Lapkričio 8, 2008
Esu lietuvis. Ir viskas.
JURGITA VEČKYTĖ, 1
© Londonietė

Apie  krepšinį, muziką, lietuvišką dvasią ir vaikiną, subūrusį lietuvius viename populiariausių Londono sporto barų...

Kad lietuviams olimpiados metu bus specialiai transliuojamos krepšinio varžybos Sports Cafe daugelis negalėjo patikėti. Juk ne taip jau ir seniai šį Londono centre įsikūrusi barą Lietuvos krepšinio fanai gerokai apniokojo: sulaužytos kėdės, sudaužytos stiklinės, išvartyti stalai. Tad nenuostabu, kad nedrąsiai tautiečiai rinkosi į istorijomis apipintą vietelę. „Labai norėjau stebėti varžybas, bet kartu ir labai bijojau, nežinojau, kokie žmonės susirinks. Kad būtų drąsiau, pasikviečiau draugų“, - prasitarė mergina, pasipuošusi lietuviškų atributų išmargintais marškinėliais. Baimės pamažu nebeliko. Renginio iniciatorius  EVALDAS GIRSKUS džiaugėsi, kad rytais, vakarais, o kartais ir naktimis lietuviai rinkosi į Sports Cafe palaikyti savo šalies komandos. Labai norėjosi daugiau sužinoti apie vaikiną, subūrusį lietuvius viename populiariausių Londono sporto barų. „Ką apie mane rašyti? Esu lietuvis. Ir viskas“, - nusijuokė Evaldas. Vis dėlto sutiko pasikalbėti su Londoniete.  

Kaip kilo idėja surinkti lietuvius krepšinio varžybas stebėti Sports Cafe?

Šiaip man labiau patinka futbolas...Bet jau daugelį metų gyvendamas Londone kartu su artimiausiais draugais stengiuosi stebėti svarbiausias sporto varžybas, kuriose dalyvauja Lietuva. Ne visas pavyksta pamatyti, nes Anglijoje sporto barai dažniausiai transliuoja tik futbolą, regbį ar kitas anglų mėgstamas sporto šakas. Tik gerų kontaktų dėka pavykdavo suorganizuoti mūsų krepšininkų ar futbolininkų rungtynių transliacijas praeityje, tačiau dažniausiai tik siauram draugų ratui. Visada turėjau svajonę suburti didesnį Lietuvos fanų būrį - juk kartu „sirgti“ už Lietuvą daug smagiau! Man pasisekė, kad šiais metais šiai idėjai išplėtoti susivienijome su JKLJS, kurie turėjo panašią viziją. Daugelį metų pažįstu atsakingą Sports Cafe darbuotoją, todėl svarstyti dėl susibūrimo vietos ilgai neteko. Sports Cafe yra pačiame Londono centre, tai vienas žinomiausių sporto barų mieste, nebijojome, kad lietuvaičiai pakeliui pasiklys. Be to, baras pasiryžo susirinkusius nustebinti lietuviškais pusryčiais ir lietuvišku alumi.

Koks jausmas pasibaigus rungtynėms? Ar viskas gavosi kaip norėjai, įsivaizdavai?

Kai kažkas baigiasi, visada šiek tiek liūdna. Pasiilgstu šurmulio, jaudulio prieš svarbias rungtynes. Gaila, kad mano prognozės, jog Lietuva laimės bronzą neišsipildė. Iki paskutinių dienų buvau tikras, kad Lietuvos komanda yra viena galingiausių ir tikrai gali laimėti medalius. Liūdna, kad vyrams tiesiog neužteko jėgų...Kita vertus, džiaugiuosi ir ketvirtos vietos laimėjimu. Manau, tai didelis pasiekimas tokiai mažai šaliai kaip Lietuva.


Kas labiausiai įsiminė iš renginio?

Sunku išskirti atskirus epizodus, visos renginio akimirkos man brangios. Pavyzdžiui, vos neverkiau, kai išplėšus pergalę iš Rusijos, visa salė ėmė sutartinai dainuoti 'Trys milijonai', sveikinti vienas kitą, skanduoti Lietuvos vardą. Šių rungtynių pergalė man buvo ypač saldi – maudžiausi šampane. Džiaugiuosi, kad šias akimirkas pavyko nufilmuoti – nors ir ne pačios geriausios kokybės vaizdo klipą galima pažiūrėti youtube.  Maloniai nustebino, kad lietuviai tokie vieningi, jau seniai buvau nematęs tiek daug lietuviškos atributikos.

Ar tikėjaisi, kad susirinks tiek žiūrovų?

Tikėjausi, kad žmonėms idėja patiks ir kad tikrieji Lietuvos fanai tikrai susirinks, nepaisant to, kad dalis rungtynių vyko paryčiais ar darbo metu. Žinojau, kad ne visi gali pasiimti laisvą dieną tam, kad žiūrėtų krepšinį. Todėl nuoširdžiai norėčiau padėkoti visiems atėjusiems, buvo smagu matyti tuos pačius veidus kelias dienas iš eilės. Dar labiau džiaugiuosi, kad dauguma atėjusių buvo tikrai linksmi ir įdomūs žmonės – pats nesitikėjau, kad susirasiu naujų draugų, tačiau po renginio su keletu sirgalių iš tikrųjų susibičiuliavau. Ei, linkėjimai Adrijui ir Virgiui! Didelis ačiū visiems, kas susirinko, ačiū už trispalves ant skruostų, lietuviškas dainas ir palaikymo šūkius – be jūsų šis renginys nebūtų buvęs toks įsimintinas. Ir, žinoma, esu dėkingas savo artimiems žmonėms už palaikymą ir supratimą.

Iš kokio Lietuvos krašto esi?

Gimiau ir užaugau Vilniuje. Londone gyvenu jau dešimt metų.

Kiekvieną Londonas pasitinka savaip. Kaip Anglijos sostinė sutiko tave?

Nepatikėsit, bet tą dieną, kai nusileidau Londone, nelijo. Pagalvojau, geras ženklas.

Papasakok apie savo darbą Londone.

Dirbu vienoje didžiausių pasaulio kino studijų Paramount Pictures. Taip taip, galiu gauti pakvietimą į garsiausių filmų premjeras. Tik kad retai šia galimybe pasinaudoju. Daug labiau negu filmai man patinka muzika. Tačiau džiaugiuosi galimybe susitikti su garsiausiais kino režisieriais, filmų prodiuseriais ir panašiai. Iš talentingų žmonių visada yra ko pasimokyti.

Tavo laisvalaikis.

Didžiąją dalį mano laisvalaikio užima muzika. Nuo vaikystės groju pianinu, kuriu muziką, turiu šiokią tokią savo kūrybos įrašų kolekciją. Kartais, būna, pusę dienos praleidžiu dirbdamas prie vienos melodijos. Duodu paklausyti draugams, sako, patinka. Svajoju, kad mano muziką įvertintų profesionalai,  vieną dieną norėčiau savo kūrinį įrašyti  profesionalioje studijoje.  Galvoju, kad būtų smagu suburti bendraminčių kompaniją, galbūt galėtumėme kartu muzikuoti, pasimokyti vienas iš kito. Tai vienas iš svarbiausių ateities planų.

Kur šiuo metu gyveni?

Ar žinote tokį rajoną St.Reatham? Ten ir gyvenu. Man patinka pietų Londonas, praleidau čia pusę savo gyvenimo metų Londone. Galbūt esu pripratęs prie jaukaus savo buto, o gal man patinka, kad visus aplinkui pažįstu...

Ką patartum lietuviui gyvenančiam JK?

Jei trumpai, patarčiau nepamiršti, kad Londonas yra miestas, kuriame iš tiesų galima įgyvendinti savo svajones ir pasiekti tikslus. Jei tikrai nori, tau pasiseks! Kalba patirtis.

Tavo gyvenimo filosofija.

Aš tikiu, kad viskas, kas atsitinka, turi priežastį. Kiekvienas mūsų kuria savo gyvenimą ir yra atsakingas už savo veiksmus.

Kuo save lepini?

Braškiniais jogurtais.


Kuo gyveni šiuo metu? Gal planuoji naujų renginių?

Praūžusi olimpiada ir pavykęs Sports Cafe renginys paskatino rimčiau imtis idėjos suburti Lietuvos fanus. Galvoju, jog būtų smagu visiems dažniau susirinkti ir galbūt ne tik varžybų stebėti, bet ir suorganizuoti vieną kitą vakarėlį ar koncertą. Nereikia bijoti būti lietuviu, atvirkščiai, reikia didžiuotis ir mylėti savo šalį. Visuomet stengiuosi pabrėžti, kad esu iš Lietuvos. Norėčiau paraginti tuos, kurie galvoja panašiai, susisiekti su manimi. Juk kai mes kartu, mes vieningi, mes jėga. Galite rašyti man el.paštu [email protected].  Mes už Lietuvą, mes už sportą, mes už gerą laiką! 

Ilgokai gyveni Londone. Ar pasidalintum savo mėgstamomis vietomis? Kur kviestum tėvus, draugus, kolegas, merginą?

Turiu keletą mylimų vietų Londone. Su tėvais gal nueičiau angliškų pusryčių į Builder‘s Arms Kensington‘e – tai tipiškas angliškas pub‘as su fantastiška atmosfera ir geru maistu. Su draugais mėgstu leisti laiką Clapham‘o Lost Society – man patinka jų sodas, ypač vasarą, ten švenčiau savo praeitą gimtadienį. Merginą palepinčiau ištaiginga vakariene St. Martin‘s Lane Hotel esančiame restorane Asia de Cuba – lankiausi ten kelis kartus: man patinka restorano interjeras ir muzika, geras maistas, puikus aptarnavimas. Kolegas nuolat vilioju į Vilnių.

Papasakok apie Anglijoje sutiktus lietuvius.

Kiekvienoje šalyje gali sutikti įvairių žmonių, tikiu, kad ir lietuvių yra gerų ir blogų. Tačiau juk kriterijai, pagal kuriuos žmones priskiriame vienai ar kitai grupei, dažnai yra individualūs. Nesu tas, kuris gali teisti. Esu sutikęs daug įvairių žmonių, kiekvienas jų, mano manymu, yra kažkuo ypatingas. Sutikęs lietuvius visada bandau juos užkalbinti, susipažinti. Pavyzdžiui, per šias krepšinio varžybas sutikau daug puikių lietuvių, tikrai nuostabių žmonių.

Ar planuoji grįžti į Lietuvą?

Kad ir kaip myliu savo šalį, dėl asmeninių aplinkybių kol kas neplanuoju grįžti. Dar laukia keletas neįgyvendintų svajonių, nepasiektų tikslų. Bet tikiu nuostabia Lietuvos ateitimi, žinau, kad norėčiau, jog Lietuvoje gyventų mano vaikai. Tikiu, kad Lietuva ateityje bus vieninga ir stipri šalis!

 

Raktažodžiai: lietuviai jklaisvalaikis

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta