Gegužės 7, 2012
Praktika: ar verta dirbti nemokamai?
LONDONIETĖ,
© Kadras iš kino filmo "Ir velnias dėvi Pradą"

Pastaraisiais metais Didžiojoje Britanijoje gerokai išaugo nemokamai praktiką atliekančių jaunų specialistų skaičius (angl. intern). Absolventai visada veržėsi atlikti praktiką (angl. internship, work experience), kad ir nemokamą, politinėse organizacijose, žiniasklaidoje ar mados industrijoje, bet paskutiniu metu siūlomų stažuočių skaičius visoje Jungtinėje Karalystėje gerokai išaugo. Kai kurios įmonės praktikantams moka padorų darbo užmokestį, kai kurios apsiriboja tik kelionių išlaidų kompensavimu. Neapmokamų praktikų temą gvildena careerbuilder.co.uk. 

Atrodytų, jog nuosavo laiko aukojimas siekiant įgyti praktinių įgūdžių ir taip pasiruošti tolesnei karjerai, yra visiškai normalus sprendimas. Tačiau Tanya de Grunwald, absolventų tinklaraščio „Graduate Frog“ įkūrėja, teigia, kad ne visada viskas yra taip, kaip atrodo. Pasak jos, dažniausiai praktikantai yra tokie patys komandos nariai, kaip ir pilnu etatu dirbantys darbuotojai – vienintelis skirtumas yra tas, kad už savo pastangas jie nieko negauna. „Esu girdėjusi istorijų, kaip universitetą baigę žmonės atliko praktikas šešiose ar septyniose skirtingose darbovietėse ir iki šiol nesulaukė nė vieno apmokamo darbo pasiūlymo. Didžiausia klaida yra sutikti dirbti be jokio atlygio – taip jaunimas sąmoningai nuvertina savo darbo kainą“, - aiškino T. de Grunwald.  

„Interns Anonymous“ atlikto tyrimo duomenimis, 26 proc. stažuotojų praktikas atliko trijose ar daugiau darboviečių, o 39 proc. praktikos laikotarpių tęsėsi tris mėnesius ar ilgiau.  Kai kurių tyrimų duomenis, šiais metais per 250 tūkst. jaunuolių yra pasiryžę dirbti nemokamai tam, kad įgytų patirties. Tai netgi paskatino naujų įmonių steigimąsi, kurios tarpininkauja tarp darbdavių bei praktikos ieškančio jaunimo.  

Londone esanti įmonė „Inspiring Interns“ - viena iš jų. „Inspiring Interns“ skaitmeninės rinkodaros bei viešųjų ryšių vadovė Hannah Lawrence palaiko praktikos idėją. Pasak jos, praktika yra naudinga tiek praktikantams, kurie įgyja būsimai karjerai reikalingų žinių, tiek ir įmonei – praktikantai iš savo pusės siūlo šviežias idėjas bei jaunatvišką entuziazmą. Esą daugumai darbdavių priimti praktikantą apsimoka finansiškai, be to taip galima geriau pažinti būsimą darbuotoją ir įvertinti jo kompetenciją prieš pasiūlant pasirašyti darbo sutartį. Tačiau ji pabrėžia, kad praktikos laikotarpis turi būti skirtas mokymuisi ir patirties sėmimuisi. „Praktikantas nėra pilnu etatu dirbantis darbuotojas“, - teigia H.Lawrence.  Per trejus metus jos kompanija praktikos vietas padėjo susirasti 1500 jaunuolių ir esą 65 proc. jų po praktikos pasirašė darbo sutartis.  

Taigi, kur ta riba tarp praktikanto ir nemokamos darbo jėgos? „Praktikantui gali būti skiriamos tam tikros užduotys, tačiau jei jis negauna užmokesčio ir jam patikimos atsakingos pareigos, jo vaidmuo organizacijoje tampa tokiu pačiu kaip ir mokamo darbuotojo“, - aiškina H.Lawrence. Pasak jos, jei praktikantas negauna atlyginimo, jam nebūtina būti ofise ir jam negali būti skiriamos nuobaudos už vėlavimą ar pravaikštas.  Žiniasklaida visada buvo viena entuziastiškiausiai praktikantų atžvilgiu nusiteikusi industrijų. Nacionalinė Žurnalistų Sąjunga (National Union of Journalists, NUJ) yra iškėlusi reikalavimus praktikantams mokėti bent jau minimalų atlyginimą – kol kas tai dar netapo norma.  

NUJ atstovę Fioną Swarbrick šiuo metu labiausiai neramina praktikantų padėtis žurnaluose: paskutiniu metu gerokai padaugėjo nemokamas praktikas vietas siūlančių įmonių. Pasak jos, tai lėmė etatų mažinimas ir išlaidų karpymas – dažnai šiuose leidiniuose yra minimalus darbuotojų skaičius ir redaktoriams praktikantai tampa išeitimis iš sunkios finansinės situacijos. Ji teigia suprantanti tokį redakcijų pasirinkimą, tačiau įspėja, kad dažnai tai tampa tiesiog žmonių išnaudojimu – esą kartais praktikantai dirba tiek pat, kiek ir etatiniai darbuotojai, gauna mažai paramos, o praktikai pasibaigus su jais darbo sutartis nėra pasirašoma.  

Deja, kartais vienintelis kelias siekti karjeros yra pirma tapti nemokama darbo jėga, ypač tose srityse, kuriose konkurencija yra didžiulė (pvz. žiniasklaida, mada ar politika), dėl to ieškantys darbo neatmeta ir nemokamos praktikos skelbimų. „Jei svarstote nemokamos praktikos galimybę, prieš tai patarčiau išmėginti visus įmanomus būdus apmokamam darbui susirasti. Kai kurios kompanijos yra pasiruošusios mokėti savo praktikantams – ne vien dėl to, kad nemokamas darbas yra nelegalus, bet ir dėl to, kad darbdaviai jaučia savo pareigą“, - kalbėjo Tanya de Grunwald.  

Kad ir ką nuspręstumėte – imtis neapmokamos praktikos ar ne – visada atminkite, kad jus gina įstatymai, o praktikos laikotarpiu užmegzkite kiek galima daugiau pažinčių, kad užsitikrintumėte darbo sutartį praktikai pasibaigus. O jei jaučiatės išnaudojami – nebijokite tiesiog pasitraukti. 

 

Raktažodžiai: StudentaiJKLJSuniversitetaimokslaspraktika

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai