savo blakstienom.

Prisijungti prie Queen V ar rasti daugiau informacijos galite Facebook'o puslapyje: https://www.facebook.com/queenvclub/?fref=ts 

Straipsnio komentarai

  • Viska suprantu, bet nesuvokiu poreikio pirkti rankine uz £8000 kaip dukra lanko pacia prasciausia mokykla Bromley?
    Tiesiog galvoju easte susireiksminusi Vygante!
    Jei taip gerai gyvenote kodel mergaite nelanke privacios mokyklos?
    Gal todel Kad rankines ar batelems neliktu svaru:)
    4. Lina // Sausio 8, 2017 // 23:51
    3
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Smagu skaityti gražias istorijas. Šaunuolė!Sėkmės!
    3. Drąsos // Sausio 7, 2017 // 21:37
    1
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Saunuole. Suprantu ja, ji visko pasieke pati, zaviuosi. Labai uzdeganti istorija, niekada nereikia nuleisti ranku, reikia svajoti ir siekti savo svajoniu!
    2. Aldona // Sausio 7, 2017 // 19:40
    1
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Man si istorija kazkodel primine neseniai matyta filma Blue Jasmine, kur pagrindine heroje irgi vaidina labai reiksminga asmenybe.
    1. Julija // Sausio 6, 2017 // 21:03
    1
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Man si istorija kazkodel primine neseniai matyta filma Blue Jasmine, kur pagrindine heroje irgi vaidina labai reiksminga asmenybe.
    1. Julija // Sausio 6, 2017 // 21:03
    1
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Saunuole. Suprantu ja, ji visko pasieke pati, zaviuosi. Labai uzdeganti istorija, niekada nereikia nuleisti ranku, reikia svajoti ir siekti savo svajoniu!
    2. Aldona // Sausio 7, 2017 // 19:40
    1
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Smagu skaityti gražias istorijas. Šaunuolė!Sėkmės!
    3. Drąsos // Sausio 7, 2017 // 21:37
    1
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Viska suprantu, bet nesuvokiu poreikio pirkti rankine uz £8000 kaip dukra lanko pacia prasciausia mokykla Bromley?
    Tiesiog galvoju easte susireiksminusi Vygante!
    Jei taip gerai gyvenote kodel mergaite nelanke privacios mokyklos?
    Gal todel Kad rankines ar batelems neliktu svaru:)
    4. Lina // Sausio 8, 2017 // 23:51
    3
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Man si istorija kazkodel primine neseniai matyta filma Blue Jasmine, kur pagrindine heroje irgi vaidina labai reiksminga asmenybe.
    1. Julija // Sausio 6, 2017 // 21:03
    1
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Smagu skaityti gražias istorijas. Šaunuolė!Sėkmės!
    2. Drąsos // Sausio 7, 2017 // 21:37
    1
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Saunuole. Suprantu ja, ji visko pasieke pati, zaviuosi. Labai uzdeganti istorija, niekada nereikia nuleisti ranku, reikia svajoti ir siekti savo svajoniu!
    3. Aldona // Sausio 7, 2017 // 19:40
    1
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Viska suprantu, bet nesuvokiu poreikio pirkti rankine uz £8000 kaip dukra lanko pacia prasciausia mokykla Bromley?
    Tiesiog galvoju easte susireiksminusi Vygante!
    Jei taip gerai gyvenote kodel mergaite nelanke privacios mokyklos?
    Gal todel Kad rankines ar batelems neliktu svaru:)
    4. Lina // Sausio 8, 2017 // 23:51
    3
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Viska suprantu, bet nesuvokiu poreikio pirkti rankine uz £8000 kaip dukra lanko pacia prasciausia mokykla Bromley?
    Tiesiog galvoju easte susireiksminusi Vygante!
    Jei taip gerai gyvenote kodel mergaite nelanke privacios mokyklos?
    Gal todel Kad rankines ar batelems neliktu svaru:)
    1. Lina // Sausio 8, 2017 // 23:51
    3
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Man si istorija kazkodel primine neseniai matyta filma Blue Jasmine, kur pagrindine heroje irgi vaidina labai reiksminga asmenybe.
    2. Julija // Sausio 6, 2017 // 21:03
    1
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Smagu skaityti gražias istorijas. Šaunuolė!Sėkmės!
    3. Drąsos // Sausio 7, 2017 // 21:37
    1
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Saunuole. Suprantu ja, ji visko pasieke pati, zaviuosi. Labai uzdeganti istorija, niekada nereikia nuleisti ranku, reikia svajoti ir siekti savo svajoniu!
    4. Aldona // Sausio 7, 2017 // 19:40
    1
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti

Panašūs straipsniai