Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjai antradienį vakare triuškinama balsų dauguma atmetė „Brexit“ sutartį, kurią ministrės pirmininkės Theresos May (Terezos Mei) vyriausybė praeitais metais suderino su Europos Sąjungos lyderiais, o šis žingsnis išprovokavo opoziciją inicijuoti balsavimą dėl nepasitikėjimo vyriausybės vadove.
Per šį istorinį balsavimą Bendruomenių Rūmai 432 balsais prieš 202 atmetė Th. May planą, kaip turi būti užbaigta beveik penkis dešimtmečius trukusi Jungtinės Karalystės narystė Bendrijoje. Šis rezultatas yra vienas didžiausių pralaimėjimų, kada nors patirtas Britanijos premjero.
Dėl šio žingsnio Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES procesas atsidūrė nežinioje ir padidėjo pavojus, kad šalis turės palikti bloką be jokio susitarimo ir pereinamojo laikotarpio.
Iškart po balsavimo opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) pareiškė, kad Th. May patyrė „katastrofinį“ pralaimėjimą ir inicijavo įstatymų leidėjų balsavimą dėl nepasitikėjimo premjere. Ši interpeliacija turėtų įvykti trečiadienį.
Kalbėdama prieš parlamento nariams atiduodant balsus Th. May sakė, kad parlamentas „turi pareigą“ įgyvendinti 2016 metų „Brexit“ susitarimo rezultatus.
„Esu įsitikinusi, kad turime pareigą išpildyti Britanijos žmonių demokratinį sprendimą“, – pareiškė premjerė ir perspėjo parlamento nariu, kad ES nepasiūlys jokios „alternatyvios sutarties“.
„Balsavimas prieš sutartį yra balsavimas už neužtikrintumą, susiskaldymą ir labai realią („Brexit“) be jokio susitarimo grėsmę“, – sakė Th. May, bet jos žodžius palydėjo nepritariantys šūksniai sausakimšoje salėje.
„Kiekvieno iš mūsų atsakomybė šią akimirką yra didžiulė, nes tai yra istorinis sprendimas, sukursiantis mūsų šalies ateitį ištisoms kartoms“, – pridūrė ji.
Dauguma įstatymų leidėjų, įskaitant kai kuriuos įtakingus Th. May vyriausybės narius, visuomet buvo nusistatę prieš „Brexit“, todėl salų valstybę nuo pat 2016 metų referendumo draskė neišvengiami politiniai nesutarimai.
Likus kiek daugiau negu dviem mėnesiams iki planuojamo išstojimo kovo 29 dieną Britanija vis dar nėra apsisprendusi, ką daryti.
Dabar Th. May, kuriai gresia prarasti premjerės postą, privalo nuspręsti, ar ji mėgins organizuoti naują balsavimą, atidės „Brexit“ arba mėgins užtikrinti, kad šalis apskritai atsisakytų planų išstoti iš Bendrijos.
Sprendžiantis valstybės likimui šimtai triukšmingų „Brexit“ šalininkų ir priešininkų susirinko prie parlamento pastato Londone. Kai kurie mušė būgnus arba stūmė didžiules platformas su pagrindinius JK politikus išjuokiančiomis lėlėmis.
„Tai gali būti diena, vesianti mus į išstojimą be jokios sutarties!“ – sakė 25 metų Simonas Fisheris (Saimonas Fišeris), remiantis scenarijų, kad šalis iš ES išstotų staigiai ir griežtai.
Netoliese susirinkęs daug gausesnis antrojo referendumo šalininkų būrys pavertė Parlamento aikštę ES vėliavų jūra.
Vienas „Brexit“ šalininkas mėgino prisidėti prie šių eitynių ir buvo sulaikytas policijos, skambant kitų protestuotojų šūksniams „Padugnė!“, bylojantiems apie didėjančią įtampą.
Kiti reiškė palaikymą antram referendumui, nors Th. May vyriausybė tokią galimybę atmeta.
Neaiškūs tolesni žingsniai
Tapusi premjere 2016 metų liepą Th. May užsibrėžė išpildyti rinkėjų valią, atsisakiusi savo ankstesnio nepalankumo siūlymams išstoti iš ES ir ne kartą sakiusi, kad „Brexit“ reiškia „Brexit“.
Tačiau susidūrusi su didžiuliu pasipriešinimu Th. May nusprendė atidėti gruodį planuotą surengti parlamento balsavimą dėl „Brexit“ sutarties, tikėdamasi laimėti Briuselio nuolaidų, taip pat vildamasi, kad per Kalėdų atostogas kai kurie įstatymų leidėjai gali persigalvoti.
Tačiau ES lyderiai pateikė tik neįpareigojančių išaiškinimų, o į Th. May stovyklą perėjo labai mažai parlamento narių.
Atrodo, kad dabar JK vyriausybė mėgins prastumti parlamente antrą, bet labai panašią „Brexit“ sutarties versiją. Jeigu šis planas neišdegtų, gali netgi būti mėginama siūlyti balsuoti trečiąkart.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) antradienį grįžo iš Strasbūro į Briuselį, kad „susitvarkytų su situacija po balsavimo“, informavo jo biuras.
Iškart po balsavimo Londone jis pareiškė: “Raginu Jungtinę Karalystę kaip įmanoma greičiau paaiškinti savo ketinimus. Laiko beveik nebeliko.”
Tuo metu Strasbūre Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas (Heikas Masas) iškėlė idėją, kad su Londonu gali būti toliau deramasi, tačiau visiškai persiderėti dėl susitarimo teksto, jo teigimu, neįmanoma.
„Brexit“ šalininkai ir oponentai priešinasi Londono ir Briuselio pasiektam susitarimui dėl skirtingų priežasčių, ir daugelis būgštauja, kad Britanija gali įstrigti nepalankiuose prekybos santykiuose su ES.
Nuo pat referendumo 2016-ųjų birželį Britanijoje veda aštrūs debatai dėl šalies vietos pasaulyje, kurstantys nesutarimus britų šeimose.
Finansų rinkos irgi atidžiai stebėjo įvykius Londone, kelios prekybos valiutomis kompanijos pasisamdė naujų darbuotojų balsavimui, o mažiausiai viena iš kompanijų apribojo prekybą.
Gresia išstoti be susitarimo
Daugiausiai kritikos sulaukia nuostata išlaikyti atvirą sieną tarp Airijos ir Šiaurės Airijos, Britanijai įsipareigojant laikytis kai kurių ES prekybos taisyklių, kol Londonas ir Briuselis susitars dėl naujos ekonominės partnerystės, t. y. neribotą laiką.
Th. May vyriausybę palaikančios Šiaurės Airijos Demokratinės junionistų partijos (DUP) atstovas „Brexit“ klausimais Sammy Wilsonas (Semis Vilsonas) BBC sakė, kad jo partija susitarimo nepalaiko, kadangi turi būgštavimų dėl sienos su Airija.
Jei atlaikys balsavimą dėl pasitikėjimo, vyriausybė vėliausiai iki pirmadienio turės nuspręsti, kaip elgtis toliau.
Tiek Britanijoje, tiek ES vis garsiau svarstoma, kad Th. May gali paprašyti atidėti „Brexit“.
Tačiau vienas diplomatinis šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad atidėti „Brexit“ būtų galima ne ilgiau kaip iki birželio 30-osios, kai susirinks naujasis Europos Parlamentas.
Išstojimo sutartyje, be kita ko, numatyti planai dėl pereinamojo laikotarpio po „Brexit“, kad būtų užtikrintas tęstinumas, kol bus sutarta dėl naujų santykių. Mainais Londonas toliau mokėtų į ES biudžetą.
Jeigu sutartis nebus patvirtinta, Britanija ateinantį pavasarį turės nutraukti 46 metus trukusius ryšius su artimiausiomis kaimynėmis be jokio pereinamojo laikotarpio ir nesutarus dėl naujų santykių, o tai gresia skaudžiomis pasekmėmis.
BNS inf.
