Pavasarį organizmas alksta žalumynų – juk juose gausu maisto medžiagų, kurių per žiemą dažnai pristingame. Užuot pirkę šiltnamyje po lempomis užaugintų agurkų, ridikėlių ar kitų gėrybių, ant savo palangės užsiauginkite svogūnų laiškų, krapų, daiginkite saulėgrąžų, ridikėlių, liucernų. Šį pavasarį „Praktiškos moters knyga“ pataria energijos semtis ir iš laukuose, pievose ir miškuose augančių žolelių. Šios žolelės – vitaminų ir mineralų šaltinis, kurias būtinai įtraukite į savo valgiaraštį. Kaip mat įgausite energijos!
Dilgėlės
Šiose piktžolėse ypač gausu kraujo krešėjimą skatinančio vitamino K, B grupės vitaminų, vitamino C, fermentų, fitoncidų, kalcio, kalio, magnio, geležies, kitų mikroelementų. Palyginus vitamino C kiekį, dilgėlės niekuo nenusileidžia juodiesiems serbentams ir citrinoms. Jaunų dar nežydėjusių dilgėlių lapelius galima rinkti ir valgyti nuo ankstyvo pavasario iki vasaros pradžios. Liepos – rugsėjo mėnesiais skinami tik atžėlę jaunų dilgėlių lapeliai, kurie dar nedilgina. Plėšytomis dilgėlėmis tinka paskaninti salotas, sriubą, omletą, lietinius, košę, troškinius, apkepus. Prieš vartojant dilgėles reikia nuplikyti verdančiu vandeniu. Dilgėlių galima užsišaldyti, susidžiovinti, jomis pagardinti prieskoninių žolelių mišinius.
Kiaulpienės
Jose gausu vitaminų C, A, E, B grupės vitaminų, taip pat kalcio, kalio, flavonoidų ir glikozidų, gerinančių virškinimą ir skatinančių medžiagų apykaitą. Kiaulpienių lapelius geriausiai tinka vartoti tol, kol pradeda skleistis jų žiedai. Jų įprasta įmaišyti į sriubas, salotas, berti ant sumuštinių, picų.
Labai maistingos kiaulpienių šaknys. Iš sudžiovintų šaknų tinka virti kavą. Džiovintas šaknis sukapokite gabaliukais, išberkite ant kepimo popieriumi ištiestos skardos ir paskrudinkite atviroje orkaitėje, kol įgaus kavos pupelių rudumo. Tada sumalkite mėsmale. Plikykite kaip įprastą kavą, gurkšnokite balintą pienu ar grietinėle.
Garšvos
Šie žolynai turtingi vitamino C, mineralinių medžiagų, baltymų, organizmą palankiai veikiančių eterinių aliejų. Garšvos maistingiausios balandžio ir gegužės mėnesiais. Valgomi ir lapeliai (skaniausi tie, kurių paviršius blizgus), ir stiebeliai. Skonis kiek primena špinatus, kiškiakopūsčius, jaučiamas švelnus riešutų skonis. Garšvas tinka maišyti su dilgėlėmis, balandomis. Įmaišykite jų į salotas, nuo ugnies nukeltas sriubas, troškinius, garšvomis pabarstykite sumuštinius, omletą.
Balandos
Šiuose augaluose gausu kalcio, fosforo, kalio, magnio, vitamino C, karotinoidų. Balandų lapus ir jaunus ūglius tinka valgyti ne tik žalius, bet ir termiškai apdorotus. Juos reikia ruošti vos nuskintus, nes lapeliai labai greitai vysta. Balandos tinka įvairioms salotoms, sriuboms, apkepams, omletui, lietinių, daržovių įdarams gardinti. Balandas tinka džiovinti ir šaldyti.
Daržinės žliūgės
Šiuose augaluose yra vitaminų A, B, E, C, K, fitoncidų, karotino, saponinų, daug mineralų: magnio, kobalto, kalio, geležies. Daržines žliūges patartina rinkti ir vartoti dar nepražydusias. Augalus geriausia valgyti šviežius, jų galima užsišaldyti. Tinka dėti į salotas, sriubas, berti į vaisių, daržovių kokteilius.