Lietuvos jaunosios kartos kuratoriaus Adomo Narkevičiaus paskaita „Collective“ galerijoje baigėsi keturias dienas trukęs Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje inicijuotų ir kartu su Lietuvos kultūros atašė spalio 22–25 dienomis Edinburge ir Glazge surengtų Lietuvos dienų Škotijoje renginių ciklas. Tai pirmasis tokio įvairiapusio Lietuvos istorijos ir kultūros pristatymo projektas, surengtas šioje virš 5 mln. gyventojų turinčioje Jungtinės Karalystės dalyje ir sulaukęs didelio tiek Škotijoje gyvenančių lietuvių, tiek škotų – vietinių gyventojų, studentų, Škotijos vyriausybės, diplomatinio korpuso, kultūros atstovų ir akademikų – susidomėjimo. Pilnas sales žiūrovų pritraukusiuose renginiuose skleidėsi daugialypis pasakojimas apie Lietuvą, žadinęs didesnį domėjimąsi tiek Lietuva, tiek jos istorinėmis ir dabartinėmis sąsajomis su Škotija.
Lietuvos dienų Škotijoje kontekste taip pat įvyko oficialūs Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Renato Norkaus susitikimai su Škotijos vyriausybės ministre kultūros, turizmo ir išorės reikalų klausimais Fiona Hyslop, su Edinburgo universiteto tarptautinių ryšių vadovu Alan Mackay, susitikta ir su Edinburgo, Glazgo ir Aberdyno lietuvių bendruomenių atstovais.
Lietuvos dienos Škotijoje prasidėjo antradienį, spalio 22 d., garsioje Edinburgo muzikos instrumentų muziejaus St Cecilia‘s Hall salėje (tai pirmoji koncertų salė Škotijoje, specialiai šiai paskirčiai sukurta žymiojo škotų architekto Robert Mylne ir atidaryta 1763 m.) abejingų nepalikusiu dviejų Lietuvos muzikinio pasaulio virtuozų – pianisto Petro Geniušo ir saksofonisto Liudo Mockūno – klasiką ir džiazą suvienijusiu koncertu „Jūra miške“ pagal M. K. Čiurlionio žymiąsias simfonines poemas.
Į susirinkusiuosius kreipęsis Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Renatas Norkus, kalbėdamas apie istorinį kontekstą, papasakojo apie tiek lietuvių, tiek škotų apsistojimo vieni kitų žemėse istorijas jungusį svajonių išsipildymo arba „Pažadėtosios žemės“ ieškojimo motyvą. Škotai Lietuvoje (Kėdainiuose) įsikūrė anksčiau (16–17 a.) nei pirmieji lietuviai Škotijoje (19 a.). Ambasadorius išreiškė lūkestį, kad Lietuvos dienų Škotijoje metu užmegzti ryšiai ir partnerystės ilgainiui peraugs į kryptingą bendradarbiavimą. Sveikinimo žodį taręs Škotijos vyriausybės Europos, migracijos ir vystomojo bendradarbiavimo viceministras Ben Macpherson džiaugėsi lietuvių indėliu į Škotijos gerovę, vildamasis, kad Škotija ilgam išliks jų namais. Naujoji lietuvių įsikūrimo Škotijoje banga prasidėjo 2004 m., šiuo metu Škotijoje skaičiuojama apie 15 tūkst. lietuvių.
Vienas svarbiausių Lietuvos dienų Škotijoje akcentų buvo profesoriaus Tomo Venclovos apsilankymas Edinburge ir dalyvavimas trečiadienį, spalio 23 d., Edinburgo universitete vykusioje viešoje diskusijoje su škotų profesoriumi iš Aberdyno universiteto, vienu žymiausių Abiejų Tautų Respublikos tyrėjų Jungtinėje Karalystėje Robertu I. Frost. Įdomių minčių ir įžvalgų apie Lietuvą ir Škotiją siejančias istorines, politines, geografines, socialines ir literatūrines paraleles bei intelektualaus humoro kupiną dviejų valandų diskusiją tarp šių dviejų profesorių – vieno literatūros, kito istorijos mokslų srityse – pavadinimu „Iš praeities į ateitį: Škotija, Lietuva ir Europa“ vedė buvęs Lietuvos ambasadorius prie Europos Sąjungos Rytis Martikonis.
Renginyje dalyvavo ir vėliau specialiai su prof. T. Venclova susitikti atvyko Glazgo meno akademijos (Glasgow School of Art) miesto literatūros profesorius, škotų rašytojas ir literatūros kritikas Johnny Rodger, ketinantis publikuoti straipsnį apie T. Venclovą kas ketvirtį išeinančiame literatūros žurnale „The Drouth“. Lietuvos dienų Škotijoje kontekste su prof. T. Venclova susitikti ir dokumentuoti jo viešnagę Škotijoje atvyko ir šiuolaikinės žurnalistikos atstovai – kas savaitę dokumentinius epizodus išleidžiančio „Nanook“ podkasto grupės nariai iš Lietuvos.
Daugialypį pasakojimą apie Lietuvą praturtino profesionali pasakotoja Daiva Ivanauskaitė savo pasirodymu „Pasakų sodas: istorijos iš Lietuvos“, užbūrusiu publiką, susirinkusią Edinburgo Karališkoje mylioje įsikūrusiame Škotijos istorijų pasakojimo centre („Scottish Storytelling Centre“). Glazge gyvenančios menininkės lietuvių etnine tradicija ir padavimais paremtos istorijos buvo įtrauktos į Škotijos tarptautinio istorijų pasakojimo festivalio „Anapus Žodžių“ programą.
Spalio 23 d. ir 24 d. atitinkamai Glazgo šiuolaikinio meno centro kino salėje ir Edinburgo Napier universitete buvo pristatyta „Meno Avilio“ įkūrėjos ir mokslininkės Linos Kaminskaitės-Jančorienės bei kuratorės ir menininkės Janinos Sabaliauskaitės parengta keturių valandų Lietuvos poetinės kino dokumentikos programa „Kinematografiniai intarpai“, kurios metu klausimų-atsakymų sesiją pravedė Londone gyvenantis kino istorikas ir kuratorius Herb Shelleneberger. Šiuose pristatymuose kalbėta apie sovietmečio cenzūros laikais ir iškart po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje prigijusį poetinės kino dokumentikos žanrą, kuris būdavo pasitelkiamas savitai realybei ir pasaulėžiūrai reikšti.
Penktadienį, paskutinę Lietuvos dienų Škotijoje dieną, įstabioje vietoje Edinburge – ant Calton kalno buvusioje miesto observatorijoje įsikūrusioje „Collective“ galerijoje vyko susitikimas su Vilniaus edukacijos ir meno centro „Rupert“ kuratoriumi Adomu Narkevičiumi. Kuratorius pirmą kartą viešai pristatė savo naują paskaitą „Desire in Whispers“, kurioje nagrinėjo geismo estetiką ir išraiškas 20 ir 21 a. Lietuvos meno scenoje, viešajame gyvenime bei subkultūrose.
Lietuvos dienų Škotijoje renginiai buvo labai teigiamai sutikti, tikimasi, kad ateityje jie taps kasmetine tradicija.
Šiuolaikinės Lietuvos kultūros pristatymas Škotijoje tęsis ir dar šių metų lapkritį: Glazge numatoma Roberto Narkaus paroda, Gintauto Trimako publikacijos pristatymas, taip pat bus pristatytas išskirtinio dėmesio susilaukęs Glazge ir Kaune gyvenančios menininkės Marijos Nemčenko projektas, nagrinėjantis šiuolaikinių ir 19 a. lietuvių migrantų identitetą.
Lietuvos ambasados kartu su kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje bei Lietuvos kultūros institutu surengtas Lietuvos dienas Škotijoje rėmė Užsienio reikalų ministerija ir Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“.
