Londono metro lietuviškus troleibusus labiausiai primena 'rush hours' metu. Kada stovi prie geltonos juostos lyg prie starto linijos, girdi kaip nematomas balsas tau primena, jog  jokiu būdu nevalia jos peržengti, o atsidarius traukinio durims prasideda  tikros lenktynės.

Nematomo balso, pranešančio apie po dviejų minučių pasirodantį kitą traukinį niekas negirdi ir visiems atrodo reikia patekti būtent į šį. Primena eiles deficito laikais. Kadangi dar būdama vaikas grumdavausi dėl skardinės šaldytų ananasų su apkūniomis tetomis, pasipuošusiomis pėdkelnėmis iki kelių ir gėlėtomis suknelėmis, tai smarkiau stumtelėti plaukučius kedenantį bankininką man vieni juokai. 

Durims užsidarius prasideda kita istorija. “Jūs vartote laikraštį tiesiai man ant veido”, - tvardosi nesurikęs elegantiškas vaikinas ir piktai pažvelgia į šviesiaplaukę, su kuria šiaip būtų flirtavęs triukšmingame bare. Moterims vis atrodo, kad jas 'kažkas' bado: dažniausiai tai vyrų kuprinės.

Sunku susitaikyti su mintimi, kad gyvenime metro nėra labai romantiška pažinčių vieta. Nebent koks vos angliškai prakalbantis graikas bando tave pakviesti kavos. Arba įkaušę turistai ieško nuotykių. Visi kiti – įsikniaubia į laikraščius, knygas, kompiuterius, užsimerkę klausosi iPodų arba apsimeta miegantys, kad tik nereikėtų vietos užleisti pagyvenusiai moteriškei: juk 'rush hours' metu visi lygus, o jei į perpildytą traukinį vežimėlį su klykiančiu mažyliu bando įstumti mama, kostiumuota minia į ją įbeda žvilgsnius tarsi pamatę ateivį, kuris bando užgrobti žmoniją. 

Kas rytą, lipant į metro, vis dėlto pagalvoju, o gal... Gal čia prasidės ta viena iš milijonų istorija. Taip užsisvajojusi dardėjau į darbą ankstų rytą, kai staiga išgirdau tylų “You have a bea...”. O taip žinau!!! I have a beautiful eyes! Paskutinių žodžių net negirdėjau. Nusišypsojau, išlemenau “Thank you” ir įbedžiau akis į vyriškį, laukdama tolesnės pokalbio eigos. Juk šios frazės laukiau nuo pirmosios savo kelionės metro. Ir vaikinas pasirodė tinkamas pasimatymui. Aukštas, elegantiškas, tamsiaplaukis mėlynakis... Nuraudau, o lūpose jau buvo atsakymas: “Taip.. Kodėl gi neišgėrus kavos”... “You have a bee on your chest”, - jau garsiau ištarė jis ir pirštu baksnodamas sau į krūtinę dar kartą pabrėžė: 'beeee..'. Sustingau akimirkai. Kol pajutau, kad kažkas ropoja mano nuogu kaklu. Išrėkiau plonytį 'A' ir ranką nušveičiau jau leisgyvę bitę kažkur tarp minios. Aplinkiniai šaudė į mane smerkiančiais žvilgsniais – juk aš, žalios mados laikais, taip negailestingai pasielgiau su bejėgiu gamtos kūriniu. Mano svajonių vaikinas kaip niekur nieko įkniubo į knygą.

Nėriau iš traukinio vos atsidarius durims.. Nesvarbu, kad teko ilgokai styroti laukiant kito. Vėl reikėjo grūstis minioje keleivių, traukinyje, kur vietos dažniausiai neužtenka net bitei.