Turbūt kiekvienai moteriai savo gyvenime teko bent kartą iš močiutės, mamos ar tetos išgirsti frazę: „Nesidažyk, ilgiau išliksi jauna“. O mums, žinoma, nė motais vyresnės kartos patarimai, mat, ką jos išmano, juk tepamės veidus ne taukais, o brangiausiais jauninančiais, drėkinančiais ar raukšleles naikinančiais kremais. Paakiams, kūnui, rankoms, veidui, krūtinei, kaklui, pėdoms, nagams... Pridėjus kitas kūno priežiūros priemones bei, žinoma, veido kosmetiką, išeina nemažas kiekis nenatūralių medžiagų, kurias kasdien turi priimti mūsų kūnas. Ir tik nedaugelis žino, ką iš tikro ant savęs tepa. Beveik kiekvienoje kūno priežiūros priemonėje esama cheminių medžiagų, kenkiančių ne tik iš išorės, bet ir prasiskverbiančių į organizmą. Apie sveikatai pavojingas chemines medžiagas kosmetikoje kalbama jau kurį laiką, tačiau nei toksinai, nei sunkieji metalai nepajėgia nugalėti visuotinio pamišimo, vadinamo grožio kultu.

Chemikalai kosmetikoje

Neseniai atlikto tyrimo metu buvo peržiūrėtos 49 kompanijų siūlomos kosmetikos priemonės, įtraukiant ir tokius žinomus pavadinimus, kaip Clinique bei L‘Oreal. Garsių kompanijų kosmetikoje rasta arseno, kadmio, švino, gyvsidabrio, berilio, nikelio, seleno ir talio pėdsakų. Visi šie toksiški elementai buvo rasti kiekviename tirtame produkte.

Paaiškėjo, kad vidutiniškai vienoje kosmetikos priemonėje aptinkami keturių toksinų pėdsakai. Šie elementai nesunkiai įsisavinami per odą, gali sukelti gausybę ligų, įskaitant hormonųsutrikimą, vėžį, neurologines problemas, atminties praradimą, nuotaikų kaitą, reprodukcinius ir vystymosi sutrikimus, inkstų veiklos sutrikimus, galvos skausmą, vėmimą, viduriavimą, plaučių pažeidimą, įvairias dermatito formas.

Kai kurios pavojingos medžiagos nepasišalina iš mūsų organizmo ir kaupiasi. Ilgą laiką naudojamos net ir mažais kiekiais šios medžiagos itin dažnai sukelia alergijų. Pavojingas medžiagas naudoti kosmetikoje neuždraudžiama todėl, kad trūksta įrodymų, teigiančių, jog kai kurie elementai rimtai kenkia žmogaus sveikatai. Ištirti vieną medžiagą bei ją uždrausti reikalingi mažiausiai dvidešimties metų tyrimai bei bandymai. Juos turėtų atlikti mokslininkai, kuriems kažkas dvidešimtmetį mokėtų algas. Kadangi turbūt niekam finansiškai nenaudinga ištirti kasdien visos žmonijos naudojamų chemikalų poveikį organizmui, tad ir toliau tik grasoma pavojingomis medžiagomis, kurių uždrausti niekas negali. O mes, vartotojai, dažniausiai renkamės kosmetiką, jei ją žymi garsios firmos etiketė, nė nesusimąstę, jog po žinomu vardu slypi lygiai tie patys sunkieji metalai bei naftos atliekų produktai.

Kosmetikoje leidžiama naudoti net tokias medžiagas, kurios paprastai yra draudžiamos kitose pramonės šakose ar gaminiuose, dėl paprastos priežasties – čia jų kiekiai yra labai maži, todėl jos turėtų būti saugios. Tačiau suskaičiuokime visas priemones, kurias mes naudojame kiekvieną dieną: dantų pasta, muilas, šampūnas, plaukų kondicionierius, plaukų želė, dezodorantas, kūno pienelis, kremai, kvepalai, skutimosi priemonės, makijažas, nagų lakas... Žmogus per dieną vidutiniškai naudoja apie 20-25 kosmetikos ir higienos priemones, kuriose yra apie 200 įvairių medžiagų! Dauguma jų tiesiogiai kontaktuoja su oda, kitas įkvepiame. Iki 70% ant odos tepamų, purškiamų priemonių absorbuojasi į kūną.

Natūrali ar ne

Kadangi natūralūs produktai kur kas brangesni nei sintetiniai jų pakaitalai, bene kiekviena didelė kosmetikos kompanija neišvengiamai naudoja pakaitalus.

Galite prieštarauti ir teigti, kad rinkoje kiek akys užmato, siūloma natūrali kosmetika. Būsite teisūs, nes atsižvelgdami į pirkėjų poreikius, gamintojai vis dažniau skelbia, jog vienas ar kitas gaminys – natūralus, pagamintas iš žolelių, natūralių aliejų ar vaško. Tačiau jei atidžiau išstudijuosite etiketę suprasite, jog cheminių medžiagų gaminyje gerokai daugiau nei natūralių, tad pastarųjų savybės nublanksta prieš sintetikos grėsmę. Bet daugelio Europos šalių įstatymai skelbia, kad į produkto gamybą įtraukus nors vieną gamtos produktą, gamintojas turi teisę gaminį vadinti natūraliu. 

Ieškant tikrai natūralios kosmetikos būtina atkreipti dėmesį ir į kosmetikos sertifikavimo ženklus. Nepriklausomų organizacijų ekspertų ištirta kosmetika žymima įvairiais ekologiškai švaraus produkto ženklais. Jungtinėje Karalystėje bei Lietuvoje vis labiau populiarėja natūrali, mažų kompanijų gaminama kosmetika. Tokios kosmetikos gamintojai dažniausiai neturi galybės klientų, mat, jų produkcija per brangi prekybos centrams ar kosmetikos parduotuvėms. Be to, tokią kosmetiką būtina laikyti bei eksploatuoti specialiomis sąlygomis, nes ji gana greitai genda. Natūralios kosmetikos gamintojai neretai gerai pažįsta savo klientą, tad išsirinkus patikimą gamintoją nesunku sveikų produktų nuolat įsigyti iš jo.

Ką mano ekspertai 

Lietuvos Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos (VNMPI) teigimu, gaminant kosmetikos priemones esama cheminių medžiagų, kurios neišvengiamos norint išgauti gerą produktą. Tikinama, kad šios medžiagos nesukelia pavojaus žmogaus sveikatai. Kosmetikos gamyboje daugelio medžiagų  kiekis ribojamas, tačiau kiekvienos šalies įstatymai nustato skirtingas medžiagas bei skirtingus jų kiekius sudėtyje.

Kosmetikoje draudžiama naudoti arseną, benzeną, bromą, chlorą, kadmį ir panašias nuodingas medžiagas, tačiau šių medžiagų aptikta ne vienoje kosmetikos priemonėje. VNMPI Gaminių kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Elena Rinkevičienė teigė, jog įstatymuose numatomos dvejopos medžiagos, galinčios patekti į kosmetikos priemones: ingredientai ir jais nelaikomi elementai. 

„Kosmetikos gaminiai gali būti pateikiami rinkai tik tuomet, kai ant pakuotės neištrinamomis, lengvai įskaitomomis ir gerai matomomis raidėmis pateikiamas ingredientų sąrašas. Ši informacija gali būti pateikiama tik ant antrinės pakuotės. Sąrašas turi prasidėti terminu „Ingredients“. „Ingredients“ – tai bet kokia medžiaga arba medžiagų mišinys, tikslingai naudojamas kosmetikos gaminiams gaminti gamybos proceso metu. Ingredientais nelaikomos naudotų žaliavų priemaišos“, – pasakojo E. Rinkevičienė. 

Cheminės medžiagos, dėl kurių šiaušiasi sveiko gyvenimo propaguotojai bei vartotojai, kosmetinėse priemonėse tiesiog nelaikomos sudėtinėmis dalimis. Šios sveikatai pavojingos priemaišos kosmetikos pramonės magnatams neatrodo tokios pavojingos, kad jas vertėtų tirti išsamiau, o dėl mažų kiekių jų neįmanoma uždrausti.

Išorė svarbiau nei vidus 

Britanijoje atlikto tyrimo metu apklausta 3 tūkst. 18 – 65 metų moterų, kurios atsakinėjo į klausimus, susijusius su grožiu bei sveikata. Jo metu paaiškėjo, kad moterims kur kas svarbiau geriau atrodyti nei būti sveikoms. Respondentės pripažino, jog naudodamos kenksmingą kosmetiką nesusimąsto apie tai, kaip kenkia organizmui.

19 proc. apklaustųjų prisipažino besilaikančios griežtos dietos, 20 proc. – vartojančios vidurius laisvinančius vaistus, kad atitiktų grožio standartus. 14 proc. vartoja svorio mažėjimą skatinančias tabletes. 45 proc. prisipažino, kad jos siekia būti gražios nepriklausomai nuo to, kaip tai veikia jų sveikatą. Jeigu griebiamasi tokių drastiškų priemonių, ką bekalbėti apie mažiau chemikalų turinčių grožio priemonių pasirinkimą, juk jos nesuteikia sveikesnio kūno iliuzijos. 

Benendeno Sveikatos apsaugos bendruomenės, užsakiusios šią apklausą, atstovo teigimu, moterys apsėstos noru atrodyti kaip modeliai. Jos daro bet ką, kad kuo ilgiau išliktų jaunos ir seksualios pagal visuomenės standartus. Galiausiai šis miražas priverčia moteris ignoruoti savo sveikatą ir nekreipti dėmesio į tai, ką naudoja. Dauguma šiuolaikinių moterų net nesuvokia, kas vyksta jų pačių kūnuose.

Grožis slypi gamtoje 

Žinoma, šiais laikais sudėtinga nenaudoti absoliučiai jokios kosmetikos, esame prie jų pratinami nuo kūdikystės, tačiau kai kurias grožio priemones galima imti ir pakeisti natūraliomis. Apie gamtos turtų naudojimą prižiūrint kūną turbūt girdėjo visi, tačiau ar visi šiomis žiniomis naudojasi? Paprasčiausia kava, kurią geriate rytais, gali apsaugoti nuo celiulito ir nušveisti kūną kur kas geriau nei bet kuris kūno šveitiklis, tereikia tirščius sumaišyti su bet kokiu aliejumi. Toks kūno šveitiklis suteikia žvalumo, maloniai kvepia, o pridėtas aliejus suteikia kūdikio odelės švelnumą.

Jei jūsų veido odą dažnai beria, nuolat puošiatės inkštirais, greičiausiais, pigiausias ir paprastas pagalbininkas – kiaušinio trynys. Išsitepus juo veidą tereikia palaukti, kol kaukė sudžius ir nusiplauti. Jei į trynį įmaišysite truputėlį medaus ir krakmolo, kaukė pasieks gilesnius odos sluoksnius, juos išvalys bei suminkštins.

Pati geriausia kūno bei plaukų drėkinimo priemonė, kuri, beje, stiprina ir nagus – nerafinuotas, tyras kokosų aliejus. Šis gamtos stebuklas kvepia kaip šokoladukai, yra pakankamai kietos konsistencijos, tad juo labai patogu teptis vietoje kremo. Ryte ir vakare visą kūną tepant šiuo aliejumi, rezultatai akivaizdūs po savaitės. Kūno oda įgauna natūralią spalvą, išnyksta paraudimai ar bėrimai, taip pat ji nebesausėja, o nagai auga kur kas greičiau ir neskilinėja. Kokosų aliejus taip pat skatina plaukų augimą bei atsinaujinimą, jį galima naudoti vietoje įprastos plaukų kaukės.

Pasirinkus bet kurį mėgstamą nerafinuotą aliejų, juo galima drėkinti visą kūną. Natūralūs aliejai neužkemša odos, leidžia jai kvėpuoti, bet tuo pat metu neleidžia išgaruoti vandeniui, kuo pasižymi dauguma įprastų drėkiklių. Taip pat grynieji nerafinuoti aliejai nuostabiai kvepia.

Galbūt sudėtinga visiškai nutraukti kosmetikos naudojimą, tačiau kartkartėmis perskaityti etiketes, kremus bei kaukes pakeisti natūraliais aliejais, o plaukus dažyti žoliniais dažais gali kiekviena moteris. Norint būti natūraliai gražiai reikia tik trupučio pastangų ir didelio noro.

Pavojingos medžiagos, jų žala bei simboliai: 

• Butylated Hydroxythaluene (BHT) naudojamas kremuose bei dezodorantuose. Antioksidantas, pailginantis kosmetikos galiojimo laiką. Nepageidaujamas poveikis: sukelia alergines reakcijas.
• Butylene Glycol - vazelininis ingredientas. Toksiškas.
• Diethanolamine (DEA)/ Triethanolamine(TEA) - dažnai naudojami kosmetikoje kaip emulsikliai ir putojančios medžiagos. Toksiški, jei naudojami ilgą laiką, ir absorbuojami į kūną. Dažnai kosmetikos produktuose taip pat naudojamas Isopropyl Mystrate (aliejaus tipo minkštinanti medžiaga), kuris sujungtas su TEA arba DEA formuoja vėžį sukeliančius kancerogeninius cheminius junginius - nitrozaminus.
• Dimethicone - pigus mineralinis aliejus, arba klastingas silikoninis aliejus. Žalingas patekęs per odą, dirgina akis, dirgina odą, sukelia auglius plaučiuose ir krūtinės ląstoje, sukelia auglius endokrininėje sistemoje. Toksikologinės savybės NEBUVO išsamiai ištirtos.
• Laureth Sulfate - naudojamas šampūnuose, dantų pastoje, vonios ir dušo priemonėse kaip nuriebalinanti, putojimą sukelianti priemonė. Stiprūs cheminiai plovikliai, tokie kaip Sodium Lauryl/Laureth Sulfate, PVP/VA Copolymer puikiai išplauna plaukus, tačiau pažeidžia jų paviršių. Kitos cheminės medžiagos, dažniausiai gaminamos iš naftos produktų, padengia plauką sluoksniu, kuris sukuria storumo įspūdį ir neleidžia jam skilinėti. 
• Mineral Oil - techninis aliejus, naftos chemijos atliekos. Užklijuoja ir „dusina“ odą. 
• Parabenai (methylparaben, propylparaben, butylparaben, ethylparaben) - naudojami kaip antibakterinė medžiaga, todėl ilgėja produkto galiojimo laikas. Parabenai turi savybę įsisiurbti į giliausius odos sluoksnius, absorbuotis kraujotakos sistemoje bei susikaupti organizmo audiniuose. Randami visur - dezodorantuose, kremuose, šampūnuose.
• Paraffinum Liquidum - vazelinas, pigus naftos subproduktas, kuris padengia odą „nekvėpuojančiu” sluoksniu, sudaro komedonus.  Kosmetikoje dažniausiai naudojamas dėl pigumo, lyginant su aukštos vertės augalų aliejais.  Dažnai naudojamas visų tipų kremuose  masažiniuose aliejuose, tai yra pagrindinė „vaikų aliejaus”  medžiaga.
• Petrolatum Parafinas/ Parafino aliejus/ - naftos chemijos riebalai. Pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir mineralinis aliejus, bet nuodingesnis. Sukelia niežėjimą, sausina odą.
• Phenoxyethanol - konservantas naudojamas įvairiuose kremuose. Nepageidaujamas poveikis: kancerogenas, mutagenas ir toksinis. Skatina navikų atsiradimą. Kenksmingas inkstams ir pūslei, sukelia nevaisingumo problemų, sukelia rimtą žala akims, smegenų degeneraciją.
• Propylene Glycol - naftos sintezės produktas. Paprastai tai sintetiniai naftos chemijos mišiniai, naudojami kaip drėgmę palaikanti medžiaga (humectant). Žinomas kaip galimas alergijos, dilgėlinės ar egzemos sukėlėjas. Kai skaitydami etiketę atrandate PEG (polyethylene glycol) ar PPG (polypropylene glycol), saugokitės – jie giminingi sintetiniams. Pramonėje naudojamas kaip antifrizas ir stabdžių skystis.
• Triclosan - gali sukelti rimtų sveikatos problemų, silpnina imuninę sistemą, sumažėja vaisingumas, įtakoja lytinius hormonus, gali sukelti apsigimimus ir vėžį.
• Kvapiosios medžiagos (angl. Perfum, Fragrance) - naudojamos visur. 95% kvapams naudojamų medžiagų yra sintetinės, pagamintos iš naftos. Viename kosmetikos gaminyje gali būti 50-100 kvapiųjų medžiagų, kurios gali dirginti odą ir kvėpavimo takus, sukelti alergiją,  astmą; prasiskverbia pro odą, pažeidžia kepenis, inkstus, nervų sistemą; dėl savo ypatingo patvarumo ir savybės biologiškai kauptis randamos net motinų piene; gali sukelti vėžį.

Kaip išsirinkti

Renkantis bet kokį produktą būtina prisiminti, kad visos sudedamosios dalys etiketėje žymimos mažėjimo tvarka. Tad pirmosios sudėtinės dalies būna daugiausiai, paskutiniosios – mažiausiai. Perkant bet kokį kremą svarbu atkreipti dėmesį, kad jo sudėtyje būtų kuo mažiau mineralinio aliejaus, petrolato bei skysto parafino. Šios medžiagos užkemša odos poras, neleidžia jai kvėpuoti, dėl to atsiranda inkštirų, bėrimų bei odos uždegimų. Taip pat renkantis kremą svarbu vengti nenatūralios kilmės kvapiųjų medžiagų, kurių įkvėpus mūsų organizmas nesugeba pašalinti, tad jos kaupiasi.

Šampūną rinktis reikėtų atsižvelgiant į sulfonatų kiekį. Tai medžiagos, pridedamos į šampūną siekiant, kad jis putotų. Didelis kiekis bet kurio sulfonato dirgina odą, sukelia jos išsausėjimą, niežėjimą bei pleiskanas. Dezodorantų sudėtyje reikėtų ieškoti kuo mažesnio procento aliuminio druskų bei parabenų. Šie chemikalai, naudojami kaip konservantai, užkemša prakaito liaukas, dėl to mes neprakaituojame. Panaudojus dezodorantą ant nenupraustos odos neretai pažastyse atsiranda pūlinukų, o kai kurie dezodorantai reaguoja į tiesioginius saulės spindulius ir jų savybės pasikeičia, žinoma, ne vartotojo naudai.

Plaukų dažuose patartina vengti  ß-fenilendiamino bei amonio persulfato. Šios medžiagos itin greitai sukelia kontaktinį dermatitą. Ypač jos pavojingos alergiškiems žmonėms. Nagų lakuose vengtina medžiaga – tozilamidas, kuri medikų laikoma stipriu alergenu.

Baltijos gamtos apsaugos forumo (bef.lt) patarimai:

• Pirmiausia pagalvokite, ar jums tikrai reikia tiek kosmetikos priemonių?
• Venkite produktų, kuriuose yra sintetinių kvapiųjų, dažančiųjų bei antibakterinių medžiagų.
• Nepirkite kosmetikos, jeigu nėra informacijos apie jos sudedamasias dalis ar instrukcijos, kaip ją saugiai naudoti. Jeigu ši informacija netelpa ant gaminio, ji privalo buti pridėta atskirai.
• Rinkitės prekes su ekoženklu - jose mažiau sveikatai ir aplinkai pavojingų medžiagų; triušiu - bandymams nebuvo naudojami gyvūnai; vegan - jose nenaudojami gyvūnines kilmės ingredientai.
• Rinkitės kosmetiką ir higienos priemones, pagamintas iš natūralių medžiagų, žolių ekstraktų, naudokite homeopatinius preparatus.
• Pirkite Europos Sąjungoje pagamintas higienos priemones ir kosmetiką - čia keliami griežtesni reikalavimai sudedamosioms dalims.
• Naudokite tik tiek priemonės, kiek būtina! Pavyzdžiui, dantų pastoje esantis fluoras apsaugo nuo karieso, tačiau vaikai dažnai ją praryja. Didesni fluoro kiekiai gali būti žalingi, todėl naudokite dantų pastos tik tiek, kiek būtina - žirnio dydžio rutuliuką.
• Džiaukites natūralia savo plaukų spalva (geriau pasirinkite įdomesne šukuoseną), ypač jeigu laukiatės kūdikio!

Atsargiai!

Įvairiose šalyse galioja skirtingi reikalavimai ir gali buti draudžiamos skirtingos medžiagos. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje yra draudžiama kosmetikoje naudoti apie 1000 medžiagų arba jų naudojimas ribojamas, tuo tarpu JAV - tik kelios dešimtys!

Kai kurių gamintojų gaminamų produktų sudėtis skiriasi priklausomai nuo realizavimo rinkos, nors prekės ženklas yra tas pats.

Natūrali kosmetika nebūtinai reiškia saugi ar iš tikrųjų natūrali! Dažnai gaminiuose, reklamuojamuose kaip ‘natūralūs’, ‘pagaminti iš žolelių’, ‘organinės kilmės’, tėra tik keletas natūralių komponentų, kurie tiesiog nublanksta palyginus su produkte esančių sintetinių medžiagų kiekiu.

Kremas nuo saulės gali būti dvejopas: kremas su cheminių UV spindulių filtru, kai tam tikros medžiagos prasiskverbia į odą ir apsaugo ją chemiškai, arba kremas, kuris odą iš išores padengia specialiu sluoksniu, apsaugančiu nuo nudegimų. Rinkitės pastarąjį. Šių kremų sudėtyje paprastai yra titano dioksido.