Škotų vyriausybė ketina 2023 metų spalio 19 dieną surengti antrą referendumą dėl nepriklausomybės, antradienį pareiškė Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon (Nikola Sterdžen), tačiau pripažino, kad gali neturėti įgaliojimų tai padaryti be Londono pritarimo.
Parlamente Edinburge ji sakė, kad, siekdama užtikrinti teisinį aiškumą, jos vyriausybė, prieš kreipdamasi į rinkėjus, prašys Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo nuomonės.
N. Sturgeon sakė, kad rinkėjams bus užduotas toks pat klausimas, kaip ir 2014 metais Škotijoje vykusiame balsavime dėl nepriklausomybės: „Ar Škotija turėtų būti nepriklausoma valstybė?“
Per tą referendumą Škotija 55 proc. balsų atmetė nepriklausomybę.
JK ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) vyriausybė nepalaiko naujo referendumo idėjos ir sako, kad šis klausimas buvo išspręstas per balsavimą 2014-aisiais.
Kalbėdamas pakeliui iš Vokietijos į NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Ispanijoje, B. Johnsonas pažadėjo „labai atidžiai išnagrinėti N. Sturgeon planą ir deramai sureaguoti“.
Tačiau jis pabrėžė: „Neabejotinai manau, kad kartu galėsime turėti stipresnę ekonomiką ir stipresnę šalį.“
Teisinio aiškumo siekis
N. Sturgeon vadovaujama Škotijos nacionalinė partija (SNP), teigia, kad po 2016 metų referendumo įvykęs Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos pakeitė padėtį.
Dauguma Škotijos rinkėjų pasisakė prieš „Brexitą“, o SNP vadovaujama vyriausybė pareiškė, kad dabar, kai dauguma parlamentarų Edinburge pasisako už nepriklausomybę, su škotais turėtų būti dar kartą konsultuojamasi.
„Nenoriu ir niekada neleisiu, kad Škotijos demokratija taptų Boriso Johnsono ar bet kurio kito ministro pirmininko belaisve“, – sakė N. Sturgeon.
SNP nori, kad nepriklausoma Škotija grįžtų į ES, tačiau, turėdama omenyje nesėkmingą Katalonijos bandymą atsiskirti nuo Ispanijos, supranta, kad tarptautinė parama priklauso nuo to, ar šis procesas bus teisėtas.
N. Sturgeon pabrėžė, kad referendumas bus surengtas tik gavus JK Aukščiausiojo Teismo pritarimą.
Pirmosios ministrės teigimu, balsavimas būtų konsultacinis, ir tam, kad Škotija taptų nepriklausoma, reikėtų, kad Jungtinės Karalystės ir Škotijos parlamentai priimtų papildomus teisės aktus.
Jei Aukščiausiasis Teismas nuspręs, kad Škotijos vyriausybė neturi įgaliojimų surengti balsavimą be Londono sutikimo, „dėl to bus kalti Vestminsterio teisės aktai, o ne teismas“, sakė ji.
Ji pridūrė, kad tokiu atveju SNP pasinaudos kitais JK visuotiniais rinkimais, kurie turi įvykti iki 2024 metų, kaip „de facto referendumu“ dėl nepriklausomybės.
„Bet kuriuo atveju Škotijos gyventojai pasakys savo nuomonę“, – sakė ji įstatymų leidėjams.
„Vestminsterio valdžia Škotijoje negali būti grindžiama niekuo kitu, kaip tik sutikimu paremta, savanoriška partneryste“, – prieš sakydama kalbą Škotijos parlamente kalbėjo N. Sturgeon.
„Atėjo laikas suteikti žmonėms demokratinį pasirinkimą, už kurį jie balsavo, o tada kartu su nepriklausomybe kurti labiau klestinčią ir teisingesnę šalį, kurioje Škotija ir mūsų draugai likusiose Jungtinės Karalystės dalyse bendradarbiautų lygiomis teisėmis“, – pridūrė ji.
Opozicinės partijos kritikavo N. Sturgeon dėl jos „manijos“ surengti naują balsavimą dėl nepriklausomybės ir teigė, kad vietoj to ji turėtų sutelkti dėmesį į praktiškesnius dalykus, pavyzdžiui, spręsti didėjančių pragyvenimo išlaidų problemą.
Kaip Velsas ir Šiaurės Airija, Škotija turi savo parlamentą ir vyriausybę, vykdo savo politiką visuomenės sveikatos, švietimo ir kitose srityse. Tačiau JK vyriausybė Londone kontroliuoja tokias sritis kaip gynyba ir fiskalinė politika.
Redaktorė Rūta Androšiūnaitė, BNS
