Londone įsikūrusios klinikos “Baltic Medical Centre” gydytoja Ina Achmetova yra sukaupusi solidžią 27 metų darbo patirtį. Pasak jos, alergija tampa vis aktualesne problema ir šiuo metu kamuoja ženkliai daugiau žmonių, nei, tarkim, prieš dešimtmetį. Kokios to priežastys, kaip atpažinti, tirti ir gydyti alergiją? Apie tai kalbamės su patyrusia gydytoja.
1. Ar tiesa, kad vis daugiau žmonių susiduria su alergija ir jos sąlygojamais negalavimais?
Per savo darbo praktiką iš tiesų stebiu, kad vis daugėja pacientų, besikreipiančių būtent dėl alergijos simptomų. Tą patį teigia ir mano kolegos.
Mokslininkų teigimu, šiuo metu alergija serga apie 40% populiacijos. Pastebėta, kad kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo daugiau alergiškų žmonių. Tai aiškintina tuo, jog išsivysčiusios šalys naudoja daug įvairių modifikuotų, naujų produktų, naujų cheminių medžiagų junginių, kurių organizmas neatpažįsta ir netoleruoja.
Alergija gali susirgti ir kūdikis, ir vaikas, ir suaugęs. Esu ne kartą girdėjusi sakant: „Aš nesu alergiškas. Šitas bėrimas ar dusulys tikrai negali būti alergija“. Tačiau tikėtina, kad iki pasireiškiant simptomams, žmogus tiesiog nežinojo, jog yra alergiškas, pavyzdžiui, kokiems nors egzotiniams augalams, ar gyvūnams, nes jų aplinkoje iki tol to alergeno nebuvo. Be to, alerginės reakcijos atsiradimui įtakos gali turėti ir stresas.
2. Kokie produktai ar medžiagos yra dažniausi alergenai?
Dažniausiai aptinkami alergenai yra pienas, riešutai, kviečiai, žiedadulkės, namų erkutės, kiaušiniai. Jei žmogus yra alergiškas, pavyzdžiui, kokiam nors vaisiui, jo atsisakyti ir taip apsaugoti savo organizmą nuo alerginės reakcijos nėra labai sunki užduotis. Tačiau visiškai eliminuoti iš aplinkos žiedadulkes ar dulkes - neįmanoma. Tokiais atvejais rekomenduojama imtis apsauginių priemonių, kad bent jau palengvinti būklę (pavyzdžiui, jei alergiją sukelia dulkės, kuo dažniau valyti, vėdinti patalpas ir pan.), taip pat vartoti antihistamininius vaistus.
3. Kaip atpažinti alergiją?
Alergijos požymių gali būti daug ir įvairių, jie gali būti skirtingi, priklausomai nuo alergeno kilmės.
Vieni iš alergijos požymių yra nuolatinė sloga, nosies paburkimas, dažnas čiaudėjimas, dusulys, apsunkintas kvėpavimas, kosulys. Pilvo pūtimą, skausmus, spazmus taip pat gali sukelti alergija. Labai dažnai alergija pasireiškia odos problemomis: šerpetojimu, bėrimu, tinimu ir pan. Tačiau, pavyzdžiui, išberta kūdikio oda nebūtinai yra alergija – tai gali sukelti sauskelnės, ar, tarkim, medžiagos, patekusios per mamos pieną. Atsisakius dirgiklių, sureguliavus mamos ir kūdikio mitybą šie bėrimai gali išnykti be jokio gydymo.
Taigi, rekomenduočiau, atsiradus neraminantiems simptomams, apsilankyti pas gydytoją ir nedaryti išvadų patiems. Vizito metu labai svarbu suteikti gydytojui kuo daugiau informacijos: kada pirmą kartą buvo pastebėti alergijos požymiai, kada būklė pablogėja, kada pagerėja ir t.t. Gydytojas, išsiaiškinęs ir susisteminęs turimą informaciją, galės efektyviau paskirti tolimesnius veiksmus bei tyrimus. Noriu pabrėžti, kad ligos diagnozavimas, alergenų nustatymas ir gydymas yra gana ilgas procesas.
4. Kaip tiriama alergija?
Po paciento apklausos gydytojas sprendžia, ar skirti tolesnį ištyrimą ir parenka reikiamą metodą. Alergija gali būti nustatoma iš kraujo. Pirmiausia ištiriamas imunoglobulino E kiekis kraujyje. Jei jo kiekis viršija normą, galima manyti, jog negalavimų priežastis – alergija. Tam, kad nustatyti tikslų alergeną, reikalingi papildomi tyrimai.
Alergija gali būti tiriama ir atliekant alerginį odos mėginį. Tokiu atveju skirtingi alergenų ekstraktai (pvz., kiaušinių, miltų, žiedadulkių ir t.t.) užlašinami ant rankos. Jei toje vietoje oda parausta, patinsta, galima numanyti, kad būtent tai ir yra alergijos sukėlėjas. Ekstraktų yra dešimtys rūšių. Šis metodas patogus tuo, kad yra greitas ir neskausmingas. Vis tik tinkamiausią tyrimo metodą ir gydymą, kaip jau minėjau, gali parinkti tik gydytojas, apžiūrėjęs pacientą.
5. Ar alergija gali būti visiškai išgydoma?
Alergija gali būti gydoma, pašalinus iš aplinkos dirgiklį, pavyzdžiui, atsisakius tam tikrų alergiją sukeliančių produktų ir pan. Bet, kaip sakiau anksčiau, ne visus dirgiklius galima pašalinti. Tokiu atveju alergija gydoma antihistamininiais vaistais, rekomenduojamos gyvenimo būdo korekcijos, sunkiais atvejais taikomi papildomi gydymo metodai.
Visais atvejais rekomenduočiau valgyti kuo natūralesnį maistą, atsisakyti įvairių prieskonių mišinių, vartoti skalbimo priemones, muilą, šampūną su kuo mažiau kvapų, dažiklių ir pan.
6. Kokie alergijos tyrimo ir gydymo metodai taikomi Jūsų klinikoje?
“Baltic Medical Centre” galime atlikti tiek kraujo tyrimus, tiek odos alerginius mėginius. Kaip minėjau, tyrimo metodas parenkamas individualiai, po išsamaus pokalbio su pacientu arba paciento tėvais, jei kalbame apie vaiką.
Kalbant apie kūdikių ir vaikų alergiją, net ir kai kurių gydytojų tarpe vyrauja nuomonė, jog reikia sulaukti, kol vaikui sukaks penkeri metai, ir tik tada, jei alergija vaiką vis dar kamuoja, ją tirti. Teigiama, kad vaikas šią ligą gali išaugti, gali pasikeisti alergenai, tad iki tol skiriami hormoniniai kremai tiesiog odos problemoms gydyti.
Iš dalies tai tiesa, nes vaiko organizme vyksta greiti pokyčiai. Tačiau jei kūdikis ar vaikas kenčia jau dabar, neteisinga laukti penkerių metų amžiaus. Juk alergija kenkia ir vaiko virškinamajam traktui, ir imuninei sistemai, kuriai nusilpus, gali sutrikti ir vaiko vystymasis.
Pavyzdžiui, dažnai diagnozuojama, kad vaikui kenkia karvės pienas arba kiaušiniai. Tokiu atveju rekomenduojamos mitybos korekcijos – atsisakoma produkto, kuris, tikėtina, gali kelti alergiją. Neretai šios priemonės užtenka, kad alergija išnyktų be jokio papildomo gydymo. Galbūt vėliau vaikas alergiją išaugs ir galės maitintis šiais produktais, tačiau esamu momentu nedirginamas jo organizmas ir vaikas nebejaučia sveikatos sutrikimų.
Kalbant apie krūtimi maitinamus kūdikius, konsultacijos metu su mama nuodugniai aptariame jos mitybos įpročius. Išsiaškiname, kas galėtų kelti alergiją kūdikiui, tada koreguojame jos mitybą ir mėnesį stebime, ar vyksta pozityvūs pokyčiai. Jei problema išlieka, atliekame tyrimus, skiriame gydymą.
Taigi, iš pradžių visuomet renkamės kiek galima natūralesnius metodus, bandome išvengti stipraus medikamentinio gydymo ar hormoninių preparatų.
Visada laikausi taisyklės, kad svarbu ne tik gydyti ligos simptomus, bet ir kuo tiksliau diagnozuoti ligos priežastį, nes liga gali atsinaujinti.
Baltic Medical Centre
Unit 121, Meridian Pl, Canary Wharf, Londonas E14 9FE
Artimiausia stotis: South Quay
T: 020 7515 2714
www.balticmedicalcentre.co.uk
