Atėjus Valentino dienai visus pasaulio pašto skyrius užplūsta šūsnys laiškų, o milijonai tikisi, jog šiais metais ir juos pasieks bent trumpiausias laiškutis su šiltais žodžiais nuo mylimojo, o galbūt netgi slapta žinutė nuo nepažįstamojo gerbėjo. Tačiau XIX a. būdavo ir tokių Valentino dienos atviručių, kurių "sveikinimo" (jei taip galima pavadinti) turinys buvo labai jau kandus - su sarkastiškomis ir nemaloniomis antraštėmis, kurios žemindavo ir liūdindavo žmones. Tokiomis atvirutėmis keisdavosi išsiskyrusios poros arba tiesiog jos buvo siunčiamos žmonėms, kurie erzindavo, būdavo nemalonūs siuntėjui. Trumpiau tariant - atvirutės jūsų priešams. 

Tokios atvirutės būdavo siunčiamos anonimiškai ir kelios, dėl kurių pašto skyriai sulaukdavo skundų, dabar saugomos Britų pašto muziejuje ir Šiaurės Londono archyve. Viena iš ten saugomų atviručių išleista 1817 m., vaizduoja verslininką, kuris grįžta namo tik dėl to, kad pamatytų žmoną, apsikabinusią meilužį, teigia: "Jis parskuba namo pas žmoną. Jis galvoja, kad ji sėdi ilgesingai viena namuose".

Kita Valentino dienos atvirutė skelbia abejonę tarnaitės morale. Leidžiama suprasti, jog tarnaitė laukia, kol jos ponia nueis miegoti ir ji galės vaišinti virtuvėje pusbrolį. Paveikslėlio priekyje vaizduojama išeinanti ponia, o atsivertus atvirutę matosi vaizdelis, kai tarnaitė su pusbroliu gardžiuojais maistu.

Dar viena atvirutė, kurią būtų galima siųsti savo buvusiam mylimajam, abejoja, ar vyrai apskritai gali mylėti. Vaizduojamas apkūnus vyriškis, kuris bando užstatyti savo širdį parduotuvėje, kuri priklauso Kupidonui. 

Kirklees muziejuje Vakarų Jorkšyre yra atviručių pavyzdžių net iš ketvirtojo ir penktojo dešimtmečių. Vienos jų antraštė byloja: "Tavo dienos jau prabėgo, brangioji, prisimink savo amžių, jei gali. Žmonės mato nežiūrėdami, tu esi avis, apsirengusi kaip ėriukas".

Pagal "The Daily Mail" parengė Aistė Labinaitė