Jungtinės Karalystės laukia nauja pradžia, tuo pačiu ir daug nežinomybės. Projektas Brexit dar tik prasideda, sausio 31-oji sutikta tiek su bereikalingu pesimizmu, tiek ir su perdėtu pozityvumu. Verslo pasaulyje dideli pokyčiai visada yra ir naujų galimybių metas. Per didžiausius perversmus ir per didžiausias krizes gimsta idėjos, naujos kompanijos, atrandamos nišos ir uždirbami milijonai. Tačiau neišvengiamai, daug įmonių atsiduria ties išlikimo ir išnykimo riba, tūkstančiai darbuotojų tampa pažeidžiami ir labiausiai paveikti pokyčių. Darbuotojų skatinimu besirūpinančios kompanijos „MIT Ventures - Employee Engagement“ verslo plėtros vadovė AISTĖ NAUJOKAITYTĖ šiuo nežinios kupinu laikotarpiu verslams pataria kaip niekad rūpintis darbuotojų gerove ir lojalumu.
Darbuotojų trūkumas
Nusprendus sukti Brexit keliu, nuo 2016-ųjų emigracija į Jungtinę Karalystę ėmė sparčiai mažėti. Dėl ekonominio nestabilumo ir Brexit eigos dauguma emigrantų pasirinko kitą šalį arba tiesiog nusprendė palaukti aiškesnės situacijos. Tuo tarpu darbo jėgos trūkumas JK išties pradėjo jaustis, ypatingai paslaugų sektoriuje, tokiose srityse kaip prekyba, pastatų valdymas, apsaugos darbuotojai ir panašiai. Įmonės susidūrė su darbuotojų trūkumo bei jų kaitos problema. „Tokiu atveju, darbuotojas pradeda diktuoti savo sąlygas rinkoje, jo paklausa milžiniškai išauga. Visiškai normalu, kad jis gali sau leisti šokinėti iš vienos įmonės į kitą dėl papildomo svaro per valandą. Verslai nesirūpina darbuotojų lojalumu ir net nesuvokia, kad, priklausomai nuo įmonės dydžio, tai jiems kainuoja šimtus tūkstančių svarų“, - situaciją komentuoja A.Naujokaitytė.
Pasak ekspertės, gyvename eroje, kurioje darbuotojui nebeužtenka pasiūlyti vien atlyginimo, pensijos ir atostogų. „Iš esmės dialogas darbo pokalbyje keičiasi ir darbuotojas turi daugiau derybinės galios. Manau, kad perdėtas baimės jausmas ir jaudulys, kurį jausdavome eidami į darbo pokalbį nyksta ir dauguma mūsų interviu metu tikimės išgirsti daugiau, nei kalbėti patys. Tačiau vis dar yra daug įmonių, kurios nesupranta, kiek kainuoja darbo kaita, kiek „know how“ išsineša kiekvienas paleistas darbuotojas ir kaip svarbu šiuo metu darbo rinkoje turėti kitokį požiūrį ir pasiūlyti daugiau. Patariu visoms kompanijoms atsižvelgti į savo darbuotojus. Nes prasidėjus turbulencijai, kiekvienas įmonės vadovas norėtų tikėti, jog padarė pakankamai, kad jo komanda atlaikytų smūgius ir tikrai nė vienas nesvajoja, kad darbuotojai išsilakstytų. Tuo ir skiriasi lyderiai nuo „Pono Direktoriaus“, - sako A.Naujokaitytė.
Paslaugų sektorius, jos teigimu, šiuo metu patiria didžiulį finansinį spaudimą. Brexit šešėlyje įsijungė turbo taupymo režimas, dažniausiai darbuotojo kišenės kaina: nekylantys atlyginimai, bonusų karpymas arba jų sustabdymas, komandos mažinimas, vadovų trūkumas. „Rezultatas toks, kad darbuotojas, neturintis tiesioginio vadovo, jaučiasi vienišas ir nemotyvuotas savo darbo vietoje. Verslui tai grįžta bumerangu, - komentuoja MIT Ventures verslo plėtros vadovė. - Ar tai būtų fabriko darbuotojas, ar parduotuvės kasininkas, visi jaučia vienodą įmonės šaltumą. Darbuotojai kalbasi, skundžiasi vienas kitam neturėdami jokios informacijos apie įmonės tikslus, planus, nežino, ar ji auga, ar stovi vietoje. Ne vienam teko apsipirki prekybcentryje pas nelaimingą pardavėją. Ar kada pagalvojote kokią žalą tai daro verslui?“
Sėkmės garantas
Darbdavio matematika labai paprasta: didelė darbuotojų kaita - lygu išlaidos. Tarkime, įdarbinti naują žmogų, kurio metinė alga apie £20 000, įmonei kainuoja apie 6000 - 8000 svarų. Pradedant nuo skelbimo ar agentūros kainos, kuri yra apie 15% nuo algos dydžio, baigiant žmogiškųjų išteklių resursais, interviu, apmokymais.
Darbdaviams į pagalbą skuba platformos, siūlančios pasirūpinti darbuotojų gerove bei motyvacija ir dažniausiai darbdaviui tai netgi nieko nekainuoja. A.Naujokaitytė pateikia pavyzdį: šiuo metu MIT kompanija dirba su klientu, kuris turi 150 darbuotojų paslaugų sferoje. Vidutinė darbuotojo alga yra apie £20 000 į metus, darbuotojų kaita prieš du metus buvo 33%. „Tai apie 50 darbuotojų, kurie keičiasi kas metus. Finansiškai - apie £400 000 papildomų išlaidų. Didžiulė suma, kurią galima būtų panaudoti daug efektyviau, gerinti darbo sąlygas arba investuoti. Per metus laiko mums pavyko sumažinti šios įmonės darbuotojų kaitą nuo 33% iki 13%. Vadinasi, sutaupėme klientui £244 000. Mes pasirūpiname, kad darbuotojai jaustųsi kur kas geriau tiek psichologiškai, tiek fiziškai, sukuriame aplinką, pagerinančią jų gyvenimą kas dieną“.
MIT sukurtas portalas suteikia įmonės darbuotojams prieigą prie jų pensijos, atlyginimo informacijos, tuo tarpu toje pačioje vietoje jie gali rasti 24/7 konfidencialią telefono liniją, kur suteikiama psichologinė pagalba, kvalifikuotus gydytojus, dirbančius visą parą ir tuo pačiu nuolaidas daugumoje parduotuvių ir įvairių paslaugų tiekėjų visoje šalyje.
Jungtinėje Karalystėje įmonės išleidžia milijonus svarų kas metus darbuotojų pensijų įmokoms. Tačiau didžioji dauguma darbuotojų, net nenutuokia, kokia suma yra jų pensijos krepšelyje, kiti nežino, kur ieškoti informacijos, treti net neįsivaizduoja, kas yra jų pensijos tiekėjas. „Tai kokia visa to nauda įmonei? Absoliučiai jokios, tas pats kas išmesti kelis milijonus svarų į konteinerį. O juk galima būtų nesunkiai įdiegti platformą, kurioje visą informaciją darbuotojas rastų greitai ir patogiai“, - aiškina darbuotojų gerove besirūpinančioje kompanijoje dirbanti lietuvė.
Žengti priekyje konkurentų norėtų kiekvienas verslas. „Kalbant su tiekėjais ar užsakovais, bandant laimėti projektus, įmonei aiškiai komunikuojant, kiek yra investuojama į darbuotojus, kokie jie yra laimingi ir motyvuoti dirbdami pas juos, kokia maža darbuotojų kaita ir kuo jūs pažangesni savo srityje – visa tai lemia verslo sėkmę. Ir jei jums dirbs lojalūs ir laimingi žmonės – ji beveik garantuota“, - įsitikinusi A. Naujokaitytė.
Norėdami sužinoti daugiau apie darbuotojų skatinimo programas rašykite ar skambinkite Aistei Naujokaitytei: [email protected] ar +447517994799.
