Povilas (Paul Pure) įpratęs kalbėti garsiai – vos tik jam pasirodžius, rami popietė kavinėje iškart pagyvėjo. Turbūt dar neatsigavo po siautulingos nakties viename garsiausių Londono naktinių klubų „Ministry of Sound“. Tačiau tai ne vienintelė vieta, kur Povilą galima pamatyti už DJ pulto, todėl teiraujuosi, kokiais keliais klajoja jis pats ir jo vadovaujama DJ grupė „Dirty DiscoTech“.

- Kaip atsidūrei „Ministry of Sound“?  
- Visi sutiksim, kad Londonas yra galimybių miestas, bet be pažinčių ir čia sunkiau judėti į priekį. Visada ieškau tinkamų žmonių, kontaktų, kurie galėtų atverti duris į trokštamus naktinius klubus, kaip, pavyzdžiui, „Ministry of Sound“. Paprastai nepakanka vien į rankas įbrukti savo muzikos kompaktą nepažįstamam vadybininkui ir aš pats, tiesą pasakius, to niekada nedariau. Visuomet stengiuosi plėsti pažinčių ratą ir, aišku, tobulinti savo muziką, programas.  
 
- Žinau, kad šis naktinis klubas nėra tavo didžiausias pasiekimas, sausakimši lietuviški vakarėliai Londono centre irgi skamba ne ką prasčiau. Ką gali papasakoti apie lietuvių organizuotą „Spring Awakening“, per kurį driekėsi dviejų valandų eilės?   
- Tiesą pasakius, aš pats jo neorganizavau, bet prisidėjau. Tuomet didžiausia žvaigždė buvo Jazzu, per kurios koncertą šokių salėje turbūt nebuvo laisvo centimetro. Žinoma dalyvavo ir daugiau vokalistų, didžėjų bei mūsų DJ grupė „Dirty DiscoTech“. Jausmas buvo lyg staiga pakliuvus į naktinį Vilniaus gyvenimą, turbūt tik su barmenais nebuvo galima lietuviškai susikalbėti. Tame vakarėlyje ne vienas nustebo sutikęs senų pažįstamų veidų iš Lietuvos. Laukiančiųjų minios įrodo, kad lietuvis nuo lietuvio Londone visai nebėga, atvirkščiai – mes puikiai sugebame linksmintis kartu, todėl „Spring Awakening“ tikrai sulauks tęsinio. 
 
- Girdėjau, jog tavo vakarėliai vyksta ir kur kas karštesnėje aplinkoje nei Londonas.  
- Jachta, keletas didžėjų ir didžiulė vakarėlių liūtų kompanija viduržemio jūroje netoli Ibizos krantų... Aplinka tikrai kaitinanti. Kartą į metus organizuojame vakarėlius Ibizoje. Jau dabar visi gali planuoti trumpam pasprukti nuo londoniško oro įsigydami kelialapius į rugsėjo 15-22 d. vyksiantį sezono uždarymo vakarėlį. Žinoma, esu kaitinęs šokių aikšteles ir ant kranto - „Es Paradis“, „Cafe del Mar“ ir kituose klubuose. 
 
- Ar pasitaikė pavojingų vakarėlių, kai kas nors peržengė ribas besisvaigindamas?  
- Tragiškų istorijų neturėjome. Kai organizuojame vakarėlį, mūsų ir naktinio klubo pareiga pasirūpinti apsauga ir aš stengiuosi padaryti viską, kas priklauso nuo manęs. Bet visi žino, kad naktiniai klubai neatsiejami nuo narkotikų. Privatūs vakarėliai, skirtingai nuo naktinių klubų, neturi griežtų apsaugos taisyklių, todėl praėjęs pro apsaugą, gali pamiršti daugelį ribų, nes viduje visi daro ką nori: vartoja narkotikus, mylisi, tik muštynės netoleruojamos. 



- Kokiuose Londono naktiniuose klubuose pats linksminiesi?  
- Man naktiniai klubai yra darbas ir to visiškai pakanka, laisvalaikio ten neleidžiu. Juk didžėjai ir taip linksmybes puikiai suderina su darbu. Vietoj to geriau pasikviečiu būrį bičiulių į gamtą, kur daug erdvės dieninėms pramogoms, iškyloms. 
 
- „Dirty DiscoTech“ populiarumas nenustoja traukti naujų pažinčių. Ar sunku rinktis draugus tavo aplinkoje?  
- Neneigsiu - nėra lengva. Labai daug draugų atsirado, kai pradėjau groti garsiuose Londono klubuose, organizuoti vakarėlius. Tuomet atrodo, kad esu visiems reikalingas. Bet tai daugiau draugystės su mano sceniniu vardu, realybėje draugų ratas siauresnis ir pastovesnis. Apskritai, pastebėjau angliškos ir lietuviškos bičiulystės skirtumą, kuris, tikriausiai daugeliui gerai žinomas. Lietuviai yra pavydūs žmonės - bando apšmeižti, supykdyti su kitais. Be to, jie nori šlovės tik sau. O anglai elgiasi atvirkščiai: jei jiems gerai sekasi, dar kviečiasi aplinkinius jungtis, dalintis sėkme. 
 
- Kokie yra maloniausi privalumai didžėjaus karjeroje?  
- Merginos (juokiasi). O jei rimtai, pats geriausias privalumas - užvaldyti publiką, stebėti, kaip ši reaguoja į mano veiksmus - staiga sumažintą garsą ar netikėtai perjungtą kūrinį.  
  - Ką kartais sunku pakelti? Kaip tave veikia naktinis gyvenimo ritmas?  

- Nesijaučiu per daug jo paveiktas, nes vakarėliai vyksta daugiausia savaitgaliais ir jau vėliausiai antradienį išsiruošiu į darbą. Kai vakarėlyje tenka prie pulto stovėti iki 8val. sekmadienio ryto, atsigauti geriausiai padeda masažinės vonios, pirtys. 
 
- Vadinasi muzika nėra tavo pagrindinė veikla? Kuo dar užsiimi?  
- Čia atvažiavau vos baigęs mokyklą užsidirbti pinigų, dar negalvodamas apie didžėjaus karjerą, todėl pradėjau dirbti staliumi. Kai apsisprendžiau, ko noriu, nelengvas darbas padėjo kastis svajonės link - įsigijau muzikos aparatūrą, įsirengiau studiją. Kadangi daug maloniau stovėti už pulto nei kalti vinis į sieną, vos tik muzika padės pakankamai užsidirbti pragyvenimui, visus įrankius sudėsiu į dėžę. Nesu nei pirmas nei paskutinis, pradėjęs nuo sunkių darbų. Skirtumas tas, kad kai kurie iš mūsų čia atvažiavę pamina svajones, pamiršdami nesibaigiančias Londono galimybes, o aš priklausau prie tų, kiekvieną dieną išnaudojančių, kad jas pasiektų. 

- Ir per šiuos kelerius metus nebuvo akimirkų, kada norėjosi nuleisti rankas?  
- Niekada neabejojau nė akimirkos. Tai mano mylima veikla, kuriai negailiu laiko ir tikrai matau, kur tobulėti. Noriu ateityje užsiimti vien DJ veikla - vakarėlių organizavimu ir reklama, muzika,  mėgautis vėlyvais rytais, vaikščioti po parduotuves… 
 
- Vadinasi tai tau nėra vien laikinas linksmybes garantuojanti gyvenimo būdas? Kaip ilgai save matai už DJ pulto?  
- Savo karjeroje turiu daug planų ir tai nėra vos kelerių metų darbas. Tik po daugelio metų didžėjai užsitarnauja aukščiausias vietas pasaulio geriausiųjų šimtuke, kuris, aišku, yra ir mano svajonė. Prieš tai norėtųsi užkariauti tokius Ibizos gigantus kaip „Amnesia“ ir stiprinti mūsų ketveriukės „Dirty DiscoTech“ vardą, kad jis kiekvienam reikštų garantuotas linksmybes privačiuose vakarėliuose ir gerai žinomuose naktiniuose klubuose.