Vyras, kaltinamas peiliu užpuolęs Salmaną Rushdie (Salmaną Rašdį) per literatūrinį renginį, šeštadienį teisme padarė kaltės nepripažinimo pareiškimą dėl kaltinimų pasikėsinimu nužudyti; tuo metu ligoninėje gydomo sunkiai sužeisto britų rašytojo būklė, panašu, gerėja.
Niujorko valstijos teisme 24 metų Hadi Matarui (Hadžiui Matarui) buvo pareikšti kaltinimai, o prokurorai papasakojo, kaip S. Rushdie buvo peiliu smogta maždaug 10 kartų per, jų teigimu, iš anksto suplanuotą ir apgalvotą išpuolį.
H. Mataras sulaikytas be galimybės būti paleistam už užstatą, jam pateikti oficialūs kaltinimai dėl antrojo laipsnio pasikėsinimo nužudyti ir užpuolimo su ginklu. Policija nepateikė jokios informacijos apie jo praeitį ar galimus motyvus.
Po penktadienį scenoje įvykdyto užpuolimo S. Rushdie sraigtasparniu buvo nugabentas į ligoninę, kur jam buvo atlikta skubi operacija.
Jo agentas Andrew Wylie (Endrius Vilis) teigė, kad rašytojas yra prijungtas prie dirbtinio kvėpavimo aparato ir kad jam gresia netekti akies, tačiau šeštadienį laikraščiui „The New York Times“ jis pranešė, kad S. Rushdie vėl pradėjo kalbėti, o tai rodytų, kad jo būklė pagerėjo.
Rašytojas, kuriam dabar 75-eri, sulaukė žinomumo, kai 1981 metais išėjo jo antrasis romanas „Vidurnakčio vaikai“ (Midnight's Children), pelnęs tarptautinį pripažinimą ir apdovanotas Britanijos prestižine Bookerio (Bukerio) premija už nepriklausomybės laikų Indijos pavaizdavimą.
Tačiau Indijoje nepraktikuojančių musulmonų šeimoje gimęs S. Rushdie buvo priverstas slapstytis, kai 1989-aisiais tuometis Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ruhollah Khomeini (Ruhola Chomeinis) paskelbė fatvą, kurioje paragino musulmonus nužudyti šį rašytoją, teigdamas, kad jo 1988 metų romanas „Šėtoniškos eilės“ (The Satanic Verses) įžeidžia islamą. Už S. Rushdie, kuris yra ateistas, nužudymą buvo pasiūlyta premija, kuri galioja iki šiol.
Kai kurie musulmonai mano, kad šioje knygoje demonstruojama nepagarba pranašui Muhammadui (Muhamadui).
Nors S. Rushdie užpuolimas sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, smurtas prieš jį sulaukė pritarimo iš griežtosios linijos islamistų Irane ir Pakistane.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šeštadienį pavadino tai „žiauriu“ išpuoliu ir sakė, kad meldžiasi už S. Rushdie pasveikimą.
„Salmanas Rushdie su savo įžvalgumu apie žmogiškumą, su neprilygstamu istorijos pojūčiu, su atsisakymu būti įbaugintam ar nutildytam pasisako už esminius, universalius idealus. Tiesa. Drąsa. Atkaklumas“, – sakoma J. Bideno pareiškime.
Jungtinės Karalystės vyriausybė suteikė S. Rushdie policijos apsaugą, kai keli jo kūrinių vertėjai ir leidėjai buvo nužudyti arba mėginta juos nužudyti.
Rašytojas beveik dešimtmetį slapstėsi – nuolat keisdavo gyvenamąją vietą ir negalėdavo pasakyti savo vaikams, kur yra apsistojęs.
S. Rushdie lengviau atsikvėpti galėjo tik 10-o dešimtmečio pabaigoje, kai Iranas 1998 metais paskelbė, jog jo nužudymo nepalaikytų.
Rašytojas dabar gyvena Niujorko valstijoje ir yra iškilus žodžio laisvės gynėjas. Be kita ko, jis tvirtai palaikė Prancūzijos satyrinį leidinį „Charlie Hebdo“, kai 2015 metais islamistai Paryžiuje nužudė virtinę jo darbuotojų.
Šio savaitraščio skelbtos Muhammado karikatūros provokavo musulmonų įtūžį visame pasaulyje.
Literatūros renginiai, kuriuose dalyvaudavo S. Rushdie, neretai sulaukdavo grasinimų ir boikotų. 2007 metais sprendimas suteikti jam riterio titulą išprovokavo protestus Irane ir Pakistane. Pastarojoje šalyje vienas ministras pareiškė, kad užgauta garbė pateisina mirtininkų sprogdintojų išpuolius.
Redaktorė Rūta Androšiūnaitė, BNS
