Rugsėjo 17, 2020
Brangiausi Anglijos automobiliai – lietuvės rankose
DOVILĖ ILEVIČIŪTĖTekstas: DOVILĖ ILEVIČIŪTĖ
© Foto: LAURA VI PHOTOGRAPHY

Geri automobiliai jus nuveža nuo taško A iki taško B. Ypatingi automobiliai – tai daugiau nei transporto priemonė. Jie, kaip čia pasakius, tiesiog pridaro rūpesčių. Juos reikia lepinti ir prižiūrėti tarsi neįkainojamus meno kūrinius. Jų vertė, kaip brandaus gero vyno, kartais auga su metais. O varomoji jėga – tai ne tik kuras, bet ir už vairo sėdinčių savininkų svajonės, nostalgiški prisiminimai, aistra ir besąlygiška meilė. Nusprendus įsigyti tokį automobilį dažniausiai klausoma ne proto, o širdies. Anglai tai vadina passion investment: investicija nebūtinai naudinga finansiškai, bet suteikianti džiaugsmo. Ir supras tik investavęs, kaip nuostabu nors kartą per metus klasikiniu Aston Martin leistis į savaitgalio kelionę.

Ypatingus, senus, retus ir beprotiškai brangius klasikinius automobilius anglų džentelmenai patiki lietuvės MONIKOS ŽIŽIŪNĖS rankoms. Moteris prieš ketverius metus įkūrė kompaniją 4MOTUNING LONDON ir užsiima automobilių interjero restauravimu. Visiškai vyrų dominuojamoje auto remonto ir priežiūros industrijoje, kaip sako Monika, pripažinimą ir pasitikėjimą ji užsitarnavo žingsnis po žingsnio. „Žinoma, dar ir dabar nauji klientai mane pamatę išsižioja ir nepasitiki: kaip ji ims ir išardys automobilio saloną. Bet kartais stebiuosi, kaip vyrai neišmano elementarių dalykų ir visiškai nesupranta apie automobilius“,  - juokiasi lietuvė. 

Naujas pasaulis

Atvykus į Grays rajone įsikūrusį garažą Monika narstė 60-ųjų Jaguar. „Šis sudėtingas tuo, kad yra europietiškas, ne angliškas, perdaryta greičio dėžė, centrinė įranga, tad bendradarbiauju su mechanikais, jie pjausto, virina, lanksto, kala visą pagrindą, o aš dedu dangas, kilimus, odą ir surenku visą saloną“, - pyškina lietuvė.

Kitą savaitę jos laukia visiškai naujas Volkswagen autobusiukas, paskui - septynioliktų metų Range Rover. „Dirbu ištisai. Bet kai darbą myli, jis tau įdomus, tikrai nesijauti nuolatinėje įtampoje. Į klientų žinutes atsakinėju ir atostogų metu. Džiaugiuosi gavusi kiekvieną naują užsakymą ir niekad nesakau ne. Esu restauravusi netgi lėktuvo fotelius ar antikvarinę sofą. Man įdomūs skirtingi dalykai, jei kažko nežinau, paieškau informacijos ir mokausi. Nekeliu nosies per aukštai, visi darbai man tinka“.

Sunkiausi „4motuning London“ įkūrėjai - fiziniai iššūkiai, kelti milžiniškas detales, sukti užrudijusius varžtus. „Visus darbus, kiek galiu, stengiuosi nudirbti pati. Esu labai užsispyrusi, viską man reikia atsukti, pragręžti, prapjauti, nušveisti. Bet kartais tenka paprašyti pagalbos, kad ir kaip nesinori“.

Buvusi panevėžietė automobilius tvarko ir restauruoja jau dvidešimtmetį. Tačiau klasikinių automobilių pasaulis jai atsivėrė tik atvykus į Angliją prieš penkerius metus. „Lietuvoje klasikinių automobilių yra labai nedaug, tad tokios galimybės neturėjau. Kaip ir dauguma emigrantų pradžioje dirbau kas papuldavo, kad išgyventi, bet nuolat dairiausi į automobilių sritį, o po pusės metų jau galėjau džiaugtis gavusi pirmuosius užsakymus“. 

Atrestauruoti senovinį automobilį užtrunka apie du mėnesius, kartais ir ilgiau. „Pirmus metus, kai atvažiuodavo klientas, išsirinkdavo brangiausią, baltą kaip sniegas odą, žinodavau automobilio vertę, rankos drebėdavo, kad tik nieko nesugadinčiau. Ilgainiui pripratau, koncentruojuosi į darbą ir savimi pasitikiu. Stengiuosi negalvoti apie automobilio kainą. Tiesiog žiūriu, ką galiu pataisyti, pakeisti ir patobulinti“.

Foto: LAURA VI PHOTOGRAPHY. Foto: LAURA VI PHOTOGRAPHY.

Pirmas įspūdis klaidingas

Šalia Monikos ofiso įsikūrusi klasikinių automobilių parduotuvė (showroom). Šią į muziejų panašią salę parduotuve sunku pavadinti ir paprasti lankytojai čia neužsuka. Blankioje šviesoje akinančiai spindi išblizgintas 1911-ųjų Rolls Royce Silver Ghost, kainuojantis £1 425 000. Kitoje eilėje rikiuojasi 1938-ųjų Jaguar SS100 (£750 000). Šalia 1964-ųjų Bentley S3 Continental Chinese Eye Convertible (£325 000). Net akį rėžiantis raudonas Ferrari tokioje draugijoje nesulaukia tiek dėmesio kaip pravažiuodamas Londono gatvėmis. Skirtingų metų, stilių, spalvų. Dominuoja Bentley ir Rolls Royce, kurie Anglijoje ypatingai vertinami. Garažo kampe stovi amerikietiškas kadilakas, mat jų gerbėjų, pasak Monikos, atsiranda vis daugiau. 

„4motuning London“ įkūrėja prisipažįsta kartais klaidingai galvojanti, jog apie būsimo klasikinio automobilio remontą kalbanti ne su jo savininku, o atstovu. „Ne vieną kartą apsirikau. Vis dar atrodo, kad atvykus pas klientą mane pasitiks išsipustęs dabita, prieš susitikimą jaudinuosi, nes žinau, kad žmogus - neeilinis.  Duris atveria paprastas, šiltas vyriškis, nutrintais batais ir kasdiene apranga. Bet jo garaže – keli klasikiniai automobiliai“. 

Prie angliškos arbatos puodelio anglų džentelmenai lietuvei beria numylėtų automobilių istorijas. „4motuning London“ klientai dažniausiai 6­0 – 70 metų, jaunystėje tik pasvajoti galėję apie automobilius, kuriuos gali sau leisti įsigyti dabar: jie tokio automobilio troško visą gyvenimą ir tai tampa nebe transporto priemone, bet jaunystės prisiminimais, nostalgija.

Pokalbiai niekada neapsiriboja restauravimo darbais ir kaina. Pašnekesiai vyksta valandą ir ilgiau. „Temos, žinoma, apie automobilius. Kartais klientai pasakoja ir apie savo šeimą. Bet dažniausiai - apie esamas ir buvusias mašinas, ar kiek jų turi, kur su kokiom važiuoja. Labai įdomu klausytis, be to, lengviau suprasti, ko jie nori ir tikisi“.

Istorijos kartais net komiškos. Karališkos šeimos mėgstamą Rover automobilį turintis anglas lietuvei didžiuodamasis pasakojo, kaip su misis (žmona) ir numylėtu automobiliu šeštadienio vakarą išsiruošė pavakarieniauti. Restorane vyko tikras sujudimas: keliems automobiliams teko pasitraukti, nes didžiuliam Roveriui neužteko vietos. Porą pasitiko restorano savininkas, pasiūlė geriausią staliuką, visi fotografavosi prie įspūdingo automobilio. Pakeliui namo automobilis sugedo. Nestandartinei transporto priemonei prireikė nestandartinių techninių paslaugų, kurių laukti teko kelias valandas. Namus pasiekė tik gilią naktį, pavargę ir išsekę. Po tokios romantiškos kelionės žmona dar ilgai vyrui bambėjo, kad gal pats laikas Roverį parduoti. 

„Įsivaizduoji, Monika, ji manęs nesupranta! Kaip aš galiu parduoti savo kūrinį? Guodėsi man tada klientas. Ir nusprendė, kad nepaisant nesklandumų, vakaras vis tiek buvo fantastiškas. Anglai nestokoja humoro jausmo. Pradžioje buvo sudėtinga bendrauti dėl kalbos barjero, bet dabar labai smagu“, - juokiasi.

Jei klasikinio automobilio trokštama vien todėl, kad tokį turi kaimynas ar draugas - teks nusivilti, įsitikinusi lietuvė. Reikia aistros, nes kitaip 50 – 60 metų menantys jie tik vargins, nes priežiūra – nesibaigianti, daugybė išlaidų ir rūpesčių. Garažuose, kuriuose jie laikomi, įrengti kondicionieriai, drėgmės ir šilumos santykis bet kokiu sezonu turi išlikti nepakitęs, o automobiliu pasivažinėjama tik kelis kartus metuose, ypatingomis progomis. 

„4motuning London“ neapsiriboja vien klasikiniais automobiliais. Sulaukia ir nemažai tautiečių, norinčių gražiai įsirengti statybų ar pervežimo kompanijų autobusus (vanus), pakeisti interjerą, kompanijos logo išsiuvinėtų ant pagalvių, odinių salonų. „Dažniausiai pamirštu veidus, vardus, balsą, žmogų bet prisimenu automobilį“, - sako M.Žižiūnė.

Noras tobulėti

Automobilių restauravimo pasaulyje Monika prieš dvidešimt metų atsirado labai paprastai – iš noro užsidirbti. Jau paauglystėje ji siuvo ne sukneles lėlėms, o automobilių interjero detales. „Niekada nelankiau specialių kursų ar mokyklų, visko išmokau pati“.

Monikos tėtis pagrindiniame valstybiniame Panevėžio autoservise tvarkė rusiškų automobilių interjerus. Šešiolikos metų paauglę viliojo laisvės ir nepriklausomybės galimybė: juk kai esi dar beveik vaikas ir turi bent šiek tiek nuosavų pinigų, atrodo, pasaulis po tavo kojom. 

„Karts nuo karto tėvukui pagelbėdavau, bet greitai pabėgdavau, nes darbas atrodė nuobodus ir neįdomus. Užkabino, nepriklausomybės jausmas, užsidirbus pinigų. Po metų kitų padėdavau vis daugiau, išmokau naujų dalykų, gaudavau rimtesnių darbų, ne tik siūdavau, bet ir ardydavau. Vartydama automobilių žurnalus ėmiau derinti interjero spalvas, atradau daug skirtingų odos rūšių. Klientams galėjau siūlyti naujoves ir pamačiau, kad šiame nuobodžiame darbe galima atrasti labai daug įdomių dalykų. Tėvukas dirbo pagal senas tradicijas ir technologijas, aš domėjausi naujovėmis, važinėjau į Rygoje organizuojamas specialias parodas, atradau daug naudingų parduotuvių didžiuosiuose Lietuvos miestuose, Vilniuje, Kaune“.

Noras tobulėti nedavė ramybės. Supratusi, kad dirbdama su tėčiu nieko naujo neišmoks, užsispyrusi mergina išsinuomojo patalpas ir atidarė savo kompaniją. „Iš dalies tapau tėčio konkurentė“, - juokiasi. Automobilių rinka Panevėžyje nebuvo didelė, bet klientų užteko, kompanija gyvavo net 12 metų. „Pagrinde dirbau su automobilių perpardavinėtojais. Automobilių kultūra Anglijoje ir Lietuvoje labai skiriasi. Visur vairuotojai nori puošti savo transporto priemones, tik čia gali investuoti daugiau“.

Monika su šeima.

Lietuvoje pajamos nuolat svyravo. Su trimis vaikais į Londoną Monika atvyko prieš penkerius metus. „Sunkus laukė etapas. Ypatingai pirmas pusmetis. Ir darbo paieškos, ir mokyklos, ir anglų kalba. Berniukams buvo ypač nelengva, nes Lietuvoje jie jau lankė mokyklą. Dukrai tebuvo trys metukai. Labai padėjo mano brolis ir sesuo, kurie Anglijoje gyveno jau dešimtmetį. Man visuomet patiko ši šalis, atvažiuodavau atostogų ir vis kirbėdavo mintis, kad Anglijoje automobilių rinka – nesibaigianti. Namuose jaučiausi jau po pusmečio, adaptavausi greitai. Tik vaikai gal po poros metų nustojo sakyti, kad nori į Lietuvą. Dabar juos supa draugai, anglų kalba nebe problema. Lietuviškumą taip pat noriu išlaikyti, namuose bendraujame lietuviškai, stengiuosi neįterpti į sakinius angliškų žodžių“. 

Iš didelės, šešių vaikų šeimos kilusios Monikos tik viena sesė likusi Lietuvoje. Kiti išsibarstę po pasaulį – Švediją, Vokietiją. „Grįžti į Lietuvą minčių neturiu. Jaučiuosi namuose. Nesutikau nė vieno anglo, kuris demonstruotų, kad čia mes nelaukiami. Mano klientai visi išsilavinę, kultūringi, tikri anglų džentelmenai, kurie vertina mano darbą. Niekur nesu sulaukusi tiek komplimentų darbui kiek Anglijoje. Pradžioje labai stebėdavausi kaip taip galima – vairą apvilkau, o jie jau giria, kad turiu auksines rankas. Stovėdavau ir raudonuodavau, kol pripratau“. 

Nesibaigiančių užsakymų lavinoje lietuvė stengiasi surasti laiko ir kitiems pomėgiams. Laisvalaikiu mėgaujasi temperamentingais salsa šokiais, su vaikais dievina išvykas į gamtą, pasivažinėjimus dviračiais. „Greenwich – mano mėgstamiausias Londono kampelis, kuriame labai gerai matosi metų kaita. Pavasarį - rožinė alėja. Rudenį - margi lapai. Kiekvieną sezoną atrandu nuostabių spalvų“.

TRUMPAI

Dievinu... keliones.

Labiausiai bijau... prarasti jėgas. 

Nemėgstu... melagių.

Norėčiau turėti… daugiau laiko.

Svajoju, kad.... turėsiu savo nuosavus namus.

Labiausiai nusivyliau... netikrais žmonėmis, kurie apsimeta kuo neesa.

Negaliu atsikratyti įpročio... greitai važiuoti.

Facebook @4motuning-London

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai