Didžiulį gaisrą, kuris šeštadienį kilo ant svarbaus automobilių ir traukinių tilto, jungiančio Maskvos 2014 metais aneksuotą Ukrainos Krymo pusiasalį su Rusija, sukėlė sunkvežimyje padėta bomba, pranešė Maskva, žadėdama surasti kaltininkus, bet Ukrainos kol kas neapkaltindama.
Rusija pranešė, kad per sprogimą užsidegė septynios traukinio naftos cisternos ir įgriuvo dvi automobiliams skirtos didžiulio tilto juostos.
Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti degantis tiltas ir į jūrą krintančios jo dalys.
„Šiandien 6 val. 7 min. (ir Lietuvos laiku) automobilių eismui skirtoje Krymo tilto dalyje... sprogus automobilyje padėtai bombai užsidegė septynios naftos cisternos, geležinkeliu gabentos į Krymą“, – cituodamos Rusijos kovos su terorizmu komiteto informaciją pranešė rusų naujienų agentūros.
Tiltas, kuris buvo pastatytas Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu ir jo asmeniškai atidarytas 2018 metais, yra svarbi transporto jungtis; ja taip pat gabenama karinė įranga Ukrainoje kovojantiems rusų kariams, vežami patys kariai.
Rusija tvirtindavo, kad nepaisant kovų Ukrainoje tiltas yra saugus, bet yra pagrasinusi Kyjivui atsakomosiomis priemonėmis, jei jis būtų atakuotas.
Ukrainos pareigūnai ne kartą grasino smogti tiltui ir kai kurie jų sveikino šią ataką, bet Kyjivas atsakomybės neprisiėmė.
Ataka įvykdyta kitą dieną po V. Putino 70-ojo gimtadienio ir yra jam žeminamas smūgis, galintis paskatinti jį eskaluoti karą Ukrainoje.
19 km tiltas per Kerčės sąsiaurį yra ilgiausias Europoje. 3,67 mlrd. eurų atsiėjęs projektas, Maskvos pretenzijų į Krymą simbolis, buvo vienintelė Rusijos sausumos transporto jungtis su Krymu, kol rusų pajėgos anksčiau šiais metais užėmė daugiau Ukrainos teritorijų, suformuodamos sausumos koridorių į pusiasalį.
Rusijos naujienų agentūros citavo Kremliaus atstovo žodžius, kad V. Putinas nurodė sudaryti komisiją incidentui ištirti.
Rusijos Tyrimų komitetas pradėjo kriminalinį tyrimą ir nusiuntė į sprogimo vietą savo detektyvų.
Nors pareigūnai Maskvoje neapkaltino Kyjivo, Rusijos primesto Krymo parlamento pirmininkas Vladimiras Konstantinovas bedė pirštu į „ukrainiečių vandalus“.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė pusiau panirusios tilto atkarpos nuotrauką.
„Krymas... pradžia“
„Krymas, tiltas, pradžia“, – parašė jis.
„Visa, kas neteisėta, privalo būti sunaikinta, visa, kas pavogta, privalo būti sugrąžinta Ukrainai, visa Rusijos okupacija – išvaryta“, – sakė M. Podoliakas.
Rusijos Užsienio reikalų ministerija iškart pareiškė, kad Ukrainos reakcija į sprogimą ant Krymo tilto parodo Kyjivo „teroristinį pobūdį“.
„Kyjivo režimo reakcija į civilinės infrastruktūros naikinimą parodo jo teroristinį pobūdį“, – per platformą „Telegram“ paskelbė ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Anksčiau keli sprogimai įvyko Rusijos kariniuose objektuose Kryme. Jei būtų nustatyta, kad už sprogimo ant Krymo tilto stovi Ukraina, Maskva turėtų rimtai susirūpinti, nes tiltas yra toli nuo fronto linijos.
Ukrainiečių pajėgų pastarojo meto teritoriniai laimėjimai šalies rytuose ir pietuose pakerta Kremliaus praėjusios savaitės pareiškimą dėl Ukrainos rytinių Donecko, Luhansko ir pietinių Zaporižios, Chersono sričių aneksijos.
V. Zelenskis penktadienį paskelbė, kad ukrainiečių pajėgos per praėjusio mėnesio pabaigoje pradėtą antrą kontrpuolimą atkovojo beveik 2 500 kv. km teritorijų.
Rusijos pajėgos penktadienį paskelbė užėmusios teritorijų Ukrainos rytinėje Donecko srityje – kelis kaimus netoli Ukrainos kontroliuojamo ir daug savaičių rusų apšaudomo pramoninio Bachmuto miesto.
Tai pirmas rusų pranešimas apie naujus laimėjimus nuo Kyjivo pirmojo kontrpuolimo pradžios.
Pranešimai pasirodė Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchui Kirilui penktadienį per V. Putino jubiliejų pareiškus, kad prie valdžios vairo jį pastatė pats „Dievas“, o Norvegijos Nobelio komitetui šiemetinę taikos premiją paskyrus teisių gynėjams Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje – baltarusiui Alesiui Bialiackiui, rusų organizacijai „Memorial“ ir ukrainiečių organizacijai „Pilietinių laisvių centras“.
Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkė Berit Reiss-Andersen (Berit Reis-Andersen) sakė, kad premija paskirta „iškiliems žmogaus teisių, demokratijos ir taikaus sambūvio gynėjams“, bet daug kas sprendimą laiko priekaištu V. Putinui ir jo karui Ukrainoje – didžiausiam ginkluotam konfliktui Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Redaktorė Miglė Giri, BNS
