Bronnie Ware, mirštančiųjų slaugė iš Australijos atskleidė, ko labiausiai gailimasi mirties patale, rašo „The Guardian“. B.Ware kelis metus praleido palaikomosios slaugos ligoninėje rūpindamasi pacientais paskutiniais jų gyvenimo mėnesiais. Savo tinklalapyje inspirationandchai.com ji publikuodavo mirštančių pacientų žodžius, kurie sulaukė tiek daug dėmesio, jog ji išleido knygą „The Top Five Regrets of the Dying“ („Penki dalykai, kurių gailisi mirštantysis“), kurioje aprašo savo pastebėjimus mirties palatoje. Pasak jos, mirštantys žmonės savo praėjusį gyvenimą mato nepaprastai aiškiai ir tiki, kad iš jų išminties derėtų pasimokyti visiems. 

„Klausiami, ko labiausiai gailisi ar ką gyvenime būtų darę kitaip, dauguma kalbėjo apie tuos pačius dalykus“, - teigia B.Ware Žemiau – dažniausios mirštančiųjų atgailos, aprašytos B.Ware knygoje.  

1. Gailiuosi, kad neturėjau pakankamai drąsos gyventi taip, kaip noriu aš, o ne aplinkiniai. „Tai – viena dažniausių atgailų mirties patale. Kai žmonės supranta, kad jų gyvenimas beveik pasibaigęs ir žvelgia atgal, aiškiai pamato, kiek daug svajonių liko neįgyvendintų. Dauguma mirštančiųjų neišpildė daugiau nei pusės savo tikslų ir palieka šį pasaulį žinodami, kad tai atsitiko dėl netinkamų pasirinkimų ar neišnaudotų galimybių. Sveikata atneša be galo daug laisvės, tačiau mažai kas tai supranta, kol jos netenka.“  

2. Gailiuosi, kad taip sunkiai dirbau. „Šiuos žodžius ištaria kiekvienas mano slaugytas vyras. Jie praleido progą matyti augančius  savo vaikus ar mėgautis žmonos kompanija. Moterys taip pat išsakė šią nuoskaudą, tačiau  jos – senosios kartos atstovės ir niekada nebuvo pagrindinės šeimos maitintojos. Priešingai  nei vyrai, kurie giliai gailėjosi pernelyg daug savo gyvenimo laiko praleidę darbe“. 

3. Gailiuosi, kad neišdrįsau išreikšti savo jausmų. „Daug žmonių jausmus ir emocijas užgniaužia savyje, dėl to niekada netampa pačiais  savimi. Gniaužiamas kartėlis bei kitos blogos emocijos taip pat sukelia nemažai ligų“. 

4. Gailiuosi, kad mano ir mano draugų keliai išsiskyrė. „Dažnas nesuvokia tikros draugystės vertės tol, kol neateina paskutinės gyvenimo savaitės, o  tada jau būna sunku ir surasti senus draugus. Taip pat nemažai žmonių pernelyg įsitraukia į  savo pačių reikalus ir pamažu praranda net ir artimiausius draugus. Daugelis gailisi dėl to,  kad neskyrė pakankamai laiko ir pastangų gerų draugų išsaugojimui. Mirties patale  kiekvienas pasiilgsta draugų“. 

5. Gailiuosi, kad neleidau sau būti laimingesniu. „Tai – netikėtai dažni žodžiai. Dauguma iki paskutinių minučių nesuvokia, kad laimė yra  kiekvieno pasirinkimas. Jie gyvena taip vadinamus patogius gyvenimus ir kasdienė rutina  atbukina tiek jų kūnus, tiek ir emocijas. Pokyčių baimė dažną verčia apsimesti prieš kitus,  kad jam patinka taip gyventi, nors giliai širdyje jis nori turėti kuo daugiau progų kvailiems  poelgiams ar nevaržomam juokui savo gyvenime“.