Balandžio 15, 2021
Biomedicinos mokslų daktarė: „ruoškitės skiepams taip, kaip ruoštumėtės svarbioms sporto varžyboms“
DOVILĖ ILEVIČIŪTĖTekstas: DOVILĖ ILEVIČIŪTĖ

Jei šiuo metu gavote kvietimą skiepytis nuo Covid-19 viruso – ruoškitės vizitui taip, kaip ruoštumėtės svarbioms sporto varžyboms, pataria biomedicinos mokslų daktarė, vyresnioji imunologijos dėstytoja De Montfort universitete RŪTA FURMONAVIČIENĖ. Moksliškai įrodyta, kad sau tik padėsime gerai išsimiegodami, pailsėdami ir entuziastingai nusiteikdami. O jei pasireiškia šalutiniai poveikiai – neskubėkite kaltinti vaistų ar vakcinų, nes galbūt kalčiausias yra jūsų gyvenimo būdas: rūkymas, alkoholis, nutukimas, netinkama mityba bei stresas. 

„Šiuo metu vakcina yra geriausia priemonė apsiginti nuo viruso. Tad reikia džiaugtis, kad galime šia pažanga pasinaudoti“,  - sako dr. R. Furmonavičienė. Mokslininkė nuramina tuos, kurie baiminasi, jog vakcina sukurta taip greitai: darbai tokios vakcinos technologijos kūrimo srityje prasidėjo prieš du šimtus metų, kada buvo atrasta RNR genetinė medžiaga. Ir jau bent dešimt metų yra atliekami bandymai pagaminti vakciną, apsaugančią žmoniją nuo daugelio ligų ir virusų. Prieš kelis metus tokia vakcina pritaikyta melanomos vėžio gydymui. 

„ Be abejonės, nežinomybės faktorius yra kaip ir bet kur, bet to nereikėtų baimintis. Juk taip yra su kiekviena procedūra. Mes negalime garantuoti 100% efektyvumo. Bet šiuo metu nėra geresnės apsauginės priemonės nuo Covid-19,  - sako ji. - Ši situacija suteikia mums galimybę susimąstyti ir pajusti, kiek mes glaudžiai susiję vieni su kitais, kokie esame trapūs ir mirtingi ir kaip svarbu mums vienas kitą saugoti“.

Rūta, ar jūs jau pasiskiepijote? Kokia vakcina, jei taip, ir ar jautėte kokius nors šalutinius poveikius?

Taip, Astra – Zeneca vakcina. Birželio pradžioje turėčiau gauti antrą dozę. Kalbant apie šalutinius poveikius, tikrai nejaučiau nieko blogo, bet aš labai laukiau vakcinos, buvau entuziastingai nusiteikusi, leidau sau pailsėti, gerai išsimiegoti prieš ir po skiepo. 

Jūs jau daugelį metų žvelgiate į žmogaus imuninę sistemą ir esate minėjusi, kad einant skiepytis svarbūs net ir mūsų įsitikinimai ir nusistatymai. Ar gali būti, kad jei vakciną priėmi nusiteikęs priešiškai, tai ji nelabai ir veikia? 

Absoliučiai taip. Ir aš labai noriu, kad žmonės susidarytų teigiamą, ramią nuomonę ir ruoštųsi vakcinacijai tarsi ruoštųsi sportinėm varžybom arba operacijai. Sau tik padėsite būdami geros nuotaikos ir puikios fizinės būklės. Moksliškai įrodyta, kad mūsų visas organizmas ir sveikata labai priklauso nuo gyvenimo būdo ir biologinių ritmų. Tarkim, jei skiepytis eisite neišsimiegoję, jūsų antikūnių lygis gali būti žymiai mažesnis ir maksimalus efektas nebus pasiektas. Kai esame prastos nuotaikos, išsiskiria streso hormonai, į kuriuos reaguodamos bakterijos gali išaugti daug labiau. 

Ar reikia nerimauti, jei po vakcinos nesijaučiate 100% puikiai?

Žinoma, nerimą kelia bet koks nemalonus pojūtis ir nežinojimas, ką tai reiškia. Nerimauti nereikia, bet būtinai reikia skambinti savo gydytojui, jei tai kažkokia neįprasta reakcija. Įprastų reakcijų sąrašą rasite Anglijos NHS tinklapyje. 

Vakcinų nuo Covid sulaukėme gan greitai ir dar nemokamai! Atrodo, kad turėtume tik dėkoti mokslininkams ir džiaugtis, tačiau daugelis nuogąstauja, kad ‘kodėl taip greitai, ar buvo atlikti išsamūs bandymai, ar tikrai mes patys nesame tie bandomieji eksponatai?

Galiu labai nuraminti. Darbai tokios vakcinos kūrimo srityje prasidėjo jau kažkur prieš du šimtus metų, kada buvo atrasta RNR genetinė medžiaga. Ir jau bent dešimt metų yra atliekami bandymai pagaminti vakciną, apaugančią nuo daugelio ligų ir virusų. Prieš kelis metus tokia vakcina pritaikyta melanomos vėžio gydymui. Tad darbai vyksta jau ne vieną dešimtmetį. Šiuo metu yra galimybė daugiau apie tai kalbėti ir mokslinę kalbą išversti į visiems suprantamą, kad viskas būtų aiškiau ir ramiau. Tai juk ne vieno mokslininko sukurtas produktas, o tarptautinės didžiulės pastangos, daugelio metų darbo vaisius. Tai yra tikras proveržis, ši vakcina jau išbandyta ir vėžiui, ir kitoms ligoms. 

Nors ir turime aiškių įrodymų, kad skiepų nauda yra daug didesnė už galimus nepageidaujamus reiškinius, vis dar kyla daugybė ginčų. Aplink mus sklando įvairiausi mitai apie vakcinas: kad ji keičia mūsų DNR, kad sukelia autizmą. Šiuo metu itin dažnai tenka girdėti nuogąstavimus, kad juk mes nežinome ilgalaikio vakcinos efekto – t.y. galbūt kažkoks negalavimas pasireikš po kurio laiko? 

Be abejonės, nežinomybės faktas yra kaip ir bet kur, bet to nereikėtų baimintis. Juk taip yra su kiekviena procedūra. Mes negalim garantuoti šios vakcinos 100% efektyvumo kaip ir nei vienos kitos procedūros. Bet šiuo metu nėra geresnės apsauginės priemonės nuo Covid-19.

Dar vienas iš dažnai girdimų argumentų – juk negali viena vakcina tikti visiems. Kaip įmanoma viena vakcina paskiepyti ir jauną, ir seną, neatsižvelgiant į dietas, gyvenimo būdą ir panašius faktorius. 

Personalizuotas gydymas yra mūsų ateitis. Šiuo metu mes žinome, kad vakcinų efektyvumas svyruoja priklausomai nuo žmogaus, bet jos veikia ir imunitetas sėkmingai sužadinamas daugeliu atveju. 

Ar saugi vakcina nuo Covid-19 besilaukiančioms ar žindančioms moterims. Juk dar nėra išsamių tyrimų apie tai?

Geriausia pasitarti su savo gydytoju ir įvertinti riziką. Žinoma, galima ir nesivakcinuoti, bet tai labai priklauso nuo to, ką nėščia moteris veikia. Jei ji yra rizikos grupėje ar aplinkui daug sergančiųjų tai vakcinacija yra geriausia apsigynimo priemonė. Jei įmanoma izoliuotis ir tikrai esate užtikrinti, kad nebūsite kontakte su jokiu sergančiu žmogumi ar gyvūnu, tada galite išlaukti. Bet, žinoma, laukti juk neįmanoma visą gyvenimą, tokios situacijos paprasčiausiai nebus. Tačiau pasitarkite su gydytoju, kurią nėštumo savaitę ar mėnesį jums vakcinuotis saugiausia.

Kokios pasekmės laukia atsisakiusių skiepytis? Ar tai visiškai netinkama mintis? Tarkim, jei aš jaunas, sveikas, gyvenu sveikai, neturiu jokių sveikatos problemų, paskutinį kartą pas daktarus lankiausi gal prieš 20 metų – ar būtina skiepytis?

Tai yra šaunu, bet ar gali tas žmogus būti tikras, kad jis niekada nebus kontakte su šiuo virusu ir niekada neužkrės kitų? Jeigu gali, tada taip. Bet šitos prabangos mes neturime. Jei prisiminus pirmuosius pandemijos mėnesius – tai buvo tokia netikėta ataka mūsų imuninei sistemai, kad mes net neturėjome kada apie tai pagalvoti - kaip greitai žmonės užsikrėsdavo ir mirdavo. Ir dabar dar miršta. Gal tuomet, kada mes jau nebeturėsime mirčių, galėsime žiūrėti, ką dar geresnio galima pasiūlyti vietoje vakcinacijos. Bet kol kas nemanau, kad mes galime rinktis. 

Jūsų nuomone, ar vakcinos turi būti privalomos?

Ši situacija suteikia mums galimybę susimąstyti ir pajusti, kiek mes glaudžiai susiję vieni su kitais, kokie esame trapūs ir mirtingi ir kaip svarbu mums vienas kitą saugoti. Be abejo, mes visi norime būti sąmoningais pasaulio piliečiais, sukurti kuo mažiau žalos sau ir kitiems. Sąmoningai viską apsvarstę ir tinkamai pasiruošę mes tikriausiai visi eisime entuziastingai skiepytis.  Sąmoningiems žmonėms tikrai jokios prievartos nereikėtų ir ji būtų nereikalinga pasitelkus tinkamą edukaciją. Tačiau jei yra situacijų, kada nėra sąmoningumo ar atsiranda net piktybinis požiūris tada nebent reikėtų. Panašiai kaip ir su karantinu – jei kažkas per daug įsisiautėja parke, tada ir policija ateina. 

Dar vienas dažnai girdimas nuogąstavimas, kad farmacijos kompanijos yra tiesiog didžiuliai baisūs milžinai, kuriems rūpi tik pelnas. Kaip reaguojate į šias žmonių baimes?

Viskas labai paprasta: jei jų neturėtume, negalėtume diagnozuoti ir gydyti nei vienos ligos, neturėtume nei vieno vaisto. Žinoma, jei yra faktai, kad neteisėtai elgiamasi ar kažkas yra už teisės ribų, mūsų pareiga tai išsiaiškinti, klausinėti ir paviešinti. Bet gal mums reikėtų daugiau kalbėti apie tai, kiek gero daro tos kompanijos ir apie biomedicininės pramonės naudą.

Jūsų mokslinių tyrimų didžiulė dalis susijusi su alergijomis. Kaip sparčiai mokslas žengia į priekį alergijų srityje? Galbūt vaikas, kuris alergiškas žuviai, riešutam vieną dieną drąsiai galės juos valgyti?

Man labai įdomi ši sritis. Trumpai – tikrai manau, kad taip. Netolimoje ateityje alergiškiems žmonėms gali padėti būtent ta pati vakcinų technologija. Kol mes kalbame, ta pati vakcinų technologija, kuri šiuo metu gelbsti nuo Covid, yra bandoma ir vėžio, ir alergijos srityse. Viskas užtrunka ilgai, nes mokslininkams neužtenka, jei pasiseka vieną kartą: jie naujoves išbando vėl ir vėl, kol jos pasiekia ir vartotojus. Mokslininkai tikrai nėra tokie lengvabūdiški, kad jei kažkas pavyko vieną kartą, jau galima tai ir publikuoti.

Aplinkui tiek daug informacijos ir išties suprantama, kad kartais lengva pasiklysti ir, klausantis bauginančių istorijų, visiškai pamiršti logiką, faktus ir tiesiog susidaryti savo nepakeičiamą nuomonę. Tad Rūta, kuo tikėti, kaip rinktis, kur skaityti patikimą informaciją. Žinoma, kartais žmonės sako aš domiuosi, perskaičiau specialistų straipsnius ir panašiai, tačiau kaip žinoti, kuris specialistas sako tiesą?

Atsakymas gan paprastas: turime daug kokybiškos informacijos, kuri yra visiškai nemokama ir prieinama. Reikia žiūrėti, kiek ekspertų patvirtina vieną ar kitą puslapį ar straipsnį. Anglijoje NHS ir GOV.UK puslapiai pateikia labai aiškią, patikimą ir detalią informaciją. Jei jūs norite paskaityti mokslinį apžvalginį straipsnį tuomet rinkitės duomenų bazes, tokias kaip PubMed, kuriose rasite ekspertų patvirtintus faktus. Jei tai yra vieno eksperto ar autoriaus nuomonė ar negalite rasti nei datos, nei kokie tarptautiniai ekspertai tą informaciją patvirtino – tuomet į tai žiūrėkite kritiškai.

Visą interviu su Rūta Furmonavičienę rasite čia: https://youtu.be/fz7B9ipPFpQ

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai