Rugsėjo 5, 2007
Kaip Nokia virsta Nokla
PAULĖ YLIŪTĖ - WILLIAMS,

Prieš nuspręsdami investuoti į garsaus vardo prekės klastotę, gerai įvertinkite, ar tai iš tiesų teisinga ir vertinga investicija.

Geros kokybės drabužį ar avalynę atskirsite iš tolo ir dėvėsite žymiai ilgiau nei keliskart pigesnę kopiją. Be to, neretai įsigydami prabangos prekę kartu gaunate dovanų, vertingų paslaugų ar bent jau garantinį aptarnavimą. Tuo tarpu sugedus tris kartus pigiau įsigytai NOKLAi, galite drąsiai telefoną išmesti į šiukšlių dėžę. Tikriausiai „ten“ jam ir vieta.

Jau kelerius metus Jungtinės Karalystės spauda mirga publikacijomis, kad britai tampa falsifikuotų prekių vartotojais. Šie teiginiai nėra iš piršto laužti - šeši milijonai gyventojų, arba 12 % visos Jungtinės Karalystės populiacijos, per paskutinius 12 mėnesių įsigijo bent vieną nelegaliai garsaus dizainerio vardu paženklintą gaminį. Kiti 48% procentai, jeigu ir nepirko padirbtų prekių, rinkosi vadinamąsias „high street‘ų“ kopijas – tai yra aukštosios mados dizainerių modelius kopijuojančius gaminius, parduodamus po kitu prekės ženklu. Nekyla abejonių, kad dėl abiejų neteisėto pobūdžio veiklų tikrieji prekės ženklų savininkai patiria milžiniškus nuostolius, pradedant negautomis pajamomis, baigiant blogėjančiu prekės ženklo įvaizdžiu.

Davenport Lyons, teisininkų kompanija, besispecializuojanti pagrindinių namų ūkyje naudojamų prekių ženklų apsaugos srityje, praėjusiais metais atliko visuomenės nuomonės tyrimą, kurio metu nustatė, kad Jungtinės Karalystės gyventojai mielai perka netikrais ženklais pažymėtas prekes. Jos populiarios tiek tarp turtingų, tiek tarp mažas pajamas gaunančių britų. Šis tyrimas paneigė iki tol vyravusį įsitikinimą, kad pagrindiniai falsifikatų klientai yra mažai uždirbantys pirkėjai. Iki tol tipiškas falsifikato pirkėjas paprastai buvo apibūdinamas kaip mažas pajamas turintis vartotojas, dažniausiai jaunesnis nei 35 metų amžiaus, nesukūręs šeimos. Tačiau apklausus daugiau nei 1000 įvairaus amžiaus ir socialinės padėties vartotojų, paaiškėjo, kad portreto bruožai nėra visai tikslūs. Pasirodo, būtent aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantys pirkėjai, kurie kaip tik laikytini potencialiais prabangos prekių klientais, mielai renkasi garsių prekės ženklų drabužių, batų, laikrodžių ir juvelyrinių gaminių klastotes.

Prekių, paženklintų „netikromis“ etiketėmis, šiandien Jungtinėje Karalystėje įsigyjama vis daugiau. Tokia tendencija išlieka ir net stiprėja nepaisant to, kad „tikrų“ prabangos prekių pirkėjų skaičius taip pat nuolat auga. Per paskutinius dešimt metų Jungtinėje Karalystėje sukurtos ypač palankios sąlygos, kad prabangos prekės taptų prieinamesnės platesniam vartotojų ratui. Tam didžiausią įtaką turėjo augančios vartotojų pajamos ir liberalėjančios bankų taikomos paskolų sąlygos, o taip pat didėjantis vartotojų informuotumas apie falsifikatų žalą ekonomikai ir apie pranašesnes originalių gaminių savybes. Nemažiau svarbios ir pačių gamintojų pastangos ne tik pritraukti naujus pirkėjus, bet ir išlaikyti esamų klientų lojalumą. Dėka šių faktorių ženkliai išaugo prabangos prekių paklausa. Pavyzdžiui, vien praėjusiais metais pusė Jungtinės Karalystės gyventojų įsigijo bent po vieną garsaus dizainerio gaminį. Ketvirtadalis jų įsigijo drabužių, kas penktas šalies gyventojas pirko batus, 10 procentų pirkėjų investavo į prabangius laikrodžius, juvelyrinius gaminius ar dizainerių rankines.

Kita vertus, augant prabangos prekių ženklų paklausai, lygiagrečiai didėjo ir jų falsifikatų paklausa. Minėto tyrimo metu apklausta mažiausiai 1000 pirkėjų, kuriems buvo užduodami klausimai, susiję su jų vartojimo prioritetais ir prekių pasirinkimo motyvais. Buvo siekiama sužinoti, kaip pirkėjai vertina tokių prekių ženklų kaip Yves Saint Laurent, Chanel, Burberry, Gucci, Prada, Tiffany, Louis Vuitton, Hermes, Bulgari ir Cartier falsifikatus. Paaiškėjo, kad Burberry – geidžiamiausias prekės ženklas, kurio falsifikatai - noriai perkami. Kiti dažniausiai padirbinėjami prekių ženklai - Gucci, Louis Vuitton ir Yves Saint Lauren.

Vartotojai renkasi falsifikuotas prekes, pirmiausiai, skatinami ekonominių motyvų – tokie produktai paprastai yra žymiai pigesni už originalus, o savo išvaizda iš pirmo žvilgsnio beveik nesiskiria. Tarkime, Louis Vuitton originali rankinė kainuoja apie 1000 svarų, jos kopiją Londone galima nusipirkti beveik triskart pigiau. Antra, kopijos paprastai gaminamos dideliais tiražais, tad daugiau pirkėjų gali jas įsigyti. Kai kurie pirkėjai padirbtas prekes perka pramogos dėlei, kitiems tai - savotiška protesto prieš prabangos prekių ženklų dominavimą rinkoje forma. Pastarieji yra vedami įsitikinimo, kad tokiu būdu remia besivystančių šalių vietinius amatininkus, kurie paprastai yra išnaudojami pasaulio prabangos prekių gamintojų. Kitaip tariant, rinkdamiesi klastotes, jie įsitikinę prisidedą prie antiglobalizacinio judėjimo. Dar kita pirkėjų kategorija klastotę renkasi todėl, kad ir nori turėti madingą daiktą, ir nenori sukti galvos, kad originalų pirkinį gali pamesti, sugadinti, prarasti ir pan. 

Minėto tyrimo metu nustatyta, kad trečdalis pirkėjų įsigydami garsaus prekės ženklo falsifikatą, net neįtarė, kad perka netikrą daiktą. Dažniausiai tokius pirkėjus suklaidina, vadinamasis, optinės apgaulės efektas, kai falsifikatas ženklinamas vardu, kuris išoriškai yra beveik tapatus tikrajam prekės ženklui ar pavadinimui, skiriasi tik kelios raidės. Pavyzdžiui, vietoje PUMA, rašoma PMUA, NIKE – NIRE, NOKIA – NOKLA ir pan. Didelė dalis tokių prekių buvo įsigyta ne Jungtinės Karalystės viduje, o kitose Europos šalyse, Kinijoje, Indijoje ir Azijoje. Pasaulinės statistikos duomenimis, Kinijoje pagaminama daugiausiai falsifikuotų prekių - 15%-20% visų neteisėtų kopijų.

Jungtinėje Karalystėje falsifikatų sostine galėtų būti laikomas Newcastle miestas. Tik 22% apklaustų Newcastle gyventojų prisipažino, kad pirkti klastotes "visiškai nepriimtina", tai mažiausias toks rodiklis iš visų Jungtinės Karalystės miestų. Kiti tikėtini potencialūs klastočių pirkėjai yra Edinburgo ir Birmingamo gyventojai. Iš visų Jungtinės Karalystės miestų priešiškiausiai klastočių atžvilgiu nusiteikę Norwich pirkėjai - 67% apklausoje dalyvavusiųjų pripažino, kad visais atvejais pirkti klastotas garsių pavadinimų prekes yra nesąžininga.

Apklausos metu žmones labiausiai stebino klausimas, ar jie suvokia, kad dauguma pinigų, gautų už falsifikuotas prekes, skirti nusikaltėlių grupuotėms finansuoti ir remti terorizmą. Dauguma šios informacijos nė karto nebuvo girdėję.

Būtent pirkėjų informavimas apie falsifikatų kilmę, ekspertų teigimu, yra efektyviausia priemonė kovojant su prekių ženklų plagijavimu. "Akivaizdu, kad pirkdami falsifikatus, vartotojai siekia sutaupyti, tačiau jie privalo suprasti, kad tokiu būdu savo pinigais jie remia organizuotą nusikalstamumą ir netgi terorizmą," sako vienas iš tyrimo organizatorių Simon Tracey. Kita vertus, 70% pirkėjų apskritai nemano, kad pirkdami falsifikatus, pažeidžia kieno nors interesus. Juos nuo falsifikuotų prekių įsigijimo sustabdytų tik reali kriminalinė bausmė.
 

Raktažodžiai: technologijabrandai

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai