Gaisras, 2017 metais Londono daugiabutyje „Grenfell Tower“ pareikalavęs 72 gyvybių, buvo vyriausybės ir statybų sektoriaus institucijų neveiklumo dešimtmečių kulminacija, teigiama trečiadienį paskelbtoje galutinėje incidento tyrimo ataskaitoje.
Ataskaitoje, kuria užbaigiamas ilgai trukęs dviejų dalių tyrimas, sisteminiu nesąžiningumu taip pat kaltinamos firmos, tiekusios šiam daugiaaukščiui išorės apdailos ir kitas medžiagas.
2017 metų birželio 14-osios paryčiais kilęs gaisras dėl itin degių išorės apdailos medžiagų greit apėmė 24 aukštų daugiabutį Londono vakaruose.
Sugedusiame šaldiklyje ketvirtame aukšte kilęs gaisras vos per pusvalandį pasiekė pastato viršutinį aukštą. Pasekmės buvo katastrofiškos – tai baisiausias gaisras Jungtinės Karalystės gyvenamuosiuose pastatuose nuo pat Antrojo pasaulinio karo.
Po nepriklausomo tyrimo, kuriam vadovavo į pensiją išėjęs teisėjas Martinas Moore'as-Bickas (Marinas Muras-Bikas), paskelbtoje ataskaitoje griežtai kritikuojamos vyriausybė ir kitos įtakingos institucijos, pažymint, kad „Grenfell Tower“ renovacijai buvo panaudotos pavojingos medžiagos.
Ypač peikiamos ir sisteminiu nesąžiningumu kaltinamos firmos, dalyvavusios tiekiant vandeniui atsparias išorės apdailos plokštes ir kitas izoliacines medžiagas.
Šios firmos vykdė „apgalvotas ir ilgalaikes strategijas, kaip manipuliuoti bandymų procesais, iškreipti bandymų duomenis ir klaidinti rinką“, sakoma ataskaitoje.
Visų 72 žmonių žūties per gaisrą „Grenfell Tower“ buvo galima išvengti, paskelbus ataskaitą sakė M. Moore'as-Bickas.
„Tuos, kas gyveno šiame daugiabutyje, daugelį metų ir daugeliu skirtingų būdų apvildavo tie, kas buvo atsakingi už pastato ir jo gyventojų saugumo užtikrinimą“, – per televiziją sakė jis.
Britų ministro pirmininko Keiro Starmerio (Kiro Starmerio) teigimu, jo vyriausybė užtikrins, kad panaši tragedija nebepasikartotų.
„Vyriausybė atidžiai išstudijuos ataskaitą ir jos rekomendacijas siekiant užtikrinti, kad tokia tragedija negalėtų pasikartoti“, – po tyrimo ataskaitos pasirodymo rašytiniame pareiškime parlamentui sakė jis.
K. Starmeris taip pat atsiprašė valstybės vardu, sakydamas, kad šis gaisras „niekada neturėjo įvykti“.
„Šalis neįvykdė savo pačios svarbiausios pareigos: apsaugoti jus ir jūsų artimuosius (...) Ir aš labai atsiprašau“, – pareiškime parlamentui sakė jis.
„Likti vietoje“
Londono ugniagesių brigadai (LFB) ataskaitoje taip pat negailima kritikos.
Ugniagesių tarnyba neužtikrino, kad apie pavojų, kurį kelia vis platesnis išorės apdailos naudojimas, būtų informuota visa organizacija ir kad tai atspindėtų mokymai, rašoma ataskaitoje.
Teigiama, kad LFB taip pat nepasimokė iš vieno 2009 metų gaisro, po kurio tarnyba turėjo sunerimti dėl savo pajėgumų gesinti gaisrus daugiaaukščiuose pastatuose.
„Grenfell Tower“ gyventojams, kurie skambino gelbėjimo tarnyboms, buvo nurodyta likti savo butuose ir laukti gelbėtojų kone dvi valandas nuo gaisro pradžios.
Dabar manoma, kad ši rekomendacija kainavo gyvybių. Ji jau yra peržiūrėta.
Dėl šios rekomendacijos kai kuriuos vyrus, moteris ir vaikus, įskaitant šeimas, ugnis įkalino jų pačių namuose. Dalis žuvusiųjų yra kaip tik tokie žmonės.
Po tragedijos daug gyventojų panašiuose pastatuose gyvena nuolatinėje baimėje. Būstų savininkams kilo ir finansinių problemų, nes šie būstai dabar sunkiai parduodami.
2022 metais tuometinė šalies konservatorių vyriausybė paskelbė, kad vystytojai privalės labiau prisidėti prie išorinės apdailos pašalinimo kaštų, o daugiau kaip 11 m aukščio pastatų gyventojai išvis nieko neturės mokėti.
Tačiau kiek daugiau nei prieš savaitę Londono rytuose kilęs gaisras parodė, kad pavojus išlieka.
Naktį teko evakuoti daugiau kaip 80 žmonių, pabudusių dėl dūmų ir ugnies korpuse, kur buvo šalinama reikalavimų neatitinkanti išorės apdaila.
Londono ugniagesių komisaras Andy Roe (Endis Rou) sakė, kad vien sostinėje dar yra maždaug 1,3 tūkst. pastatų, kuriems reikia skubių pataisymų.
BNS inf.