Liepos 11, 2021
IT’S COMING HOME. Anglijos lietuvių šeimos gyvenimą diktuoja futbolas
DOVILĖ ILEVIČIŪTĖTekstas: DOVILĖ ILEVIČIŪTĖ

Nors Lietuva ir krepšinio šalis, tačiau daugelio Anglijoje gyvenančių lietuvių širdis užkariavo futbolas. Šįvakar jie drauge su visa šalimi stebės lemiamą Anglijos ir Italijos rinktinių kovą EURO 2020 finale. ‘It’s coming home’, įsitikinusi Londone gyvenanti SACEVIČIŲ šeima:  keturiolikmetis KASPARAS – vienas iš nedidelės grupės lietuvių berniukų, žaidžiančių geriausiose Anglijos futbolo akademijose. Jo vyresnėlis brolis KRISTUPAS studijuoja sporto psichologiją vieninteliame futbolo mokslams dedikuotame universitete Anglijoje, University Campus of Football Business (UCFB), įsikūrusiame garsiame Londono Wembley stadione. Savo sūnus kelyje į futbolo pasaulį visokeriopai palaiko tėtis ERLANDAS ir mama RITA. Šių lietuvių šeimai futbolas jau seniai tapo aistra ir gyvenimo būdu. 

Talentų paieškos

Šviesiaplaukis berniukas kaip vijurkas sukasi futbolo aikštėje. Jo smūgiai stiprūs, greiti ir tikslūs. Keturiolikmetis Kasparas – vienas iš nedidelės grupės lietuvių berniukų, žaidžiančių geriausiose Anglijos futbolo akademijose. „Matau tiek daug talentingų lietuvių vaikų žaidžiančių parkuose. Jų tėvai net neįsivaizduoja, kokios didžiulės galimybės atsivertų, jei tik jie pasidomėtų ir skirtų laiko, padėtų vaikams. Noriu juos visus įkvėpti ir pasidalinti mūsų šeimos sukaupta patirtimi. Ką gali žinoti, galbūt šie vaikai ateityje garsins Lietuvos vardą“, - sako jaunąjį futbolininką į treniruotes lydintis tėtis.

Futbolas į lietuvių šeimos gyvenimą atkeliavo vyresnėliui Kristupui pradėjus lankyti treniruotes. „Dabar daug ką darytume kitaip. Tuomet neturėjome žinių bagažo, svarbiausias kriterijus buvo, jog klubas įsikūręs netoli namų, visiškai nežinojome kaip ir ką rinktis. Todėl suprantame, kaip sunku visose peripetijose susigaudyti ir kitiems“, - prisimena Erlandas ir šypsosi kalbėdamas apie gyvenimo svečioje šalyje pradžią. 99-ieji, skurdi anglų kalba, ribotos finansinės galimybės, mokslų spragos. „Buvom tarsi mikimauzai, o pirmą kartą pamačius futbolo stadioną atrodė, kad patekau į kosmosą, savaitę negalėjau atsigauti“, - juokiasi jis.

Kasparas su futbolo pasaulio žvaigždėmis. Kasparas su futbolo pasaulio žvaigždėmis.

Šiandien Erlando ir Ritos išeivių karta jau kitokia. Daugelio istorijos panašios: pradžia nuo nulio, juodas darbas, gyvenimas susigrūdus nuomojamose mažuose kambarėliuose ir didelis noras sukurti geresnę ateitį sau ir vaikams. Tad dabar iš ‘pasimetusių mikimauzų’ jie išaugo į pasitikinčius verslininkus, baigė mokslus, įgijo profesijas, sukūrė sėkmingas karjeras.

Šiandien jau penkis metus Arsenal klube besitreniruojančio jaunėlio Kasparo talentą fizinio lavinimo pamokų metu pastebėjo vadinamieji futbolo skautai iš West Ham akademijos. Tuomet jam buvo penkeri. Kairia koja žaidžiantis, be galo judrus berniukas atkreipė talentų ieškančių profesionalų dėmesį. „Anglijoje tokios talentų paieškos yra įprastos, - pasakoja Erlandas. - Skautai lanko mokyklas, stebi vaikus. Jei kažkuris krenta į akį, tuomet kalba su mokytojais ir prašo tėvų kontaktų. Visai netikėtai galite sulaukti laiško, jog jūsų vaiku domisi futbolo asai“.

Chelsea, Arsenal, West Ham, Fulham, Tottenham – penkios garsiausios Anglijos futbolo akademijos, kuriose galimybė profesionaliai treniruotis ir žaisti suteikiama apie 20-čiai vaikų kiekvienoje amžiaus grupėje. Futbolo šalyje galimybės susijusios su šiuo sportu didžiulės. Tačiau ir konkurencija negailestinga. Patekti į profesionalias akademijas yra be galo sunku. Pasak mamos Ritos, niekas vaikų nelaukia išskėstomis rankomis, o jei pavyksta, talento ar aplinkybių dėka, neišvengiamai tenka susidurti ir su pavydžiais žvilgsniais ar replikomis. Išlikti tokioje konkurencingoje aplinkoje labai sunku, tad futbolas ne vienintelis žaidimas, kuriam tenka ruoštis ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Reikia stiprios skūros, laikyti sukandus dantis ir išmanyti visas, kartais ir nerašytas taisykles.

Kasparas vyriškai santūrus, pavargęs po treniruotės, tad kukliai šypsosi, kai paklausiu, koks jausmas, atsidurti geriausių Anglijoje futbolo akademijų gretose. „Geras“, - galiausiai per šviesius plaukus ranka perbraukia talentingasis lietuvis ir pasidalina svajone ateityje tapti centro puolėju. 

Tuo tarpu Kasparo tėvai dega noru dalintis sūnaus istorija. Nes tai įkvepia ir užkuria kitus. Nes jie nori, jog lietuviai burtųsi. Nes planuose netgi įsteigti futbolo bendruomenę. Taip pat nepamiršti ir Lietuvos, palaikyti glaudžius ryšius, bendrauti ir padėti talentams gimtinėje. Galiausiai, kuris tėtis ar mama nesididžiuoja savo vaikų pasiekimais? Rita juokiasi, kad sūnus nesustodamas davėsi kaip velniukas ir futbolą žaidė jau būdamas pilve, o vėliau išskirtinai judrus berniukas nuolat atkreipdavo dėmesį. Šiandien futbolo aikštėje Kasparą mačiusieji jį lygina su garsiu Čekijos rinktinės Juventus saugu Pavelu Nedvedu. Tiek fiziniais duomenimis, tiek žaidimo stiliumi. 

Ypatingos sąlygos

Sulaukus laiško iš futbolo skautų Sacevičių šeimoje gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Griežtas režimas, treniruotės savaitės dienomis ir rungtynės savaitgaliais, nuolatinis judesys ir rutina, kurios nesilaikant karjera futbolo aikštėje gali likti nepasiekiama svajone. Keisti gyvenimo būdą tokiais atvejais tenka ne tik vaikui, bet ir tėvams, kurie vardan atžalų ateities aukoja ne tik savo laiką, bet ir darbus, keičia gyvenimo kryptį ir būdą. Vežioti vaikus iš/į treniruotes tenka nuolat, darbo dienomis ir savaitgaliais. Mūsų pokalbio metu Anglijoje dauguma mėgavosi ilguoju savaitgaliu (bank holiday) ir retai pasitaikančiais puikiais orais. Ritos ir Erlando draugų šeimos patraukė su palapinėmis į Škotiją, tačiau jiems kvietimo teko atsisakyti ir pasukti jau iki skausmo pažįstamais keliais – į futbolo mokyklą. „Sunku, išties labai sunku. Ir net nežinai, kas laukia ateityje. Sėkmė negarantuota, - pečiais gūžčioja Rita. – Bet juk vaikai – prioritetas. O jei nepavyks? Bent jau žinosime, kad padarėme viską, ką tuo metu galėjome“.

Rita su sūnumis Kasparu ir Kristupu. Rita su sūnumis Kasparu ir Kristupu.

Mokslai futbolo akademijose visiškai nieko nekainuoja, šalyje sudarytos ypatingos sąlygos talentingiems žaidėjams. Vaikai juose laikomi profesionaliais sportininkais ir prie jų rutinos prisitaiko netgi mokyklos, vieną ar net kelis kartus per savaitę išleidžiančios futbolininkus į mokslus akademijoje.

Jaunieji akademijų moksleiviai aprūpinami visais reikiamais atributais nuo galvos iki kojų, apmokamos netgi kelionės į užsienio šalis ir tėvams grąžinamos išlaidos už kurą, jei šie vaikus vežioja į treniruotes. Rita ir Erlandas pripažįsta, jog sunku atsispirti galimybei dar labiau skatinti ir palaikyti vaiką, tad papildomos išlaidos neišvengiamos, samdomi treneriai, mokama už pamokas. Su futbolo akademija Kasparas apkeliavo jau kone pusę pasaulio, lankėsi Europoje, JAV, Azijoje. Kelionės vaikams nieko nekainuoja. Tačiau jei lydėti itin trokšta tėvai – jiems tenka viskuo rūpintis patiems.

Tiek Rita, tiek Erlandas vienareikšmiškai sutinka, kad be paties vaiko aistros, noro, begalinio užsispyrimo ir juodo darbo net atkakliausių tėvų pastangos nueitų perniek. „Kasparas yra kovotojas, jis turi stiprų charakterį“, - šypsosi abu. Nedidukui, vienam iš žemiausių komandoje futbolininkui stengtis ir dirbti tenka trigubai daugiau už bendraamžius. Išlikti sunku, tačiau fizinių duomenų trūkumus kompensuoja begalinis noras ir ryžtas, kuris nelieka nepastebėtas.

Mūsų pokalbio metu šeima sėdėjo tarsi ant adatų - Kasparas laukė gyvenimą keičiančio verdikto. Kas du metus futbolo akademijose besitreniruojantiems berniukams atkeliauja laiškas, kurį atplėšiant dreba širdis: release (atleistas) arba retain (paliktas). Atleidimo diena. Įsivaizduokite vaiką, kurio svajones laiško turinys gali pakelti į naujas aukštumas arba visiškai sugniuždyti. Jam pasiūloma dar keliems metams treniruotis akademijoje arba kuo malonesniu tonu apgailestaujama, kad pratęsti kontrakto klubas negali. „Priežasčių ‘kodėl’ nepateikia. Žinoma, vaikui skiriamas dėmesys ir parama, patariama bandyti laimę kitose mokyklose, tikinama, kad ji atleidžia ne todėl, kad šis prastas žaidėjas“, - pasakoja tėtis Erlandas. Tokiai žiniai vaikui būtina pasiruošti psichologiškai. Kasparas žvelgdamas į šoną ir santūriai šypsodamasis tikino, kad tikrai nieko baisaus jei sutartis dar dviems metams nebus pratęsta. Bet tik jis vienas žino, kas dėjosi jo viduje. 

RETAIN. Praėjus savaitei po mūsų pokalbio džiugia žinia pasidalino Kasparas.

Futbolo psichologija

Kristupui siekti profesionalaus futbolininko karjeros nepavyko, tačiau tuo meilė šiam sportui nesibaigė: lietuvis studijuoja sporto psichologiją vieninteliame futbolo mokslams dedikuotame universitete Anglijoje, University Campus of Football Business (UCFB), įsikūrusiame garsiame Londono Wembley stadione. Kasparą jis palaiko ir padeda ne tik kaip brolis, bet ir kaip mentorius bei psichologas.

Nereikia stebėtis, jog sportas, ypatingai komandinis, kaip futbolas ar krepšinis sukelia tokias aistras ir pritraukia būrius fanų. Žmonių noras priklausyti grupėms ir kova už būvį bei teritoriją – užfiksuota visų mūsų prigimtyje. Tad sportas, tarsi taikus karo reiškinys – kova, kurioje laimėtojais nori tapti visi. “O laimėjus tavo būriui (komandai), žinoma, ir tu pats tampi laimingesnis, daug labiau savimi pasitikintis, stipresnis ir fiziškai, ir psichologiškai”, - aiškina Kristupas.

Kristupas studijuoja sporto psichologiją vieninteliame futbolo mokslams dedikuotame universitete Anglijoje, University Campus of Football Business (UCFB), įsikūrusiame garsiame Londono Wembley stadione. Kristupas studijuoja sporto psichologiją vieninteliame futbolo mokslams dedikuotame universitete Anglijoje, University Campus of Football Business (UCFB), įsikūrusiame garsiame Londono Wembley stadione.

Šiuo metu, kai artėjant lemiamoms rungtynėms emocijos liejasi per kraštus, Kristupo patarimai gali praversti daugeliui. Pasak būsimojo sporto psichologo, užvaldžius aistroms padėti gali kvėpavimo pratimai. “Giliai įkvėpkite ir iškvėpkite kelis kartus. Toks pratimas padeda nusiraminti”, - moko jis. Jei jūsų komandai šįkart nepavyko, prisiminkite, kad gyvenime yra ir kitų dalykų, ne tik futbolas. Užsiimkite jums malonia veikla, klausykitės muzikos, pažiūrėkite filmą ar paskaitykite knygą. 

Mokėti reikia tiek laimėti, tiek ir pralaimėti. Kristupo teigimu, bet kokiu atveju būtina išlaikyti pagarbą priešininkams. “Jei laimėjote, džiaukitės pergale, bet prisiminkite, jog kitąkart galite atsidurti ir kitoje barikadų pusėje. Jei nepasisekė ir pralaimėjote – pasveikinkite priešininkus, pasimokykite iš klaidų ir ruoškitės kitoms rungtynėms”.

Stebėdami futbolo žaidimą, daugelį taktikų galime pritaikyti ir gyvenime. “Sėkminga komanda yra ne ta, kurioje kiekvienas žaidžia sau ir nori tapti žvaigžde, bet ta, kurioje vyrauja komandinė dvasia. Geras perdavimas toks pat svarbus kaip ir įvartis, gal net svarbesnis. Tad ir gyvenime, padėkite laimėti kitiems ir būkite dėkingi tiems, kurie padeda jums siekti pergalės”, - sako Kasparas.

Rūpi futbolas Lietuvoje

„Ar atsimeni, tėti, kai žiūrėdavai krepšinį“? Tokį klausimą Erlandui juokaudami kartais užduoda sūnus. Krepšinio aistros ir žali sirgalių marškinėliai Anglijos lietuvių šeimoje šiandien reti svečiai. Tačiau aktyvų gyvenimo būdą mėgstantys lietuviai neapsiriboja vien futbolu, laisvalaikis ar atostogos visuomet vyksta judesyje, ištraukiamas futbolo, krepšinio ar rankinio kamuolys, teniso raketės. Mama Rita pasakoja jaunystėje žaidusi rankinį. Erlandas – krepšinį.

Bet koks sportas – suartina, sujungia ne tik šeimas, bet ir skirtingas kultūras, skirtingus žmones. “Futbolas mums atvėrė nuostabių naujų pažįstamų ratą, sutikome daug gerų žmonių, bendraujame su kitais futbolininkų tėveliais“, - sako Erlandas ir išvardina visą būrį lietuvių, kuriems taip pat pavyko įsitvirtinti 5 geriausiose Anglijos futbolo mokyklose: Matas Klimas (Tottenham Hotspur), Dovydas Sasnauskas (Chelsea), Airidas Golambeckis (West Ham).

Erlandas dega idėja burti lietuvius į bendrą futbolo klubą Anglijoje, o tuo pačiu patirtimi dalintis ir su tėveliais bei vaikais Lietuvoje. „Juk kiekvienam sporte, kiekvienoje srityje kartais trūksta tik paskatinimo ir užvedimo ant kelio. O tokie vaikai pavyzdys ir kitiems, jog verta daugiau sportuoti, ne tik laiką leisti prie kompiuterio“. „Jei matote, kad vaikas judrus, talentingas, pasistenkite užmegzti kontaktus, prieikite prie parkuose žaidžiančių vaikų tėvelių, klauskite, domėkitės. Yra klubai, kurie leidžia išbandyti jėgas spardant kamuolį, tad paieškokite jų“, - patarimais dalinasi ir Rita.

Futbolas - Anglijos lietuvių šeimos laisvalaikis ir gyvenimo būdas. Futbolas - Anglijos lietuvių šeimos laisvalaikis ir gyvenimo būdas.

Futbolo aistruolius liūdina, kad Lietuvoje šis pasaulyje pirmaujantis sportas gan apleistas. Tačiau optimizmo nestokojantys tautiečiai įsitikinę, kad situacija ateityje keisis į gerą. Juk auga nauja karta, nauji talentai. 

Dvigubą pilietybę turintis Kasparas duoda pažadą: jei tik bus galimybė jis būtinai atstovaus Lietuvą. Ir galbūt į tėvų gimtinę parveš pirmąją futbolo čempionato taurę. 

Kaip sakoma - tik svajotojai gali nuversti kalnus. 

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai