Rugpjūčio 3, 2014
KIETAS RIEŠUTĖLIS
DOVILĖ ILEVIČIŪTĖ

Nuo mūsų paskutinio interviu su modeliu Agne Motiejūnaite (26 m.) prabėgo daugiau nei metai. Bet ji vis šmėžuodavo akiratyje, neleisdama apie save pamiršti. Ir ne tik nuotraukas iš naujausių fotosesijų regėdavau jos Facebook profilyje. Tai Agnė džiaugdavosi brolio pergalėmis pasaulio karate čempionatuose, tai ragindavo prisijungti prie AMF (Agne Motiejunaite foundation) labdaros fondo, tai įmesdavo nuorodą į dar vieną britų bulvarinės spaudos pranešimą. O kai lietuvė pasirodė naujoje televizijos muilo operoje „Made in Chelsea*“, transliuojančioje prabangaus britų rajono užkulisius, jos veidą dažnai išvysdavau vos atsivertusi „The Daily Mail“. Tiesa pasakius, šio serialo kelias dalis pažiūrėjau vien dėl jame vaidinančios tautietės. Intrigos panašios į meksikiečių Marianų, Izabelų, Pedro ir Chulijanų, tik mažiau vargšo ir turtuolės romano, daugiau Chelsea prabangos, vakarėlių, jachtų ir žemiškos meilės.

Kažką tokio Agnė turi. Ji išties daili – tiek užsičiaupusi, tiek ir pravėrusi burną: kalbėtis su Agne įdomu. Šiuo metu, kai kone kiekvienos jaunos panelės svajonė yra tapti modeliu ar žymia gražuole, ji šypteli ir pripažįsta, kad fotoaparatų blykstėmis ir žurnalų blizgiais puslapiais užpildyto gyvenimo ji neidealizuoja.  Ji vieną po kito beria tvirtus sakinius, pilnus pasitikėjimo ir užsispyrimo. Tad nenuostabu, kad lietuvė net ir su eastern european akcentu jaučiasi ir atrodo ne blogiau už turtingų tėvelių Chelsea berniukus ir mergaites.

 

- Agne, Kaip pasikeitė tavo gyvenimas po debiuto seriale „Made in Chelsea“?

- Pasikeitė tik tuo, kad žmonės mane atpažįsta ir gaunu kvietimus į įvairius renginius bei premjeras. Taip pat, pamačiusi daugiau pramogų verslo, supratau, kad laikas po truputi su tuo baigti ir susitelkti į darbą, susijusį su verslu. Nebeidealizuoju didžiojo ekrano, gal suaugau per paskutinius metus.

 

- Kaip jautiesi, sulaukdama tiek dėmesio?

- Keista kai prieina jaunos panelės ar vaikinai drebėdami ir prašo nusifotografuoti. Turiu ir tokių gerbėjų, kurie seka visus renginius, kuriuose būnu ir kiekvieną kartą prašo autografų ir nuotraukų. Tikrai keista, kad panašūs serialai pritraukia mases jaunimo. Aš žiūrėdavau visai kitokio pobūdžio programas, kaip pavyzdžiui, „Be namų negerai“. Bet manau tokie serialai kaip „Made in Chelsea“ dabar yra norma. Juk jaunimas pasiduoda bendrai masei, jie nori būti garsūs, žinomi - būtent todėl ir žiūri.

Agnė Motiejūnaitė kino filmo 'Tintin: Secret of the Unicorn' premjeroje JK. (Photo by Ian Gavan/Getty Images) Agnė Motiejūnaitė kino filmo 'Tintin: Secret of the Unicorn' premjeroje JK. (Photo by Ian Gavan/Getty Images)
 

- Ką tu pati manai apie serialą „Made in Chelsea“?

- Tai yra tiesiog serialas. Buvo įdomu pasižiūrėti iš arčiau, kas kuriama, kaip ir kokie žmonės dalyvauja. Buvo įdomu dalyvauti, įgyti papildomos praktikos, bet daugiau nesureikšminčiau.

 

- Papasakok apie buvusį savo personažą.

- Aš buvau verslininko Francis Boulle sekretorė (angl. intern, PA arba assistant). Įdomu tai, kad seriale kiekvienas vaidinome save. Tad aš buvau Agnė iš Lietuvos. Francis - „Tatler“ žurnale kelis metus puikavosi geriausių jaunikių sąraše. Jam 22-eji, jis yra deimantų verslo įpėdinis, studijuoja tarptautinį verslą, o laisvalaikį leidžia žaisdamas polo, kaitindamasis saulėje Monake ar Kanuose. Tad filmuotis teko ne tik Londone.

 

- Kaip tu jauteisi tokių „posh“ gyventojų rate?

- Labai retai vertinu žmones pagal jų įvaizdį, kaip jie atrodo, su kokiais automobiliais važinėja, kur lankosi. Žinoma, kad yra ir tokių, kurie leidžia pinigus vien norėdami pasirodyti, kad yra turtingi, tačiau kaip ir visur - yra protingų, savo tikslo siekiančių žmonių. O kad jie gali sau tai leisti (gyventi Chelsea ir mėgautis atostogomis Monake) - džiaugiuosi už tai. Norėčiau, kad kuo daugiau žmonių galėtų save visiškai realizuoti ir gyventi geriau.

 

- Dabar esi kviečiame į garsių kino filmų premjeras, raudonu kilimu žengi su garsiausiomis Holivudo žvaigždėmis. Tikriausiai stengiesi nepraleisti nė vieno renginio?

- Ne visada išeina sudalyvauti visur, kur esu kviečiama, nes kartais tenka tokius susitikimus iškeisti į verslo reikalus, drabus. O dėl raudonojo kilimo - tai tiesiog miela ir šiaip įdomu sutikti naujų žmonių. Bet, galiausiai, visi yra tiesiog žmonės.

Agnė su šeima. Agnė su šeima.
 

- Kaip manai, kokios charakterio savybės tau padėjo kelyje į britišką šou pasaulį?

- Manau labiausiai padėjo sunkus darbas. Juk šiame versle praleidau daug metų, o rezultatai pasirodė tik per paskutinius kelis. Žinoma, tikriausiai tiko ir mano išvaizda, negaliu ja skųstis.

 

- Ar tiek pasiekei vien savo grožio dėka?

- Anglijoje yra daug gražių panelių/vaikinų iš viso pasaulio, konkurencija tikrai didelė, taip kad tiktai grožio nepakanka. Tiesiog bet ko siekiant reikia įdėti daug darbo, pastangų ir užsispyrimo.

 

- Kaip manai, kuo skiriesi nuo kitų merginų?

- Kiekvienas žmogus turi kažką savito, manau, kad nerasim dviejų tokių pačių žmonių. Svarbiausia - būti savimi. Dėl išsiskyrimo - jau nuo vaikystės esu labai užsispyrusi. Stengiuosi būti nepriklausoma nuo materialių dalykų (nors ne visada tai išeina - juk vis dėlto esu moteris), žinau, kad kokybiškas ir tikslingas darbas kažkada vistiek atneša rezultatą.

 

Agnės globojama vaikų stovykla. Agnės globojama vaikų stovykla.
Agnės globojama vaikų stovykla. Agnės globojama vaikų stovykla.

- Tikriausiai sulauki ir kritikos. Ar skaudžiai reaguoji?

- Neteko patirti daug kritikos, o dėl esamos - juk neįmanoma įtikti visiems, tai stengiuosi į tai nekreipti dėmesio. Kaip sako mano brolis - jei ką nors darai - visada susilauksi tiek pagyrų, tiek kritikos.

 

- Prieš kelis metus įkūrei „AMF Kids“ labdaros fondą. Kaip sekasi ši veikla?

- AMF jau gyvuoja trečius metus ir nors tai yra labai mažas fondas sekasi gerai. Norėtųsi, kad viskas judėtu intensyviau, bet kol kas ir taip žengiame į priekį.

 

- Nesigaili, kad įsisukai į labdaringą veiklą, juk tikriausiai ir taip esi labai užimta?

- Tikrai nesigailiu, bet kartais sunku su visais darbais suderinti ir skirti daugiau laiko. Bandau ieškoti savanorių, kurie norėtų prisijungti prie „AMF Kids“ veiklos.

 

- Tavo labdaros fondas padeda Vilniaus ir Ukmergės vaikų namų auklėtiniams?

- Šiuo metu bendraujam su beveik keturiasdešimt vaikų iš Vilniaus ir Ukmergės vaikų namų, mokame už jų karatė pamokas. Taip pat organizuojam šventes, Kalėdų vakarėlius. Už viską moku iš savo kišenės. Dabar globojame tik vaikų namų auklėtinius, bet ateityje planuojame paremti ir neturtingas šeimas. Vaikai iš vaikų namų gauna valstybės paramą, o nuskriausti lieka tie mažieji, kurie gyvena neturtingose šeimose, kur tėvų išdidumas kartais neleidžia prašyti pagalbos - jie labai sunkiai, bet apsisuka.

 

- Kodėl būtent karatė pamokos?

- Tai nėra mokymas muštis. Karatė daugiau skirta sustiprinti charakterį. Jeigu pralaimėsi vieną kartą varžybose, jei daug treniruosiesi, įdėsi darbo, tai kitą kartą laimėsi. Per karatė išmokoma daug gyvenimui reikalingų dalykų. Jei vaiką pasisodinsi ir aiškinsi jam, koks gyvenimas kartais neteisingas – pusė neklausys. Karatė yra daug filosofijos. Pati lankiau karatė treniruotes, todėl žinau, kad kaip ir kiekviename sporte turi įdėti labai daug darbo, jei nori kažką pasiekti.

Mano brolis Norbertas yra karatė treneris, su juo ir bendradarbiaujame. Jis vyresnis už mane penkiais metais, labai griežtas, nuo vaikystės rodė labai gerą pavyzdį. Galėjau pasirinkti bet kurį karatė klubą, bet aš žinau, koks yra Norbertas ir jei kažkas bando pasakyti, kad čia kažkas neaišku, nes brolio klubas, tai aš pasiūlau apsilankyti jo pamokose ir pažiūrėti, kaip jis sugeba būti vaikams mokytoju, draugu, netgi tėvu, kaip vaikai, kurie lanko jo pamokas, jį myli. Manau, jei pakeisime vieno žmogaus gyvenimą iš keturiasdešimties, jau bus gerai. Kai lankiausi vaikų namuose pastebėjau, kad iki trylikos, keturiolikos metų vaikai dar nori keistis, dar jiems viskas įdomu. Penkiolikmečiai, šešiolikmečiai klausėsi jau abejingai. Žiūrėjo ir galvojo, ką tu čia veiki. Jau tų vaikų pakeisti mes nebegalime.

 

- Dar esi labai jauna, galėtumei laisvą laiką skirti linksmybėms, o čia labdara. Kas tave skatina?

- Kai grįžtu į Lietuvą ir nueinu pasižiūrėti kaip vaikai sportuoja ir matau, kokie Lietuvos vaikai, kaip jie nori užsiimti, kažko pasiekti, kaip jie stengiasi. Deja, ne visi tėvai gali leisti vaiką į vasaros stovyklą ar karatė treniruotes. Mano tėvai taip pat ne visada turėjo galimybę leisti mane į vasaros stovyklas, taupė tuos pinigus, o kiti juk neturi net galimybės sutaupyti. Kai buvau vaikas mes neturėjome tiek pinigų, bet tuo pačiu pasaulis nebuvo toks materialistinis. Dabar man atrodo, kad visi vaikai suauga labai greitai – mobilūs telefonai, kompiuteriai. Panelės nuo dvylikos metų jau su dizainerio rankinukais. Noriu, kad vaikai, kuriuos remiam, dar ilgai išliktų vaikais, kad patirtų tą vaikystę, kurią aš turėjau. Daug laiko praleidau pas senelius, kaime. Lakstydavau basa, dviračiu važinėdavau, įkrisdavau į balą, nusivalydavau purvą ir toliau važiuodavau. Ar eidavau, nusiskindavau pomidorą, nusivalydavau ir valgydavau. O pasaulis dabar visas apie pinigus, vaikai suauga per anksti ir nori tų materialių dalykų.

Turiu du gerus tėvus, kurie visą gyvenimą mokė, kas teisinga, kas neteisinga. O jei neturi tėvų, o kartais ir patys tėvai nežino, ko jie nori iš gyvenimo ir vaikams nepasako, kokiu keliu eiti, tad jiems sunku pasirinkti.

 

- Minėjai, kad galvoji imtis verslo, galbūt gali pasakyti, kokioje srityje?

- Beveik visus metus dirbau, kad pradėti verslą. Prieš kelias savaites jau pasirašiau verslo sutartį, kuri susijusi su investavimo sritimi.

 

Foto: Kristina Vassilieva (www.kvmedia.co.uk) Studija: KVmedia Studios (www.kvmediastudios.com) Makiažas: Rachael Karen Bromage (www.rachaelkaren.com) Stilistas: Alexandra Greenhill (www.lexiegreenhill.com) Foto: Kristina Vassilieva (www.kvmedia.co.uk) Studija: KVmedia Studios (www.kvmediastudios.com) Makiažas: Rachael Karen Bromage (www.rachaelkaren.com) Stilistas: Alexandra Greenhill (www.lexiegreenhill.com)

- Iš kur įgyjai verslo žinių? Galbūt lankei kursus?

- Džiaugiuosi, kad dirbdama modeliu, filmuodamasi seriale ar realybės šou esu patyrusi ne tik sėkmių, bet ir nesėkmių, kurios priverčia mastyti, daryti sprendimus. Taip pat esu dėkinga žmonėms, kurie man padėjo, pamokė, supažindino su realiu verslu, ne vadovėliniu. Aš negaliu pasakyti, kad mokiausiu verslo teorijos, tai iš karto buvo daugiau praktika, per kurią turi susipažinti ir su teorija. Be galo dėkinga žmonėms, kurie dabar kartu su manim, padeda, konsultuoja.

 

- Nebeidealizuoji nei modelio darbo, nei debiuto seriale?

- Anksčiau irgi neidealizavau. Taip, kai tik pradedi kažkokią veiklą, norisi, kad viskas sektųsi, būtų gerai. Bet kaip ir bet kurioje srityje, taip ir modeliavimo ar televizijoje reikia įdėti daug darbo. Jei eini fotografuotis ar filmuotis tik su įsivaizdavimu, kad tave kažkas pamatys, būsi garsi - tada taip, tu ji idealizuoji. Tačiau jei eini dirbti darbo, kuris tau patinka - tu jį paprasčiausiai dirbi ir tada jau nėra nei didelio idealizavimo, nei didelių nusivylimų - paprasčiausiai tu darai tai, kas tau patinka. Aš neatsisakau ateityje nusifotografuoti ar filmuotis, tačiau dabar žiūriu į priekį ir save matau kitoje veikloje.

 

- Kaip galvoji, ar tavo didesnei modelio karjerai netrukdo, kad esi iš mažos šalies? 

- Amerikietė, su kuria prieš kelis metus filmavomės realybės šou „Perfect Catch“, pasakė, kad visos rusės, lenkės Amerikoje yra kekšės, nes ji dirba naktiniame klube ir mato, kokios moterys ateina ir kaip ieško turtingų vyrų. O jei pasakai, kad iš Lietuvos, tai ir galvoja, kad esi kaip visos arba dar blogesnė. Su fotografais taip pat. Kai pasakau, kad esu iš Lietuvos, matau, kuriam fotografui jau yra tekę dirbti su lietuvaite. Kai pamato kitą lietuvaitę, galvoja, kad ir ji tokia pati. Kaip ir mes – matome vieną musulmoną ir galvojame, kad visi yra lygiai tokie patys. Jei nueinu į klubą, susitinku vaikiną, pasakau, kad iš Lietuvos, išgirstu - „Aaa, Eastern European. Vodką geri“. Netikęs įvaizdis sudarytas. O jei dar esi graži mergina, su maža suknele, pastumta krūtine - tada jau viskas. Jei pasakau, kad „ne, ne, aš negeriu“, iš karto stebisi „kaip tai negeri - juk visos geria“. Jei einu gatve daugelis galvoja, kad esu „blondinė“. Niekas juk nežino, kad turiu labdaros fondą, kad aš kažkieno sodą padėjau tvarkyti, ar kambarį prieš penkias minutes siurbiau, valiau. Žmonės sprendžia, kokia tu esi iš išvaizdos ir iš kelių nuogirdų ir net neduoda galimybės parodyti, kokia esi iš tikrųjų.

 

- Ką patartumei į modelių atrankas vaikščiojančioms panelėms?

- Jei patinka šis darbas, siekit užsibrėžto tikslo iki galo, nenusivilkit pirmai fotosesijai neišėjus ar nepraėjus kastingo. Siekit ir pasieksit, tik žinokit, kad visur dirba žmonės ir situaciją reikia vertinti realiai. Jei pasiseks fotosesija ar filmavimas - nesusireikšminkit, nepasijuskit labai svarbios, pačios gražiausios - tai labai laikina. Linkiu, kad šis darbas jums, jaunoms panelėms, padėtų ateityje siekiant savo tikslų.

 

- Tau daugelis pranašavo, kad modeliu niekada netapsi. Bet vistiek nepasidavei? 

- Tapti modeliu norėjau nuo tada, kai su mama žiūrėdavau „Mis Pasaulis konkursus, vartydavau žurnalus, skaitydavau modelių istorijas. Labai daug lietuvaičių svajoja būti modeliais. Tad ir aš nuo mažens užsiiminėjau tais modeliavimo dalykais. Viskas vienu metu sustojo, nes nebeaugau. Man sakydavo, paauk keliais centimetrais ir mes tave iš karto priimsim. Turėjau labai ilgus, storus plaukus, tad Airijoje (prieš vienuolika metų Agnė su tėvais apsigyveno Dublino priemiestyje) tapau plaukų modeliu, grožio salono veidu. Apsigyvenusi Londone varsčiau daugybės modelių agentūrų duris, kol prieš tris metus patekau į profesionalią „Samantha Bond“ agentūrą. Čia dirbu vadinamuoju commercial modeliu, kur nereikia ūgio.

 

- Kaip artimieji reaguoja matydami tave britų šou pasaulyje?

- Mano šeima supranta, kad daug dalykų pasiekiama darbu, todėl visa tai sutinka gan santūriai, kartais įtariai, tačiau visada jaučiu palaikymą vienu ar kitu klausimu. Kartais pasiginčijam, bet bendros nuomonės prieinam.

 

- Galbūt jau sutikai savo širdies draugą? Kai bendravome prieš gerus metus juokavai, kad ieškai lietuvio?

- Deja, dar jo nesutikau.

 

- Tai koks vyras užkariautų tavo širdį?

- Man patinka vyriški, kurie nepraleidžia per daug laiko prie veidrodžio, nevilki aptemtų džinsų, plaukų priežiūrai neskiria daugiau laiko nei aš. Raumenys patinka. Taip, raumenų gali turėti ir būti stipresnis, pasportavęs. Kaip dėl gėrimo, rūkymo? Nesinori aišku. Bet jei išgertų bokalą alaus – ne problema. Tautybė tai nesvarbu iš tikrųjų. Jei geras žmogus lietuvis, gali būti lietuvis, jei yra rusas – gali būti rusas ar anglas. Žinoma, jei labai skiriasi tradicijos ir kultūros draugystę nelengva išsaugoti. Ir taip nelengva sutikti tą žmogų, o kai yra skirtinga tautybė, kultūra dar ekstra sunkumų prisideda.

Su paskutiniu draugu išsiskyriau prieš du metus ir mėnesį. Pradėti draugauti su kažkuo vėlgi reikia laiko. Aš draugui visuomet noriu skirti šimtą procentų dėmesio ir to pačio tikiuosi iš jo. Žinau save, žinau, kad kiekvieną kartą, kai prasideda draugystė atsipalaiduoju, pasidarau ne tai, kad tinginys, bet noriu praleisti kuo daugiau laiko su tuo žmogumi. Dabar šimtas mano procentų skirta darbui. Bet kai atsiras žmogus, atsiras ir laiko.

 

- Jei dabar turėtumei burtų lazdelę ir galėtumei ką nors pakeisti savo gyvenime - kas tai būtų?

- Norėčiau gyventi vienoje šalyje su tėvais ir broliu. Manau tai įvyks anksčiau ar vėliau, tik ne dabar.

 

- Ką dar gyvenime norėtumei nuveikti?

- Kiekvieną dieną planuoju, svajoju ir ieškau naujų idėjų, kurių yra labai daug. Manau, kol kas tai tik pradžia mano veiklos.

 

---------------------------------------------------------

 

*Vakarų Londone esantis Chelsea rajonas, seniau traukęs bohemiškus sostinės menininkus, dabar garsėja čia gyvenančiais ar laiką leidžiančiais aristokratais, pleibojais, bankininkais, kino ir muzikos žvaigždėmis. Pagrindinėje King's Road gatvėje ar nuošaliau esančiuose restoranuose užkandžiaujančias galima sutikti Kylie Minogue, Victoria Beckham, Sting ir kitas žymias asmenybes.

Raktažodžiai: Agnė Motiejūnaitėgrožispodiumaslabdara

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta