Spalio 18, 2018
Kaip išsaugoti lietuvių kalbą emigracijoje?
LONDONIETĖ
© Foto: @benwhitephotography on Unsplash.

Lietuviško internetinio knygyno „Knygų klubas“ (www.knyguklubas.lt) komanda dalinasi patarimais, kaip išsaugoti lietuvių kalbą emigracijoje ir teigia, kad vaikų sėkmė yra tėvų rankose.

Prasidėjus mokslo metams, vaikus pasitiko iššūkiai – naujos taisyklės, nauji draugai, kitokia nei vasarą rutina. Ir jeigu vasarą daug Anglijos lietuvių lankėsi gimtinėje ir džiaugėsi, kad vaikai lavina gimtąją kalbą kalbėdami su seneliais ir kitais giminaičiais, rudenį vėl grįžtama prie klausimo: ar nuolat anglakalbėje aplinkoje esantis vaikas neužmirš, kaip kalbėti lietuviškai? Kaip tėvai jam galėtų padėti, neapkraudami papildomomis pamokomis pirmaisiais mokslo mėnesiais?

Geriausia pagalba vaikui – bendravimas

Lituanistinės mokyklėlės „4 vėjai“, veikiančios Airijoje, mokytoja ir Airijos lietuvių bendruomenės švietimo koordinatorė Ina Vėžytė-Byrne pastebi, kad emigracijoje gyvenančių vaikų problemos, nesvarbu, ar jie gyventų Airijoje, Anglijoje arba kitur pasaulyje, yra panašios: reikia susitaikyti su kitokia aplinka, prie jos priprasti, susirasti draugų. 

„Sunkiausia būna pirmaisiais metais. Tuomet kylančius sunkumus padeda įveikti tėvų atidumas ir supratingumas, lituanistinės mokyklėlės lankymas, susipažinimas su vietos lietuvių bendruomene, kur vaikas vėl pasijaučia įprastoje aplinkoje. Čia jis sužino, kad ir užsienyje visada turės bendraminčių, kalbančių gimtąja kalba, švenčiančių tas pačias šventes, mėgstančių tokius pačius patiekalus ir pan. Vėliau, jau apsipratus, buvimas tarp lietuvių padeda neužmiršti savo šaknų, kalbos“, – įsitikinusi I. Vėžytė-Byrne. 

Kalba išmokstama ją girdint

„Vaikai yra pakankamai imlūs, ir jie greitai „pagauna“ dvikalbę aplinką ir paraleliai mokosi abiejų kalbų. Tam, kad tai įvyktų, net nereikia imtis kažkokios ypatingos strategijos. Jeigu vaikas nuo mažens girdės ir vieną, ir kitą kalbą, paaugęs jis supras abi ir priims kaip normalų dalyką. Tik labai svarbu, kad augdamas anglakalbėje aplinkoje vaikas bent namuose girdėtų lietuvių kalbą“, – sako mokyklos „4 vėjai“ mokytoja.

Jos teigimu, be įprastų pokalbių, svarbus yra skaitymas, taip pat tinka ir lietuviškų TV laidų žiūrėjimas, filmukai, kompiuteriniai žaidimai, jeigu juose kalbama lietuviškai. Deja, dažnai angliškos knygos, filmukai, žaidimai yra lengviau prieinami, ir dėl patogumo prarandama lengva proga tobulinti lietuvių kalbą. 

„Kuo platesnis vaiko žodynas, tuo jam lengviau bendrauti. Rašymas – techninis dalykas, kuris yra išmokstamas. Bet jei vaiko žodynas skurdus, taisyklingas rašymas ir gramatika praranda prasmę“, – sako I. Vėžytė-Byrne. 

Ar galima mokyti(s) taip, kad vaikas net nepastebėtų?

Jeigu vaikui, grįžusiam po ilgos dienos mokykloje, dar pasiūlysime papildomai pasimokyti lietuvių kalbos, be jokios abejonės, sulauksime tik pasipriešinimo, kuris paskatins atsirasti nepasitenkinimą kalba. Todėl geriausias būdas – pasiūlyti vaikui žaisti. Leidykla „Šviesa“ tokiam mokymuisi per žaidimą turi net specialią mokomųjų knygelių seriją „Smagioji edukacija“. Ją skaitydami vaikai net nepastebi, kad mokosi!  Štai kelios rekomendacijos:

„Linksmasis elementorius“ – knygelė, kurią reikia turėti kiekvienam ikimokyklinukui, norinčiam žaismingai susipažinti su raidėmis ir išmokti skaityti. Puslapis po puslapio vaikas pirma išmoks skaityti skiemenis, paskui žodžius, sakinius, tekstus, plės savo žodyną, įsivertins skaitymo pasiekimus, naudosis spalvingu karpomuoju raidynu, o įveikęs visas užduotis gaus šauniojo skaitytojo diplomą

„Žygimantas Augustas ir valdovo sostas“ – tai knyga jau mokantiems skaityti ir nuotykius mėgstantiems vaikams. Ji kviečia vaiką leistis į kelionę laiko mašina ir apsilankyti Didžiojo kunigaikščio dvare. Knygelė įdomi tuo, kad istorija ne tik pasakojama, – ji įtraukia dalyvauti patį vaiką. Be to, labai turtinga knygos kalba – kai kurie žodžiai nustebins net puikiai lietuviškai mokančiuosius. Juk smalsu sužinoti, kas buvo kuchmistras, kam bajorai naudodavo žiponą, ką dvare veikdavo raikytojas ir kt.  

„Fabiukas ir pašėlę nutikimai“ – ši nuotaikinga istorija apie mažą berniuką paskatins vaikus skaityti kartu su tėveliais. Vaikai mokysis skaityti žaisdami: garsiai tars debesėliuose užrašytus skiemenis ir vaidins iliustracijose vaizduojamus pašėlusius nutikimus. Vaikus Fabiukas sužavi tuo, kad visi jam nutinkantys dalykai yra būdingi kasdieniam vaikų gyvenimui, tad dažnas priešmokyklinukas knygelėje tikrai atpažins save.

„Kur nuklydo panagiukai“ – mažylių gebėjimus ugdanti lauko nuotykių knyga. Berniukas Benas kviečia lavinti pažinimo ir gamtos patirtines veiklas, atrasti kūrybišką mokymąsi žaidimų aikštelėje, daržo lysvėje ar miško aplinkoje. Knyga skiriama visiems, kurie nori išauginti laisvus, kūrybiškus, gamtą mylinčius vaikus.

„Skaičių pasakos. Jei mėnulis būtų Nulis“ – knygelė, kviečianti ikimokyklinukus į skaičių pasaulį pažiūrėti kitaip. Vaikų smalsumą ir norą skaičiuoti įkvepia šmaikščios istorijos, itin detalūs skaičiukų portretai ir netikėtos detalės, pavyzdžiui, mėnulis, laisvalaikiu gyventis skaičiukų miestelyje kaip Nulis!

Daugiau smagiosios edukacijos knygų rasite čia >>>.

Su kodu LONDONIETE-20 taikoma papildoma 20% nuolaida, daugiau informacijos čia >>>

Raktažodžiai: VaikaiMokslaiAnglijos MamytėsMamyčių klubas

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai