Referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo galėtų vykti dvi dienas – kitų metų gegužės 12-ąją ir 26-ąją, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
„Prezidento rinkimus norėtume sutapatinti su referendumu dėl dvigubos pilietybės. Yra toks pasiūlymas, kad gegužės 12 dieną pirmasis būtų etapas ir po to - 26 dieną“, – antradienį po susitikimo su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininke Laura Matjošaityte žurnalistams sakė parlamento vadovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad vis dėlto prioritetas būtų referendumą surengti per vieną dieną.
„Jeigu organizuosime per vieną etapą, o norėtume to ir siektume to, kad vieną dieną ateitų daugiau kaip 50 proc. ir plius gal 10 procentų. Jeigu pasieksime, nereikės jokios antros dienos“, – teigė V. Pranckietis.
„Šiaip galimos dvi dienos, bet iškyla klausimas, kaip dvi savaites be reklamos, kaip dvi savaites saugoti biuletenius, kaip jų neskaičiuoti“, – svarstė jis.
VRK vadovė savo ruožtu teigė, kad Lietuvoje dar nėra buvę referendumo, kuris vyktų dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka. 2003 metais surengtas referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą vyko dvi dienas iš eilės.
„Per tą laiką nebūtų skaičiuojami biuleteniai, Vyriausiajai rinkimų komisijai tektų užduotis, kur biuletenius saugoti. Matyt, ne patys saugotume, galbūt kreiptumėmės į policijos pareigūnus, kad būtų saugiai biuleteniai saugomi, neatskleidžiama balsavimo paslaptis“, – svarstė L. Matjošaitytė.
Ji pranešė, kad 2019 metais per antrąjį prezidento rinkimų turą gegužės 26 dieną numatomi ir Europos Parlamento rinkimai.
Savivaldos rinkimai planuojami 2019 metų vasario pabaigoje arba kovo pradžioje.
Tikslią prezidento, savivaldybių tarybų, Europos Parlamentų rinkimų bei referendumų datas skelbia Seimas.
Gruodį Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuriai pavesta pasirengti referendumui dėl dvigubos pilietybės išplėtimo. Ji tariasi dėl galimos referendumo datos, referendumui teikiamų Konstitucijos pataisų formuluočių, referendumo organizavimo ypatumų, reikalingų įstatymų projektų parengimo ir kitų susijusių klausimų, kad būtų rastas bendras sprendimas dėl dvigubos pilietybės referendumo organizavimo.
Praėjusių metų spalio 20 dieną Konstitucinis Teismas dar kartą paskelbė, kad dvigubos pilietybės išplėtimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją.
Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad ši nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.
Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės gali būti keičiamas tik referendumu.
Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės visų piliečių balsų „už“.
Autorė: Jūratė Skėrytė, BNS
