Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May trečiadienį užsitikrino savo smarkiai susiskaldžiusio kabineto paramą išstojimo iš Europos Sąjungos sutarties projektui, dėl kurios tiek „Brexit“, tiek ministrės pirmininkės tolesniam vadovavimui buvo iškilęs pavojus.
Po penkias valandas trukusio posėdžio su ministrais Th. May paskelbė, kad ji turi vyriausybės „kolektyvinį“ palaikymą tęsti šį procesą.
„Kabineto kolektyvinis sprendimas – kad vyriausybė turėtų palaikyti išstojimo sutarties projektą ir parengti politinį pareiškimą“, – premjerė sakė žurnalistams prie savo oficialiosios rezidencijos Dauningo gatvėje.
Vienas atstovas sakė, kad per šį posėdį nebuvo jokių nedviprasmiškų grasinimų atsistatydinti ir kad jam baigiantis visi išgėrė po taurę vyno ir pasivaišino užkandžiais.
Kita vertus, Jungtinės Karalystės žiniasklaida pranešė, kad su Briuseliu suderinto „Brexit“ sutarties projekto trečiadienį nepalaikė net trečdalis Th. May kabineto narių.
Dienraščio „The Daily Telegraph“ žurnalistas Christopheris Hope'as savo „Twitter“ žinutėje rašė, kad 11 iš 29 vyriausybės narių pareiškė nepritariantys „Brexit“ sutarties sąlygoms.
„Vienbalsio palaikymo Theresos May „Brexit“ sutarčiai aiškiai nebuvo“, – pridūrė Ch. Hope'as.
Visuomeninis transliuotojas BBC nurodė gavęs informacijos, kad tarp dokumento priešininkų buvo tarptautinės prekybos sekretorius Liamas Foxas, užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas, gynybos sekretorius Gavinas Williamsonas, tarptautinės plėtros sekretorė Penny Mordaunt, vidaus reikalų sekretorius Sajidas Javidas, Bendruomenių Rūmų lyderė Andrea Leadsom, Lordų Rūmų lyderė baronienė Natalie Evans ir susisiekimo sekretorius Chrisas Graylingas.
BBC pridūrė, kad „Brexit“ sekretorius sutarčiai pritarė su „sunkia širdimi“, o Škotijos reikalų sekretorius Davidas Mundellas buvo įvardytas „svyruojančiu“.
Transliuotojas pridūrė, kad lemiamą palaikymą dokumento projektui išreiškė aplinkos, maisto ir kaimo reikalų sekretorius Michaelas Gove'as ir generalinis atornėjus Geoffrey Coxas, be kurių pritarimo kolektyvinė kabineto pozicija nebūtų buvusi pasiekta.
Be to, į keblią padėtį patekusi Th. May pripažino, kad gali susidurti netgi su didesniu pasipriešinimu, kai kitą mėnesį pateiks 585 puslapių dokumentą tvirtinti parlamentui.
Gandai apie galimus ministrų atsistatydinimus ir euroskeptiškų veikėjų pačioje Th. May Konservatorių partijoje užmojai ją nuversti lėmė svaro kurso nuosmukį vienu procentu, tačiau prekybos pabaigoje jis vėl buvo pradėjęs kilti.
Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier pareiškė, kad „skyrybų“ procese buvo pasiekta „lemiama pažanga“, bet perspėjo, kad reikia atlikti „labai ir labai daug darbo“.
Antradienį suderintas sutarties projektas vainikavo pusantrų metų trukusias politiškai sudėtingas derybas, per kurias siekta nustatyti beveik 46 metus trukusios Britanijos narystės ES nutraukimo sąlygas.
Sutartis, jokios sutarties arba jokio „Brexit“
Th. May sulaukė kritikos tiek iš norinčių griežtesnio atsiskyrimo nuo Europos, tiek iš bijančių dėl šalies ateities, kai Jungtinė Karalystė pasitrauks iš Bendrijos.
Britanijos vyriausybė, parlamentas ir didžioji dalis šalies yra susiskaldę į dvi atskiras stovyklas.
Premjerė sakė, kad dalyvavo „aistringuose debatuose“ su savo ministrais, ir perspėjo, kad „priešakyje bus sunkių dienų“.
Tačiau ji pabrėžė: „Atmetus visas detales, mūsų pasirinkimas buvo aiškus: ši sutartis, išpildanti (2016 metų) referendumo balsavimo įpareigojimą, sugrąžinanti mums savo pinigų, įstatymų ir sienų kontrolę, užbaigianti laisvą judėjimą, apsauganti darbo vietas, saugumą ir mūsų sąjungą, arba pasitraukimas be jokios sutarties, arba apskritai jokio „Brexit“.“
Th. May nepaaiškino, kokiu atveju „Brexit“ galėtų neįvykti ateinančių metų kovo 29 dieną, ir apskritai pirmąkart paminėjo tokią galimybę, tapusią paskutine viltimi daugeliui nepritarusių atsiskyrimui nuo ES per 2016 metų referendumą, per kurį balsai pasiskirstė 52 proc. prieš 48 procentus.
M. Barnier sakė, kad abi pusės peržengė didelę kliūtį, radusios tinkamą formulę, kaip išvengti realios sienos tarp Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos provincijos ir Airijos Respublikos. Šis klausimas buvo vienas pagrindinių, trukdžiusių susitarti.
Sutarties projekte numatoma, kad visa Britanija galės likti muitų sąjungoje su ES, jeigu šalys per 21 mėnesio pereinamąjį laikotarpį arba jį pratęsus nesugebėtų suderinti platesnio susitarimo ir įsijungtų apsidraudžiamasis mechanizmas (backstop).
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvitadienį paskelbė, kad ES ir JK nepaprastasis viršūnių susitikimas, per kurį turėtų būti pasirašytas "Brexit" sutartis, įvyks lapkričio 25 dieną.
„Išsižadama visko, už ką balsavo žmonės“
Anksčiau trečiadienį Bendruomenių Rūmuose Th. May teko atremti piktą įstatymų leidėjų puolimą. Neatmestina, kad ateinančiomis savaitėmis parlamentarai dar gali pamėginti nuversti jos vyriausybę.
Konservatorius parlamentaras ir vienas griežčiausių euroskeptikų Peteris Bone'as apkaltino Th. May, kad ji „nevykdo „Brexit“, už kurį nubalsavo žmonės“.
Anglijos mieste Bostone, kur per referendumą „Brexit“ šalininkų buvo daugiau, negu kur nors kitur Britanijoje, tokiam požiūriui pritaria dauguma gyventojų.
„Tai šlamštas, – sakė 74 metų pensininkė Kathrine Denham. – Ji išsižada visko, už ką mes balsavome.“
Rimtą grėsmę premjerei kelia ir jos politiniai sąjungininkai – nedidelė Šiaurės Airijos Demokratinė junionistų partija (DUP), nuo kurios paramos parlamente yra priklausoma jos konservatorių vyriausybė.
Junionistai pagrasino neberemti vyriausybės, kai buvo nutekinta informacija apie vadinamąjį apsidraudžiamąjį mechanizmą, turintį užtikrinti, kad Šiaurės Airijos ir Airijos pasienyje nebus atnaujintos patikros , jei abi pusės po pereinamojo laikotarpio nesudarys laisvosios prekybos susitarimo.
DUP lyderė Arlene Foster pareiškė, jog tikisi, kad Th. May ją asmeniškai informuos apie susitarimą. Ji įspėjo, kad „bus pasekmių“, jei nutekinta informacija pasitvirtins.
Vadinamasis apsidraudžiamasis mechanizmas numato, kad Šiaurės Airija turės specialų statusą ir liks bloko bendrojoje rinkoje. Tai reiškia, kad tarp Šiaurės Airijos ir likusios Jungtinės Karalystės dalies bus reikalinga tam tikra žemės ūkio produkcijos patikra.
Tokie planai sulaukė neigiamų vertinimų Škotijoje. Jos lyderė Nicola Sturgeon pareiškė, kad Škotijai taip pat turėtų būti leista likti bendrojoje rinkoje ir muitų sąjungoje. Anot jos, dabar numatytomis sąlygomis Šiaurės Airija turėtų neteisingą pranašumą.
Svarbu tai, kad susitarimo projekto nuostatas palaiko stambusis verslas, kurio parama itin svarbi premjerei.
Britanijos pramonininkų konfederacija pareiškė, kad projektas „vienu žingsniu atitolina JK nuo skardžio (Britanijos išstojimo iš ES be jokios sutarties) košmaro“.
Londono Sičio taryba savo ruožtu sakė, kad susitarimas „suteikia sveikintiną aiškumą ir pagrindą finansinėms paslaugoms“.
BNS inf.
