Rugpjūčio 20, 2015
„Londono Mamyčių” įkūrėja: „Svajonėms nėra ribų.”
Natalija Voronina
Aurelija teigė, kad būti mama emigracijoje nėra lengva. © Asmeninio archyvo nuotr.

Surrey miestelyje su vyru, dviemis dukrytėmis, šunimi ir kate jau šešioliktus metus gyvena psichologė, garsiosios Londono Mamyčių grupės įkūrėja Aurelija. Atvirame interviu su Londoniete jauna moteris dalinosi mintimis apie karjeros išgyvenimus, maksimalistinį gyvenimo būdą ir tai, ką jai reiškia prieš kelerius metus socialinėje erdvėje sukurtas projektas mamoms. 

Savo karjerai pasirinkote psichologijos kelią. Pasidalinkite mintimis, kodėl pasirinkote šią profesiją ir ką ji jums reiškia?

Visada mėgau leisti laiką žmonių apsuptyje, bendrauti su jais, ypač vaikais.  Nuo pat mažens domėjausi, kodėl žmonės elgiasi ir jaučiasi vienaip ar kitaip  mistinis jausmų ir emocijų pasaulis mane traukė. 

Būnant dešimties metų amžiaus netekau mylimo senelio. Nuo to laiko aš itin susidomėjau mirties ir gyvenimo santykiu ir tuo, kaip gyvenimiškų limitų suvokimas pakeičia žmogaus elgesį ir pasirinkimus. 

Atvykus į Jungtinę Karalystę pasirinkau psichologijos ir sociologijos bakalauro studijas Westminsterio universitete, o magistratūrą mokiausi gilindamasi į egzistencinę psichoterapiją Roehamptono universitete.

Egzistencinė terapija man reiškia daugiau nei darbą  tai skatinimas ir pagalba ne tik kitiems atrasti save, tačiau ir man pačiai save suprasti  lyg nesibaigianti kelionė. Tenka daug savęs atiduoti dirbant su įvairiais žmonėmis: nuo paauglių žalojančių save ar bandančių nusižudyti, vaikų su sutrikimais, suaugusių, kurie susiduria su skirtingomis šeimos problemoms, iki moterų, patyrusių seksualinį smurtą.  Kiekvienas klientas yra unikalus, tad mano darbas niekada nėra vienodas ar nuobodus.

Tikriausiai, nėra legva atsiriboti nuo išgirstų skaudžių išgyvenimų: grįžti į namus, pamiršti, tai ką išgirdote darbe, tai, kas slegia Jūsų klientus?

Psichoterapeutų darbas yra intensyvus ir reikalaujantis didelio atsidavimo bendraujant su klientais. Jungtinėje Karalystėje visi psichoterapeutai yra skatinami turėti savo terapeutus, taip pat pagalbos sulaukia iš darbovietės skyriaus vadovų. 

Kai pradėjau dirbti psichoterapeute, neretai būdavo sunku palikti klientų problemas terapijos kabinete. Pamenu, dirbdama su išprievartautomis moterimis Womens Trust centre ir girdėdama jų istorijas, neretai išliedavau klientų sukauptą pyktį ir neapykantą savo vyriškos lyties draugų atžvilgiu.

Įgijus patirties, išmokau palikti klientų problemas kabinete ir namo jų nebesinešu. Tiesa, kartais kokius naujus psichologinius žaidimus, sensorinius žaisliukus ar psichologines vaikams sukurtas programas išbandau ir namie. Kambariai tada tampa žaidimų terapijos zona.

Aurelija su dukrele. Asmeninio archyvo nuotr. Aurelija su dukrele. Asmeninio archyvo nuotr.

Pakalbėkime apie Jūsų socialinį projektą Londono mamytės. Kaip gimė idėja suburti emigracijoje esančias mamas į vieną būrį?

Besimokindama ir dirbdama Londone, as mažai laiko praleisdavau su lietuviais. Siauras, kelių labai artimų lietuvių draugių ratelis mane tenkino. 

Gimus pirmagimei, aš pajutau didelį norą suteikti mano dukrytei galimybę pažinti ne tik lietuvių kalbą, bet ir kultūrą. Kadangi nepažinojau daug lietuvių ir ypač lietuvių su atžalomis, nusprendžiau subūrti grupę Londono Mamytės

Nesitikėjau, kad tokia gausybė mamyčių prisijungs ir taip aktyviai dalyvaus. Smagiausia tai, kad Londono Mamyčių sukūrimo pradžioje mamytės rinkdavosi į organizuojamus susitikimus Londono centriniuose parkuose. Šiuose susitikimuose sutikau daugybę fantastiškai nuostabių mamų, su kuriomis bendrauju iki šiol. 

Smagu matyti, kad galiu pasitraukti į šešėlio pusę ir leisti kitoms mamoms prižiūrėti Londono Mamyčių grupę, organizuoti įvairius susitikimus. Taip pat džiugu, kad vis daugėja įvairių panašių grupių skirtingiems Londono rajonams.

Žinau, kad tarp grupės narių ne visada vyrauja taika ir ramybė, bet vis dėl to, dauguma mamų viena kitai pataria, pasidalina informacija, paskatina, išklauso.

Ką šis projektas suteikia grupės narėms?

Mamytės dažnai nežino, kas gyvena už kampo, prie šalia esančio parko ar žaidimų aikštelės. Londono Mamyčių dėka, mamos atranda kompanjones, kurios mielai susitiktų parke paplepėti ar išgerti kavos ir susirasti naujų draugų savo vaikams. Ypač tik ką atvykusioms mamoms ar mamoms su pirmagimiais Londono Mamytės suteikia galimybę jaustis bendruomenės dalimi, nes tapimas mama nėra vienas iš lengviausių gyvenimo momentų. Taip pat šioje grupėje dalyvauja mamos, kurios buvo pasinėrusios į karjerą ir darbus, o tapusios mamomis dažnai jaučiasi vienišos.

Londono Mamyčių susitikimo akimirkos. Asmeninio archyvo nuotr. Londono Mamyčių susitikimo akimirkos. Asmeninio archyvo nuotr.

Nemažai mamų yra parašiusios padėkos laiškus už šią grupę ir už tai , kad susirado ne tik draugių, bendraminčių, bet ir atrado pačios save. Jaučiamas didelis poreikis bendrauti, klausti, ieškoti, susipažinti,  prašyti, padėti viena kitai, žinoma, kartais reikia ir pasipykti. (juokiasi autr. past.) 

Norėtųsi daugiau tolerantiškumo šioje grupėje, nes visos mamos yra nuostabios savaip ir stengiasi būti pačios geriausios mamos, augindamos savo vaikus taip, kaip joms atrodo geriausiai. Dar norėtųsi mažesnės nuomonių konkurencijos ir daugiau supratimo ir pripažinimo, juk visos gali turėti savo nuomonę. 

Ko palinkėtumėte Londono Mamytės grupės narėms? 

Labiausiai norėčiau palinkėti  kūrybiškumo ir humoro jausmo: šios dvi savybės padeda lengviau surasti sprendimus kasdieninėms problemoms išpręsti. Linkiu santarvės, viena kitą suprasti, išklausyti ir palaikyti, būti atlaidesnėms sau ir kitiems, nes būti mama emigracijoje nėra lengva.

Turite puikią šeimą, dirbate mylimą darbą, užsiimate socialine Londono Mamyčių veikla. Ar tai yra apie ką Jūs svajojote? Ar esate laiminga? 

Laiminga? Manau, taip. Man patinka mano darbas, patinka smagiai leisti laiką su draugais prie laužo savo namo kiemelyje,  bet labiausia,  man patinka leisti laiką su savo šeima. 

Aš stengiuosiu, nugyventi šią dieną taip, kad rytoj nebūtų gaila numirti. Visada buvau maksimalistė ir mėginau išnaudoti visas galimas dienos minutes, nuveikiant ką nors naudingo ir įdomaus. 

Visgi šiuo metu bandau, kiek įmanoma daugiau laiko atrasti ramybei, atsipalaidavimui, šeimai. Tačiau tas tikrasis nenuoramiškas charakteris vis išlenda: jau kuriu naujus planus, susijusius ne tik su darbu, bet ir šeima. Planuojame su visa šeimyna už keletos metų iškeliauti savanoriauti socialiniuose projektuose padedant vaikams Lotynų Amerikoje ir Afrikoje. Svajonėms nėra ribų.

Aurelija su šeima. Vestuvių akimirkos. Asmeninio archyvo nuotr. Aurelija su šeima. Vestuvių akimirkos. Asmeninio archyvo nuotr.

„Londonietė” sveikina Jus, Aurelija, ir Jūsų vyrą su trečiomis vestuvių metinėmis! Būkite laimingi!

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai