Lapkričio 9, 2011
Gyvenimas su knyga. Andrius Užkalnis
LONDONIETĖ,
Rašytojas ir  žurnalistas Andrius Užkalnis nuo mažens gyvena knygų apsuptyje. Dabar ne tik jas skaito, bet ir rašo: jau išleistos trys autoriaus knygos: Anglija: Apie tuos žmones ir jų šalį, Kelionių Istorijos bei naujausia – Prijaukintoji Anglija. „Skaityti pradėjau labai anksti - kai man buvo ketveri metai. Vaikystėje imdavausi visko iš eilės. Skaičiau vaikų ir suaugusių literatūrą, visus iš eilės žurnalus. Man patikdavo Tarybinė Moteris, ten (be kita ko) rašydavo ir kaip vaikus auklėti“, - sako Andrius.   

Marso Kronikos, autorius Ray Bradbury

Vaikystėje dar nemokėjau taip angliškai, kad galėčiau skaityti originalo kalba, tad daug kartų skaičiau lietuvišką Gražvydo Kirvaičio vertimą. Marso Kronikos patiko, nes nebuvo daug akivaizdaus moralizavimo. Tiksliau - jokio moralizavimo. Knygoje nėra privalomų išvadų, elgesio normų. Žmonės, regis, jaučiasi ir elgiasi, kaip jiems patinka, nieko nebandydami įrodyti. Tokia literatūra anksčiau buvo vadinama ‘neidėjine’, suprask, beprasme. Skaityti mėgdavau taip, kad visąlaik vėluodavau, užsiėmęs skaitymu, ir tėvams tekdavo ant manęs rėkti. Rytais, rengdamasis eiti į mokyklą, atsistodavau segtis marškinių sagas ir skaitydavau padėtą ant stalo knygą. Vieną sykį tėtis taip supyko, kad tas Marso Kronikas, iš manęs griebęs, švystelėjo pro langą. Beveik nežiūrėjau televizijos, beveik nemačiau visokių Elektroniko Nuotykių su visokiomis rusų pionierių dainuojamomis Sparnuotosiomis Supynėmis, nežiūrėjau, Septyniolikos Pavasario Akimirkų, Buratino Nuotykių ir filmų apie indėnus. Gal todėl nedaug skaičiau nuotykių literatūros, na, nebent apie Robiną Hudą, tris muškietininkus ir Kapitoną Nemą.   

 Apysakos, autorius Edgar Allan Poe  

Jaunystėje irgi skaičiau viską iš eilės: Honoré de Balzac, Fiodorą Dostojevskį, Charles Dickens (pastarasis atrodė baisiai nuobodus), Antoną Čechovą, Guy de Maupassant, Ivaną Buniną, Jack London, Guy de Maupassant, Ernest Hemingway, O.Henry, Oscar Wilde, Edgar Allan Poe. Makabriškos Edgar Allan Poe apysakos man nepaprastai įsiminė ir patiko, nes ten be galo ryškiai, grafiniais vaizdiniais sukurta nuotaika, tiesiog apčiuopiamas jausmas. Aš jas daugybę kartų skaičiau vėl ir vėl. Man patinka aštrūs pojūčiai.
    
 Pasakos,  autorius Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas  

Aštrių pojūčių gausu ir E.T.A. Hoffmann‘o kūriniuose. Vokiška niūri mistika yra ne kiekvienam, bet man nepaprastai gražu. Tik vėliau, po pirmųjų skaitymų, supratau, kad vieno labiausiai kraują stingdančių šio vokiečių rašytojo, gimusio Karaliaučiuje, kūrinių, Das Majorat, veiksmas vyksta mano mylimoje Kuršių nerijoje. 

 Naminių gyvulėlių kapinės,  autorius Stephen King  


Perskaičiau kažkur apie tai, kaip reikia rašyti kino scenarijus: konkrečiai ir taip, lyg ką tik jau būtum pamatęs tą kiną, kuriam scenarijų rašai. Tuomet pagalvojau: taip turbūt ne tik scenarijus, taip reikia viską rašyti. Kad skaitytojui prieš akis atsistotų vaizdai. Grafiškai moka rašyti autoriai, kuriuos daug kas nelaiko rimta literatūra: Tom Clancey, Umberto Eco, Mario Puzo, Stephen King. Stephen King‘as savo knygoje Pet Sematary (Naminių gyvulėlių kapinės) yra metodiniu nuotaikos ir siaubo kūrimu sukūręs tokio šiurpumo tekstą, kad tas tekstas yra kraupesnis už mirtį ir tas kraupumas yra aukščiausios prabos.   
 
 Somerset Maugham
 
Perskaičiau dramaturgo ir rašytojo Somerset Maugham žodžius apie tai, kaip reikia rašyti ir jie man įstrigo visam gyvenimui: daugelis žmonių, sakė jis, rašo neaiškiai ne todėl, kad turi sudėtingesnių minčių už kitus, o todėl, kad nesivargina išmokti rašyti aiškiai. Jis dar sudirbo Imanuelį Kantą, kuris yra be galo sunkiai skaitomas rašytojas. Supratau tuomet du dalykus: kad rašytojas privalo tarnauti skaitytojui, rašyti taip, kad būtų gera skaityti, o antras, kad net rašytojas, pats save vadinęs tik antrojo ešelono rašytoju (Maugham‘as labai gerai suprato savo galimybių ribas, skundėsi skurdžiu žodynu, lyriniu silpnumu ir prastu metaforos pajautimu), gali, turi teisę kritikuoti ir didžiojo mąstytojų žvaigždyno autorius. Man tai atrodo labai svarbu.  Maugham‘as dar sakė apie save, kad jis yra pastabus ir tai jam padeda. Pastabumas yra turbūt vienas svarbiausių autoriaus bruožų. „Daugumas žmonių nemato nieko. Aš labai aiškiai matau tai, kas yra prieš mano nosį. Didieji rašytojai gali matyti kiaurai per mūro sieną“, - sakė jis, pripažindamas, kad pats nėra didis rašytojas. Tai tikriausiai naudingiausi pastebėjimai iš visko, ką teko skaityti. Tai man yra aiškus kelrodis, kaip reikia rašyti.   

 Pasiek bet ką per vienerius metus,  autorius Jason Harvey 

Dabar skaitau tokią knygą, kuri vadinasi Pasiek bet ką per vienerius metus (Achieve Anything In Just One Year). Tai vienas iš šimtų, tūkstančių 'self-help', pagalbos pačiam sau, vadovėlių, kurių itin daug knygynų lentynose. Autorius man atsiuntė, siūlydamas recenzuoti - ketinu taip ir padaryti.   

 Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms,  autorius Dale Carnegie  

Tos knygos, gyvenimo vadovėliai, kurios visos prasidėjo nuo Dale Carnegie Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms (How to Make Friends and Influence People) man atrodo labai svarbios: jos, kaip ir kelionės, protingiems žmonėms padeda, o kvailius padaro dar kvailesnius. Nevykėlio jos neišgelbės, o tam, kas įpratęs uždavinėti klausimus ir domėtis žmogiškų santykių mechanika, jos gali būti labai vertingos.  



Raktažodžiai: KnygosKnygnešysAndrius Užkalnis

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta