Nuo šiol Pimlico stotelėje išlipsite ne tik dėl Tate Britain muziejaus, bet ir Lietuvos ambasados, kuri įsikūrė visai netoli nuo Temzės upės kranto. Pimlico rajonas riečia nosį ir su pasididžiavimu baksnoja į įvairiausių apklausų rezultatus: Pimlico dažniausiai pirmauja kaip vienas iš saugiausių Londono rajonų, kuriame gera auginti vaikus. Dauguma SW1V pašto kodo gyventojų uždirba daugiau nei vidutinis atlyginimas ir yra, kaip galima apibūdinti vienu žodžiu, gan posh.

Pimlico rajono ribas aiškiai atskirsite: šiaurėje jos baigiasi ties Viktorijos traukinių stotimi, pietuose – ties Temze, rytuose jį tarsi nukerta Vauxhall Bridge Road ir vakaruose – Chelsea Bridge Road.

Jei turite laiko, leiskite sau eiti kur akys veda. Besidairydami į Viktorijos laikų ir tarpukario bei pokario architektūros mišinį, paskęsite svarbių įvykių ir asmenybių istorijos sūkuryje.

Klajodami gatvėmis, galite visai nepastebimai prasilenkti su kuriuo nors Jungtinės Karalystės parlamento nariu, nes Pimlico pastatai ne vienam šios valstybės veikėjui yra tapę namais. Prieš pat Antrąjį Pasaulinį karą pasiturinčiųjų daugiabučiais apstatytą Dolphin Square itin pamėgo parlamento nariai ir viešieji tarnautojai, rašytojai, aktoriai. Į Pimlico grįždavo ilsėtis ir vienas garsiausių JK premjerų Winstonas Churchillis, gyvenęs 33 Eccleston Square. Dolphin Square buvo apsistojęs Prancūzijos prezidentas Charles de Gaulle. 

Iškart po Antrojo Pasaulinio karo išaugę tokie kvartalai kaip Churchill Gardens ir Lillington Gardens yra paskelbti draustiniais dėl vienos įdomiausių ir kokybiškiausių gyvenamųjų namų struktūrų Londone bei augalų įvairovės ne tik ant žemės, bet ir ant stogų. Taigi nereikia stebėtis jog būsto nuoma šiame atsiskyrusiame rajone gali pareikalauti beveik tiek pat, kiek prabangiausios Londono vietos. Visgi gerai paieškojus, įmanoma rasti vieno kambario butą už £300 per savaitę.  

Trokštantiems pasivaikščiojimo parke, verta užsukti į Pimlico sodus, dėl nuostabių vaizdų į Temzę itin pamėgtų raitelių ir šunų savininkų. Akį traukia ir skulptūros, iš kurių didingiausia – britų valstybės veikėjo, geležinkelių tinklo vystymo entuziasto William'o Huskisson'o, labai pasaulyje išgarsėjusio dėl skaudaus nutikimo – William'as buvo pirmoji traukinio bėgių auka pasaulyje, apie kurią plačiai skelbė tuometiniai naujienų tinklai.

Ieškantiems religinio prieglobsčio arba tiesiog trokštantiems pasigėrėti gotikine architektūra rekomenduojama užsukti į katalikų bažnyčią, pavadintą šv. Gabrieliaus garbei – St. Gabriel‘s Church. Jei seksite įvykių kalendorių jų interneto svetainėje, galite ten nuvykti ne tik apsidairyti, bet ir pasiklausyti orkestro ar choro koncerto.

Neįmanoma nepastebėti įdomaus Art Moderne pastato, šalia kurio iškilusi didinga skulptūra – virš pasaulio kylantys sparnai. Čia tarpukario metais buvo įkurta traukinių stotis Empire Terminal, priklausiusi kažkada egzistavusioms britų oro linijoms Emperial Airways. Dabar į šį pastatą užsuka nebent tie, kas turi reikalų su auditu, nes čia dirba vyriausioji JK nacionalinio audito valdyba.

Norint įsilieti į vietinių gyventojų gretas, tereikia užeiti į prestižiniame Dolphin Square įsikūrusį nedidelį ekologišką restoranėlį Dolphin Bar and Grill, siūlantį tradicinį britų meniu. Pagrindinių patiekalų kainos prasideda nuo £12.75, butelio vyno kainos - nuo £13.50. Ekologiškai atsakingas klientas čia tikrai pasijus kaip delfinas vandenyje: akys nudžiugs pamačiusios ant perdirbto popieriaus atspausdintą meniu, skrandis bus pamalonintas organiškai, kartais nuosavuose šefų ar savininkų daržuose užaugintomis daržovėmis.

Itališkos virtuvės restoranas Gran Paradiso vietinių itin vertinamas dėl daugelį metų išlaikytos aukštos kokybės. Pasijusite lyg būtumėte atsidūrę septyniasdešimtųjų Italijoje ne tik dėl didelio autentiško maisto pasirinkimo, bet ir aplinkos bei ilgai nesikeičiančio vadovaujančio personalo, puikiai išmanančio, kaip neleisti klientams nusivilti maistu. Žuvų mėgėjams čia itin patiks, nes šviežia žuvis vežama dukart per dieną, o restorano skiriamasis patiekalas yra žuvies filė su laukinių grybų kokteiliu ir kreminiu padažu. Nenusivilkite pamatę gana trumpą vynų meniu – jis sudarytas itin kruopščiai, be to, pasiteiravę savininko, galite gauti į meniu neįtrauktą butelį.   

Pėsčiomis 15 min. nuo Pimlico stoties verta paeiti iki senovinio škotiško stiliaus džiazo baro ir restorano Boisdale of Belgravia, be abejonės pakerinčio kiekvieną klasikinio džiazo mylėtoją. Kas vakarą besikeičianti grupė ant scenos lipa 10 val. vakaro, bet nenorint už įėjimą mokėti £10, geriau pasirodyti anksčiau. Vos įžengus, pasigirsta muzika ir linksmas pietaujančių svečių klegesys – jausmas lyg atsidūrus tarpukario filme. Svaigulys pirmiausia apims ne nuo taurės alkoholinio gėrimo, bet išvydus ilgutėlius vynų ir viskio sąrašus (viskį čia galėsite išsirinkti iš beveik tūkstančio rūšių!!!). Pritemdytoje nedidelėje patalpoje besijuokiančius, meilius ir nuo vyno įkaitusius veidus nušviečia aukštose žvakidėse įstatytos žvakės. Atrodo, betrūksta kad kas nors prisidegtų cigarą. Žinoma, jį prisidegti galima, tik reikia siaurais laiptais pakilti į antrame aukšte įrengtą terasą, kur kartas nuo karto vyksta cigarų rūkymo vakarai. 



Jei Tate Britain muziejus, saugantis didelį britų meno istorijos palikimą nuo 15 a. iki šių dienų, dar nebuvo jūsų kelionės į Pimlico tikslas, būtinai apsilankykite, kad išvystumėte bet kurią nuolatinę parodą, prasidedančią anglų Renesanso amžiumi ir pasibaigiančią šiuolaikine Damien'o Hirst'o era. Ne mažiau nudžiugsite užsukę į britų meno kursus ar dirbtuves, kur galite išbandyti baleto, piešimo pamokas, sužinoti ir iškart taikyti specifines menininkų technikas.

Kai važinėjimas metro atima itin daug laiko ir ilgi pasivaikščiojimai po Londono rajonus atrodo sunkiai įgyvendinami, Pimlico gatvėmis galite paklajoti savo vaizduotėje, susipažinti su save ypač išskiriančiais, kiek izoliuotais gyventojais. Tereikia bėgant į metro pasičiupti ten gyvenusios anglų rašytojos Barbaros Pym romaną „Excellent Women“, sąmojingai pasakojantį senmergės istoriją. Ir visai natūralu, jei perskaitę knygą, netikėtai panorėsite rasti laiko savomis kojomis apeiti šį puikių moterų rajoną.  

Na, o jei mėgstate juodai baltus, senus kino filmus pažiūrėkite 1949-ųjų nuotaikingą britų komediją „Pasas į Pimlico“ (Passport to Pimlico). Labai simboliška, žinant, kad nuo šiol Pimlico metro stotelėje lipsime ne tik norėdami meniškos popietės Tate Britain galerijoje, bet ir susitvarkyti reikalų Lietuvos ambasadoje.

Adresų knygelė

Dolphin Bar and Grill
Dolphin Square, Chichester Street, SW1V 3LX

Gran Paradiso
52 Wilton Road, SW1V 1DE 

Boisdale of Belgravia
15 Eccleston Street, SW1W 9LX

Tate Britain
Millbank, SW1P 4RG

Lietuvos ambasada
2 Bessborough Gardens, SW1V 2JE