Lietuvos verslas privalo rimtai ruoštis Jungtinės Karalystės (JK) išstojimui iš Europos Sąjungos (ES), ypač didėjant tikimybei, kad „Brexit'as“ įvyks be jokio susitarimo, teigia Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovai.
Pasak jų, didelį poveikį JK ir ES santykiai gali pirmiausiai padaryti Lietuvos mažoms ir vidutinėms įmonėms – jos turi mažiau patirties dirbti trečiosiose šalyse.
„Kovo 30 dieną bet kuriuo atveju, ar būtų A scenarijus, ar jo nebebūtų (pavyzdžiui, „Brexit'as“ be sutarties – BNS), Jungtinė Karalystė yra trečioji šalis ir tai reiškia, kad tokių gerų sąlygų, kurias dabar turime su ja, nebus. Kadangi tikimybė išstojimo be sutarties didėja su kiekviena diena, tai kas bus be sutarties: įsijungia Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklės, taikomi importo muitai – vidutinis muitas JK ir ES bus 5 proc., žemės ūkio produktams – 11 proc.“, – antradienį bendroje URM ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) diskusijoje dėl „Brexit'o“ sakė URM Išorinių ekonominių santykių ir ekonominio saugumo politikos departamento direktorė Lina Viltrakienė.
Anot jos, nors ministerija siekia amortizuoti „Brexit'o“ poveikį Lietuvos verslui, bet ir jis pats turi ruoštis.
„Tiesioginis poveikis verslui – kaina. Išaugs ir lietuviškų produktų kaina Jungtinėje Karalystėje, bet ir iš jos importuojamų produktų kaina (...) Lietuviškos prekės 10 proc. pabrangtų (Jungtinėje Karalystėje – BNS)“, – aiškino L. Viltrakienė.
Jos teigimu, blogiausio scenarijaus atveju brangtų ir lietuviškos prekės JK, ir britų prekės Lietuvoje.
LPK atstovas prie tarptautinių organizacijų Gintaras Morkis pažymėjo, jog bendrovės turi ruoštis netvarkingam JK pasitraukimui iš ES – ypač po šios šalies parlamentarų balsavimo sausio 15 dieną, kai nepritarta pasiūlytam pasitraukimo susitarimui.
„Užsidegė raudona šviesa, pavojaus signalas, kad sutarties nebus, labai daug neaiškumų, ypač pramonei ir verslui iš to gali sekti. (...) Realu, kad sutarties gali ir nebūti, o jeigu ir bus, tai Jungtinė Karalystė taps trečiąja šalimi“, – kalbėjo G. Morkis.
Jis teigė, kad Lietuvos verslas jau priprato prie palankesnių bendradarbiavimo su Britanija sąlygų, tačiau 20 proc. muitai gali sukelti „šoką“, be to, atsirastų ir „netarifinių barjerų“.
Užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius teigė, kad jau pernai Lietuvoje pradėta ruošis scenarijui, jeigu „Brexit'as“ įvyktų ne pagal sutartį.
„Kaip bebūtų gaila, turime labai rimtai svarstyti visus blogiausius variantus. Yra blogiausias variantas išstojimas be sutarties su tam tikromis pasekmes ribojančioms priemonėmis“, – kalbėjo A. Zananavičius.
Pasak jo, yra bent kelios ypač aktualios temos, kurias paliečia „Brexit'as“: viena – piliečiai ir jų judėjimas, kita – finansai.
„Vizų klausimas – beveik garantuojame, kad vizų nebus ir turbūt nebus niekada (...) Antra, pinigai. Jeigu išstoja netvarkingai, nustoja mokėti pinigus, Lietuvai pačiu blogiausiu atveju reikėtų primokėti 35 mln. eurų per metus (į ES biudžetą – BNS)“, – sakė A. Zananavičius.
Pasak jo, blogiausio scenarijaus atveju Lietuvos BVP augimas sulėtėtų 0,3 proc.
Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius gynė jau parengtą susitarimą su JK.
„EK manymu, tai yra iki šiol geriausias būdas išsiskirti tvarkingai, su mažiausiai skausmo ir su didžiausiu nuspėjamumu. Nesame palaidoję to susitarimo, tęsime jo ratifikavimo procedūrą, tikimės, kad jis bus ratifikuotas ir Jungtinėje Karalystėje. Vyks šiandien ir įvairūs balsavimai dėl įvairių pakeitimų, bet mes laikomės plano A“, – diskusijoje sakė A. Pranckevičius.
A. Pranckevičiaus teigimu, EK dar gruodį yra pateikusi atsakingoms ES institucijoms 14 priemonių paketą, jei „Brexit'as“ baigtųsi be susitarimo.
EK atstovybės Lietuvoje vadovas taip pat įvardijo keturis variantus, kaip gali toliau plėtotis JK ir ES santykiai.
„Yra daug įvairių spekuliacijų, bet teisiškai yra keturi keliai: pirmas kelias – susitarimas, kuris yra ant stalo (...). Antra – išėjimas be susitarimo, „no deal“, kuris gali turėti skaudžių pasekmių. Ir kiti du tęsiniai būdai – galimas derybų pratęsimas (...) Ketvirtoji teisinė galimybė, tai yra pačiai valstybei narei atšaukti notifikaciją, JK sustabdyti „Brexit“ procesą“, – kalbėjo A. Pranckevičius.
Jis teigė, kad pastarosios dvi opcijos yra pirmiausia JK apsisprendimo klausimas.
L. Viltrakienės teigimu, URM tikisi, kad vis dėlto bus pasiektas susitarimas su JK, o ilgainiui galima būtų susitarti, kad nebūtų įvedama jokių muitų.
„Jeigu su susitarimu, tai pramoninėms prekėms nebus jokių muitų, galimai ir žemės produktams nebus muitų. (...) Iš principo labai tikimės, kad bus galų gale patvirtintas toks išstojimo susitarimas, koks jis yra dabar, tam, kad turėtume pereinamąjį laikotarpį, per kurį Jungtinė Karalystė taikys tą patį režimą, koks yra dabar Europos Sąjungoje ir per kurį mes susiderėsime su Jungtine Karalyste dėl naujų santykių reglamentuojančio laisvosios prekybos susitarimo ir tame susitarime, mes tikimės, jokių muitų nebus įvedama“, – žurnalistams sakė L. Viltrakienė.
Sausį britų parlamentas didele balsų persvara atmetė premjerės Thresos May (Terezos Mei) pasiūlytą susitarimą su ES dėl „Brexit“ ir dabar ministrė pirmininkė bando sureguliuoti situaciją, kad neįvyktų išstojimo be sutarties scenarijus.
Balsavimas dėl Th. May plano ir kitų partijų pasiūlytų jo pataisų planuojamas sausio 29 dieną.
BNS inf.
